- Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
- Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
- Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
- Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą.
- Išminčiaus paklausė: kas yra lengviausia ir sunkiausia gyvenime? Jis atsakė: Klaidos. Lengva teisti, kada jas daro kiti. Sunku pripažinti, kai jas padarai pats.
- Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį.
- Didelį privalumą įgauna tas, kuris pakankamai anksti padarė klaidas, iš kurių buvo galima pasimokyti.
- Jei geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi?
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas
2020-06-18 09:57:07Mieli Lietuvos žmonės,
Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime,
prieš 30 metų bebaimiai Lietuvos sūnūs ir dukros atkūrė Nepriklausomybę.
Tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur buvome per prievartą išplėšti, – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Tris dešimtmečius siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų.
Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – Teisinga, Žalia, Inovatyvi Gerovės valstybė.
Mokame įveikti istorinius iššūkius. Matome savo klaidas ir žinome, kaip jas taisyti. Mokame brėžti sėkmingos ateities gaires. Bet mes vis dar privalome išmokti geriau įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme, ir veikti drauge kaip visuma.
Gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių. Ji prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam.
Suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, vis dar yra Lietuvos siekinys.
Pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje vis dar yra Lietuvos siekinys.
Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma.
Mes vis dar mokomės gyventi kaip Viena Lietuva. Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį. Pašaipa ir patyčios prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Badymas pirštu prieš padedančią ranką. Tuščias triukšmo kėlimas prieš dialogą.
Mieli Lietuvos žmonės,
pavyzdį, kaip tiesti ranką vienas kitam, kaip gerbti ir būti atsakingiems už bendrą būvį, šiemet akivaizdžiai parodėte Jūs koronaviruso pandemijos metu.
Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stovintiems specialistams.
Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų.
Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais ir šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“.
Jums už tai nuoširdžiai dėkoju.
Gerbiamieji,
šimtai tūkstančių žmonių buvo patikrinti, ar yra užsikrėtę koronavirusu. Tačiau virusas savo ruožtu patikrino kiekvieną mūsų ir nustatė visuomenės ir valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas.
Lietuva laikė visa apimantį testą ir dabar privalo atlikti du svarbius darbus: sąžiningai įvertinti savo būklę ir protingai nuspręsti, kokiu keliu sustiprėti.
Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką.
Atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti:
- Specialistai egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą. Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų.
- Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai.
- Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti gi savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti reikiamą įrangą.
- Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi.
Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.
Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos sumos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės.
Gerbiamas Seime, kolegos politikai,
gyventojų ir specialistų veiksmai pandemijos metu siunčia aiškų priminimą mums visiems – visuomenė nėra abstrakcija, tai yra žmonės, kuriems mes esame išrinkti tarnauti. Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius.
Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti.
Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki, deja, Seimo.
Dėl šių priežasčių pasisakiau prieš Seimo rinkimų kartelės mažinimą, nes žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas.
Todėl svarstant 2020 metų biudžetą inicijavau mokesčių pakeitimus, kurie padidintų mokesčių sistemos teisingumą ir sumažintų gyventojų pajamų nelygybę. Tačiau gebėjimas dalintis su stokojančiu dar liko tai, ko turėsime išmokti.
Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas.
Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas.
Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu.
Mes visi esame atsakingi už tą politinę kultūrą, kuri šiandien viešpatauja Lietuvoje.
Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti.
Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams.
Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas.
Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus.
Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos.
Visų darbas – kurti bendrą gėrį.
Gerbiamieji,
į Prezidento rinkimus ėjau vedamas Gerovės valstybės idėjos.
Valstybės, kuri būtų pajėgi išspręsti įsisenėjusias skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties, korupcijos ir šešėlinės ekonomikos, neracionalaus viešųjų išteklių panaudojimo problemas.
Valstybės, kuri turėtų noro ir ryžto eiti priekyje, o ne sekti paskui kitus švietime, moksle, kuriant inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
Valstybės, kuriai pagarba, teisingumas, atvirumas ir vienybė nebūtų vien skambūs žodžiai.
