Liepą Baltijos šalyse elektra atpigo, pirmąkart užfiksuota ir neigiama kaina

Liepos mėnesį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina visose Baltijos šalyse sumažėjo penktadaliu: Estijoje elektra atpigo 20 proc. iki 30,10 EUR/MWh, Lietuvoje ir Latvijoje – 18 proc. atitinkamai iki 31,70 EUR/MWh ir 31,80 EUR/MWh.

Liepą „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių prekybos zonose vieną valandą buvo užfiksuotas ir neigiamas elektros kainų lygis.

Liepos mėnesį kas valandą elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo -0,09 EUR/MWh iki 59,89 EUR/MWh.

„Visame „Nord Pool“ biržos regione liepą gerokai išaugo vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, pasiekę 4 013 GWh – tai 46 proc. daugiau nei birželį ir 42 proc. daugiau nei 2019 m. liepą. Dėl vėjo jėgainių pajėgumų svyravimų liepos pradžioje Baltijos šalyse užfiksuota viena neigiama elektros valandinė kaina. Tokia situacija dažnesnė regionuose, kuriuose yra daug vėjo bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau Baltijos šalyse neigiama kaina susidarė pirmą kartą“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Praėjusį mėnesį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina mažėjo tiek Baltijos šalyse, tiek ir kitose „Nord Pool“ biržos vietose. Tokias tendencijas Šiaurės šalyse lėmė klimato ir hidrologinės sąlygos, dėl kurių išaugo ne tik vėjo jėgainių, bet ir hidroelektrinių pajėgumai. Oro temperatūra Švedijoje ir Norvegijoje nukrito žemiau istorinio liepos vidurkio, o dėl didesnių sezoninių kritulių padidėjo vandens srauto lygis bei gamybiniai pajėgumai hidroelektrinėse.

Tuo tarpu Baltijos šalyse prie kainų mažėjimo prisidėjo ir išaugę energijos srautai iš kaimyninių šalių. „Tarpinių jungčių pajėgumai buvo didesni nei birželį, kai buvo keli planuoti ir neplanuoti atjungimai, padidėjo pajėgumų srautai iš Kaliningrado srities“, – teigia M. Giga.

Elektros energijos paklausa sumažėjo

Lyginant su 2019 m. liepa, Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas praeitą mėnesį sumažėjo 2 proc. iki 2 021 GWh. Latvijoje elektros energijos paklausa sumažėjo 1 proc. iki 545 GWh, Estijoje – 3 proc. iki 550 GWh, Lietuvoje – 3 proc. iki 926 GWh.

Palyginti su birželiu, liepą Baltijos šalyse pagaminta 16 proc. mažiau elektros energijos – 1 021 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba sumažėjo 47 proc. iki 253 GWh, Estijoje – 2 proc. iki 305 GWh, tuo tarpu Lietuvoje gamybos apimtys išaugo 9 proc. iki 464 GWh.

Liepą Baltijos šalyse pagaminta 51 proc. suvartotos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 46 proc., Estijoje – 55 proc., o Lietuvoje – 50 proc.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147