Tokią valstybę galime sukurti tik drauge ir ji yra mūsų visų rankose: partijų, startavusių Seimo rinkimų kampanijoje, valstybės ir savivaldos institucijų, vietos bendruomenių, tautinių mažumų, verslo ir darbuotojų asociacijų, visuomenininkų, kultūrininkų, medikų, pedagogų, kiekvieno mylinčio Lietuvą žmogaus.
Negyvename sovietmečiu – nebus iš viršaus nuleisto penkmečio direktyvinio plano. Už uždarų durų gimęs sprendimas, liepiamąja nuosaka „nuleistas“ įgyvendinti demokratinėje visuomenėje, dažnai baigiasi atmetimu.
Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą. Tokį matau valstybės raidos kelią ir jos valdymo stilių.
Gerovės valstybės samprata jau tapo bendrine. O pirmieji žingsniai jos keliu jau žengiami.
2019 metų gruodį patvirtintas šių metų biudžetas buvo labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir atitiko fiskalinės drausmės reikalavimus. Jame įtvirtintas mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimas ir spartesnis pensijų indeksavimas.
Jį vertinau kaip pirmąjį žingsnį kryptingai mažinant socialinę atskirtį Lietuvoje. Tačiau siauras grupinis interesas apsaugoti savo asmenines pajamas ir mokestines lengvatas sutrukdė plačiau žengti Gerovės valstybės link.
Seimui pateikiau Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurias priėmus kasmet būtų galima sutaupyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų, nes dabar viešieji ištekliai primena kiaurą kibirą, kuris niekaip neprisipildo.
Inicijavau korupcijos prevencijos sistemos pokyčius, kurių įgyvendinimas lemtų milijardinę ekonominę naudą.
Esame teisingame kelyje. Gerovės valstybės idėja prigijo ir leidžia šaknis. Konkrečias Gerovės valstybės principų įgyvendinimo priemones tikiuosi matyti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų partijų rinkimų programose. Tobulinant ir įgyvendinant jas, būsiu Jūsų sąjungininkas.
Kviečiu mūsų ateities bendraautoriais tapti kiekvieną Lietuvos žmogų.
Prezidentūra yra atvira Jums ir Jūsų idėjoms.
Gerbiamieji Seimo nariai,
Gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo – piliečių pasitikėjimo savo valstybe ir jos institucijomis, mūsų visų pasitikėjimo vieni kitais.
Pasitikėjimas valstybe yra kuriamas daugybe mažų žingsnelių.
Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus.
Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas.
Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos pademonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse.
Tik pasitikėdami vienas kitu galime įveikti Lietuvai kylančias išorines grėsmes. Žinome jas ir nuosekliai stipriname savo valstybės saugumą. Tačiau kartais atrodo, kad didžiausias mūsų priešas esame.... mes patys.
Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai.
Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių.
Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą Europos Sąjungos kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.
Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui. Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus.
Įgalinkime ir paraginkime veikti šiuo ir kitais klausimais plačią lietuvių diasporą pasaulyje. Tai mūsų turtas, praėjusiame amžiuje reikšmingai prisidėjęs prie spaudimo pasaulio galingiesiems, siekiant Nepriklausomybės atkūrimo.
Kviečiu pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, kuriant stipresnę valstybę. Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas.
Gerbiamieji,
pasitikėjimą valstybė turi užsitarnauti ne tik savo piliečių, bet ir užsienio partnerių akyse. Todėl didelę svarbą teikiu ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.
Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.
Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.
Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį.
Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas.
Šiandien vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims. Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms.
Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį. Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems.
NATO viršūnių susitikime Londone JAV Prezidento Donaldo Trumpo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO, sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas.
Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo.
Gerbiamas Seime,
Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas.
Buvau ir būsiu nepakantus teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams, tačiau to nepakanka. Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams.
Kartu užkirsiu kelią vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais.
Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia Prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų.
Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga.
Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą.
Gerbiamieji,
Gerovės valstybė neįmanoma be sąžiningumo. Tai ypač svarbu dabar, kai visas pasaulis atsidūrė ant ekonominės krizės slenksčio.
Turime suvokti – Gerovės valstybės principai turi būti taikomi ir ekonomikai augant, ir jai smunkant. Būtent labiausiai stokojančiųjų labui priimti sprendimai užtikrina taip būtiną valstybės ir jos žmonių empatijos jausmą, kuris nebus pamirštas sunkmečiui pasibaigus. Štai kodėl parėmiau išmokų mūsų senjorams skyrimą, štai kodėl inicijavau išmokų vaikus auginančioms šeimoms mokėjimą, pateikiau Seimui įstatymų projektus, numatančius neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą ir laikiną gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą pajamoms, kurios neviršija nustatyto lygio.
Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.
Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia.
Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos.
Gerbiamieji Seimo nariai,
Lietuvos pilietės ir piliečiai,
mes visi esame atsakingi už tai, kokią Lietuvą matysime po penkerių, dešimties ar penkiasdešimties metų.
Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui.
Artimiausius šešerius–septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą.
Ne papudruoti, o pakeisti! Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas.
Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam Lietuvos verslui.
Mes net neįsivaizduojame, kiek daug galime!
Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai. Lietuva yra pasiryžusi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe ir atsisakyti pasenusio taršios ekonomikos modelio. Pradėjome Žaliosios Lietuvos iniciatyvą. Jos tikslas yra sumažinti taršą, pagerinti aplinkos kokybę, stabdyti klimato kaitą, taupyti energiją, skatinti žmones įsitraukti ir ugdyti aplinkosaugos sąmoningumą.
Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokį išsilavinimą gaus mūsų vaikai. Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo.
Šiandien mes esame atsakingi už tai, kokias darbo vietas turės mūsų vaikai. Tiesiame tiltus proveržiui mokslo ir inovacijų srityje. Sieksiu, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas. Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių valstybių patirtis.
Šiandien mes visi esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užaugs mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje.
Venecijos bienalės Liūtas, dieviškas Asmik Grigorian balsas ar atviras kino seansas oro uoste suteikia daugiau tarptautinio žinomumo ir pasididžiavimo savo šalimi nei brangios prekės ženklo strategijos. Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę.
Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva.
Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.
Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių.
Mano komanda nuolat mezga dialogą tarp savivaldos ir centrinės valdžios. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė savivaldybių taryboms dirbti nuotoliniu būdu, pradėta spręsti pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymo problema Utenos regione, pajudėjo pramonės parko steigimas, originalūs paveikslai grįžta į Žemaitijos dvarus, pasiektas poveikio paveldui įvertinimas, saugant Vilniaus senamiestį, o santykiai tarp savivaldos ir valstybės valdomų įmonių tampa konstruktyvesni.
Gerbiamieji Seimo nariai,
Mieli Lietuvos žmonės,
pirmuosius savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo. Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas. Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese. Imkime pavyzdį iš krepšinio – Lietuva niekada nebūtų pasaulio elite, jei negarsėtų savo komandiniu žaidimu.
Baigsiu šį pranešimą tuo, kuo pradėjau. Mano atsakymas į klausimą, apie kokią Lietuvą svajoju po trisdešimties metų, buvo ir tebėra toks pat: Žalia, Inovatyvi, Socialinės taikos šalis.
Svajonės gali būti orinės arba realios. Ši yra reali. Kviečiu Jus visus žengti į ateities Lietuvą drauge! Ačiū.
Naujas vietos savivaldos modelis – kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?
Nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja redakcija išdėstytas Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują vietos savivaldos modelį. Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kuri aktuali naujai išrinktiems savivaldybių merams ir savivaldybių taryboms.R. Kuncaitis dėl pareiškimų Ukrainos atžvilgiu šalinamas iš LVŽS partijos
2023 m. vasario 11 d. vykusiuose Šilutės savivaldybės kandidatų į merus debatuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į merus Robertas Kuncaitis išreiškė savo nuomonę dėl Krymo pusiasalio priklausomybės Rusijai.Ministras K. Navickas: numatytos priemonės ir pagalba pieno ūkiams
Dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų susidariusi padėtis pieno sektoriuje bus sprendžiama keičiant teisės aktus bei kitomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.Prezidentas po Liublino trikampio viršūnių susitikimo: su Ukraina iki pergalės
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.Pasveikino Laisvosios Europos ir Laisvės radijo Vilniaus biuro atidarymą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (Radio Free Europe / Radio Liberty) biuro Lietuvoje atidaryme.EVT parengiamojoje sesijoje – dėmesys saugumui, Ukrainai ir energetikai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu dalyvavo parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje su EVT Pirmininku Charles‘iu Micheliu.Prezidentas: karas baigsis, kai Rusija išves kariuomenę iš Ukrainos teritorijos
Prezidentas: karas baigsis tik tada, kai Rusija išves kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininku Ruslanu Stefančiuku.Europai reikia europinių energetinių sprendimų
Parama Ukrainai, energijos kainos, Europos gynybos pajėgumai Rusijos agresijos metu, santykiai su Jungtine Karalyste – šiuos ir kitus aktualius klausimus aptarė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė lapkričio 18 dieną Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdžio metu.EP narė R. Juknevičienė: „Rusija virto teroristine valstybe“
Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė lapkričio 16 dieną dalyvaudama Prahoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai“ skaitė pranešimą „Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis“.Prezidentas Lenkijoje: istorija mus išmokė - agresoriui negalima nuolaidžiauti
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Varšuvoje. Penktadienį šalies vadovas kartu su Lenkijos Prezidentu dalyvavo Nepriklausomybės šventei skirtuose renginiuose.Prezidentas Lenkijoje: grėsmės akivaizdoje esame vieningi ir todėl – stiprūs
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Lenkijoje. Ketvirtadienį Varšuvoje šalies vadovas susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Abu Prezidentai vadovavo antrajai Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybai.A. Anušauskas Ramšteine: Ukrainai reikia nepertraukiamo ginkluotės tiekimo
„Esame kritiniame taške, kai turime pradėti mąstyti ir veikti lyg patys gyventume karo sąlygomis. Tik toks mūsų požiūris į paramą Ukrainai gali padėti laimėti“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rugsėjo 8 d. dalyvaudamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje.Prezidentas : ES energetikos ateitis – visiška nepriklausomybė nuo Rusijos
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais Kopenhagoje.Kyla klausimas, ar dabartinės rinkos taisyklės gali funkcionuoti
Seimo narys Lukas Savickas dėl situacijos elektros rinkoje kreipėsi į Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją: „Kyla klausimas, ar dabartinės rinkos taisyklės gali funkcionuoti tokiomis sąlygomis“Prezidentas iš M. Drobiazko, P. Vanago ir V. Jakunino atima apdovanojimus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.Prezidentas NATO viršūnių susitikime: penki žingsniai Rusijai sustabdyti
„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.Prezidentei – Pasaulio ekonomikos apdovanojimas
Sekmadienis, birželio 19 d. (Kylis). Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022).Rusijos režimas turi būti identifikuotas kaip pagrindinis grėsmių šaltinis
NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Politinio komiteto pirmininkas Brendanas Francis Boilas (Brendan Francis Boyle) pristatė komiteto pranešėjo Tomo Valaseko (Slovakija), negalėjusio dalyvauti posėdyje, parengto pranešimo (bendrosios ataskaitos) projektą:Seimas uždraudė valstybių agresorių naudojamų simbolių propagavimą
Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Susirinkimų įstatymo pakeitimams (projektai (Nr. XIVP-1453(2) ir Nr. XIVP-1454(2), uždrausdamas karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.Liudas Mažylis. ES energetikos politikai – esminių pokyčių metas
Šokiruojantys vaizdai iš Bučos bei kitų Kijevo apylinkių neatšaukiamai paveikė tuos, kurie to „dar“ nežinojo. Karo žiaurumai skatina Vakarų lyderius reaguoti..Europos telekomunikacijų ministrai Prancūzijoje tarėsi dėl ryšių ir tinklų
Neformaliame Europos Sąjungos (ES) telekomunikacijų ministrų susitikime, kovo 8–9 dienomis vykusiame Prancūzijoje, daug dėmesio buvo skirta Europos elektroninių ryšių infrastruktūros ir tinklų atsparumui bei apsaugai.Prezidentas susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, kovo 7 dieną, susitiks su Lietuvoje viešinčiu JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.Amerikiečiai prisipažino: netikėjo Baltijos šalių perspėjimais dėl Rusijos
Ketvirtadienį vyko pirmoji žymiausių Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertų kasmėnesinė diskusija, kurioje analizuota tarptautinės politikos situacija ir perspektyvos.Ministrai M. Skuodis ir A. Armonaitė kreipiasi į „Google“ ir „Apple“
Atsižvelgdami į beprecedentę Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir dėl to įvestą nepaprastąją padėtį Lietuvoje, susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite kreipėsiPrezidentas EVT: Rusija turi nedelsiant nutraukti karinę agresiją Ukrainoje
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje, kuris buvo sušauktas reaguojant į plataus masto Rusijos karinę ataką Ukrainoje.Seimas patvirtino nepaprastąją padėtį Lietuvoje
Į neeilinę sesiją susirinkę Seimo nariai, atsižvelgdami į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vasario 24 d. dekretą, patvirtino nepaprastąją padėtį Lietuvoje.Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
Tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad kas penktam Lietuvos gyventojui vienas iš svarbiausių idealių namų aspektų yra ryšys su gamta. Deja, daugelis žmonių neturi nuosavos lauko erdvės. Todėl interjero dizainerė dalinasi praktiškais patarimais, kaip pajusti ryšį su gamta, būnant namuose.„Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui
Technologijų bendrovė „Samsung“ renginyje „Unbox & Discover 2024“ pristatė naują televizorių liniją. Naujieji „Neo QLED 8K“, „4K“ ir „OLED“ modeliai pasižymi „Samsung AI TV“ dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis, tarp kurių – dar našesnis vaizdo kokybės gerinimas, triukšmo slopinimas bei išmanus energijos taupymas.Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei
Paprasta paruošti, sotu ir pigu – sakote, taip nebūna? Pritrūkusiems idėjų gardžiai ir nebrangiai vakarienei, prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai turi pasiūlymą – iškepkite orkaitėje sultingas vištienos šlauneles su daržovių garnyru.Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
Įsibėgėjant pavasariui, keliuose auga susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius. Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau pasirodo keliuose, bei ne visuomet atsargus vairuotojų elgesys.Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai.Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą
Priešpienis, kurį mūsų kūdikiai gauna pirmomis gyvenimo valandomis, yra tikras imuniteto šaltinis. Jame gausu natūralių antikūnų, kurie padeda kūdikiams apsisaugoti nuo įvairių ligų, skatina jų imunitetą ir ruošia juos kovoti su virusais ir bakterijomis.Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą
Nevaisingumas yra didėjanti problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad apie 17,5% suaugusiųjų planetos žmonių – tai beveik 1 iš 6 žmonių – patiria šią bėdą. Be to, maždaug 40% atvejų problema kyla dėl vyrų fiziologijos.Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti
Mintis nuosavame sklype pasistatyti savus namus – itin patraukli, tačiau neturint pakankamai santaupų tą padaryti ne visada paprasta. Kokius kriterijus turi atitikti būsimasis tokios paskolos gavėjas ir kokios yra ne visiems žinomos šio kredito subtilybės.Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami
Bene efektyviausias internetinių sukčių ginklas – netikėtumas. Dažniausiai sukčių siųstos žinutės ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl užblokuotos banko sąskaitos, neteisingai nurodyto siuntos gavėjo adreso ar gautos baudos.Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują
Dar pirmųjų civilizacijų laikais valgytos vynuogės, pastaraisiais dešimtmečiais tapo vienos mėgstamiausių lietuvių uogų. Jos dažnai papuošia šventinį stalą, o savo saldumu papildo kasdienę mitybą.Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės
Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais – tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą
Siekiant sumažinti atliekų kiekį, naujosiomis taisyklėmis vartotojams suteikiamos didesnės teisės į prekių remontą bei didinamas šio sektoriaus prieinamumas ir patrauklumas.Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas
Šių metų duomenimis, „Android“ išlieka populiariausia operacine sistema pasaulyje, todėl jos atnaujinimų laukia milijonai vartotojų. Iki oficialaus „Android 15“ išleidimo liko beveik pusė metų.Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 2,9 karto ir vidutiniškai siekė 78,65 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, ji augo 2,9 karto, Estijoje – 2,8 karto.Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį
Yra receptų, kurių neįmanoma sugadinti, ir šis paprastutis biskvitinis pyragas – vienas iš jų. Jei nesijaučiate drąsiai kepinių fronte, būtinai pabandykite, o patyrę konditeriai įvertins, kaip greitai ant stalo atsiras uogomis kvepiantis šviežias kepinys, jei netikėtai užsuko svečiai, o saldumynų lentynėlė – kaip tyčia tuščia.Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai
Vaikams instinktyviai patinka būti arčiau gamtos, jie mėgsta žaisti lauke. Tačiau pramogos gali virsti ir naudingais užsiėmimais. Veikla sode ar darže yra naudingas įrankis siekiant atitraukti vaikus nuo ekranų ir mokyti atsakomybės, taip pat ir padės ugdyti vaiko norą valgyti daugiau vaisių bei daržovių.Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
„Nemokamas sūris tik pelėkautuose“ – posakis, aktualus ne tik taupantiems vartotojams, bet ir augti (tačiau – tik už kiek įmanoma palankesnį biudžetą) siekiantiems verslams. Vienu dažniausių žingsnių verslo procesų optimizavime tampa ISO vadybos sistemos diegimas.Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
Elektros sąskaita sudaro bene didžiausią kiekvieno namų ūkio komunalinių išlaidų dalį. Nors žinome pagrindines elektros taupymo taisykles, pavyzdžiui, išjungti tai, kas nenaudojama, tačiau esminio elektros suvartojimo pokyčio tai nepaskatina.Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį
Pavasarį žmonės dažniau nei šaltuoju sezonu sėda prie automobilio vairo. Kad transporto priemonė negestų, svarbu laiku atlikti techninės priežiūros darbus ir pašalinti po žiemos atsiradusius gedimus.Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
Tommy Hilfiger – tai vardas, kuris daugeliui asocijuojasi su amerikietišku stiliumi ir nepriekaištinga kokybe. Šis prekės ženklas jau daugelį metų žinomas dėl savo ryškios spalvų paletės, klasikinio dizaino ir aukštos klasės medžiagų, kurios naudojamos kurti viską - nuo drabužių iki aksesuarų.Kokybiško šampūno pasirinkimas
Plaukų priežiūra apima daugybę skirtingų procedūrų ir produktų. Nors ne visi naudoja kaukes, purškiklius, aliejukus ir serumus, tačiau tikrai visi reguliariai naudoja šampūnus. Tai būtiniausia plaukų priežiūros priemonė - todėl ypač svarbu jį rinktis pagal plaukų ir galvos odos tipą.Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
Žindymo metu viskas, ko reikia augančiam organizmui, gaunama su motinos pienu. Taigi, jei mamos organizme yra ryškus maistinių medžiagų trūkumas, vaikas taip pat kenčia nuo jų trūkumo.Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
Svetainė – tai nėra tiesiog paprastas kambarys. Tai erdvė, kurioje susilieja kasdieniai mūsų gyvenimai, kur susitinkame su šeimos nariais ir svečiais, kur atsipalaiduojame po įtemptos darbo dienos arba švenčiame svarbias progas.Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę
Likus vos kelioms dienoms iki didžiausio regione tulpių ir pavasario gėlių festivalio Pakruojo dvare, kurio metu erdvioje išskleidžia keli milijonai žiedų, dvaro gėlininkai pasidalino mažai žinoma istorija, kad tulpės pasaulyje buvo naudojamos ne vien grožiui.Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas
Jeigu internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“ užsuktumėte į kategoriją „lietuviški gėrimai“, paieškoje atrastumėte tik vieną subkategoriją – „Lietuvos alus“. Tikriausiai, nuostabos tai nekelia, juk mes – aludarių kraštas.Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio
„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus bendrovei padėjo dar pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema.Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų
Kai oras šiltyn – ir mūsų patiekalai lengvyn. Tad gamindami pigesnius maltinukus iš cukinijų ir avinžirnių, ilgai neužgaišite, o rezultatu džiaugsis visi valgytojai.Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte
Šviežių lietuviškų, šiltnamiuose užaugintų agurkų sezonas įsibėgėja, tad geros jų kainos vilioja vis dažniau gamintis salotas. Gaivios, traškios salotos tinka prie įvairių patiekalų, tačiau paruoštos kiek įdomiau gali tapti ir pagrindine stalo žvaigžde ar sveikais priešpiečiais.Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas
Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
- RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
- Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
- Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
- 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
- Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
- Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
- 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
- Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
- Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
- Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
- JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
- Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
- Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
- IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
- Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
- Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
- Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
- Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148
- 1966-07-31Mirė prof. Alfonsas Jurskis - Kauno radijo stoties kūrėjas, vienas iš Lietuvos radiofonijos pradininkų.
- 1906-11-03Tarptautinė radiotelegrafo konferencija Berlyne pasirenka "SOS" (· · · - - - · · ·) nelaimęs signalą kaip pasaulinį pagalbos standartą.
- 1434-11-24Londone užšąla Temzės upė.
- 1689-02-13Didžiosios Britanijos parlamentas priima įstatų rinkinį, kuriame nustatomos parlamento teisės ir nustatomi karūnos apribojimai.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Tris kartus didesnė tikimybė virusą gauti apsilankius bažnyčios internetiniame tinklalapyje nei pornografinio pobūdžio puslapyje.
- 80% visų pasaulyje parašytų laiškų parašo moterys.
- 1602 m. Anglijos karalienė Elžbieta I išleido įsakymą, draudžiantį mušti žmonas po 10 valandos vakaro.
- Ernestas Hemingvėjus 39 kartus perrašinėjo romano „Atsisveikinimas su ginklais“ paskutinę dalį, kol liko patenkintas rezultatu.
- Labiausiai besikandžiojantis šuo pasaulyje – vokiečių aviganis. Po jo eina čiau-čiau ir kolis (škotų aviganis). Mažiausiai besikandžiojantys šunys – auksaspalvis retriveris, pudelis ir čihuahua.
- - Ir kaip pas jus kompanijoje nauja skaitmenizuota dokumentų apdorojimo sistema?
- Puikiai! Dabar dokumentus iš vieno skyriaus į kitą nešiojame USB atmintinėse... - - Vakar, iš darbo grįžtu jau gana vėlai, staiga įpuolu į namus, patikrinau spintą - tuščia. Atidariau šaldytuvą - nieko nėra. Patikrinau po lova - irgi nieko nėra.
- O ką žmona?
- Kokia dar žmona, aš nevedęs! Apvogė! - - Ką daro suvalkietis sapnuodamas, kad praštmaniai valgo restorane?
- Skuba prabusti kol neatnešė sąskaitos.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras