Renkantis arbūzą vien pastuksenti į žievę nepakanka: ką dar turėtume žinoti?

Nors kiekvienas turime savų metodų, kaip išsirinkti gerai sunokusį, saldų ir sultingą arbūzą, ekspertai pažymi, kad perkant šiuos vaisius verta atkreipti dėmesį į keletą kitų niuansų – pavyzdžiui, kilmės šalį.

Tad kaip nesuklysti bei išsirinkti tobulą arbūzą?

Arbūzų augintojams Europoje orai nebuvo palankūs

Arbūzų importu užsiimančios bendrovės „Jotagris“ direktorius Audrius Jokubynas sako, kad šiemet klimato sąlygos arbūzų auginimui nebuvo palankios visoje Europoje. Didelius karščius lydėję vėsūs orai, o po to vėl užklupusi kaitra mažesnius arbūzų derlius lėmė daugelyje šalių.

„Kai kuriose šalyse arbūzus augintojams dėl nepalankių oro sąlygų teko netgi persodinti, kitur derlius paprasčiausiai buvo mažesnis“, – pažymi A. Jokubynas.

Bendrovė „Jotagris“ arbūzus į Lietuvą importuoja iš penkių skirtingų šalių – Rusijos, Ukrainos, Graikijos, Albanijos ir Turkijos. Šiose šalyse arbūzai paprastai yra geresnės kokybės nei užauginami Vengrijoje ar Italijoje. Dėl to renkantis arbūzus parduotuvėje A. Jokubynas pataria būtinai atkreipti dėmesį į tai, iš kokios šalies jie atkeliauja.

„Vasaros pabaigoje ir rudenį geriausi arbūzai neabejotinai atkeliauja iš Rusijos ir Ukrainos, taip pat kokybiški – graikiški arbūzai. Šiuo metu minėtose šalyse yra arbūzų derliaus metas, tuo metu Italijoje ar Ispanijoje sezonas jau pasibaigęs. O vengriški, bulgariški, rumuniški arbūzai pastaruoju metu aukšta kokybe nepasižymi“, – sako A. Jokubynas.

Nors šiųmetis sezonas ir nebuvo palankus arbūzams, tačiau Baltijos šalių rinkoms pavyko tiekti aukščiausios kokybės arbūzus. „Šiemet itin pasiteisino inovatyvi laistymo sistema, į kurią investavome su arbūzus Rusijoje auginančiais partneriais. Šios sistemos dėka galima reguliuoti arbūzų prinokimo lygį ir derliaus nuėmimo laiką – užtikrinti, kad arbūzai neprinoktų per anksti ir pasižymėtų geriausiomis skonio savybėmis“, – pažymėjo A. Jokubynas.

Kasdien nuperkama po 60 tonų arbūzų

Šią vasarą prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse arbūzų nupirkta 15 proc. daugiau nei pernai. Kasdien vidutiniškai parduodama po 60 tonų arbūzų, o jų paklausa dar labiau išauga savaitgaliais, kai daugelis gyventojų vyksta į sodybas ir gamtą. Ketvirtadieniais-sekmadieniais arbūzų pardavimai padidėja beveik trigubai.

„Arbūzai vasarą neabejotinai yra tarp populiariausių vaisių ir uogų. Rinkdamiesi juos gyventojai yra išties reiklūs kokybei, kuri didele dalimi priklauso nuo arbūzų kilmės šalies. Pavyzdžiui, arbūzai iš Vengrijos yra pigesni nei rusiški, ukrainietiški ar graikiški, tačiau jų kokybė pastaraisiais metais buvo prastesnė. Dėl to vengriškų arbūzų savo asortimente atsisakėme. Be abejo, arbūzų kokybė ir derlius kiekvienais metais skiriasi priklausomai nuo gamtinių sąlygų tose šalyse, kuriose jie auginami. Visuomet stengiamės užtikrinti, kad į mūsų parduotuves atkeliautų tik geriausias arbūzų derlius“, – sako „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Šiuo metu į „Maximos“ parduotuvių lentynas yra nugulę arbūzai iš Rusijos, Ukrainos ir Graikijos. Tuo metu pavasarį ir vasaros pradžioje buvo prekiaujama arbūzais iš Turkijos, Albanijos ir Graikijos.

Gudrybės, kaip išsirinkti gerai prinokusį arbūzą

Arbūzus į Lietuvą importuojančios bendrovės „Jotagris“ vadovas A. Jokubynas pripažįsta, kad įvairūs žmonių naudojami metodai geram arbūzui išsirinkti nėra iš piršto išlaužti ir taip pat gali praversti.

Pavyzdžiui, stuksenimas į arbūzo paviršių ar jo išvaizda gali šį tą pasakyti apie vaisiaus sunokimo lygį. „Jei arbūzas yra gerai prinokęs, pastuksenus į jo paviršių garsas turėtų būti skardus. Tuo metu vaisiaus žievė turėtų būti be įtrukimų ar gumbų, su aiškiai matomomis juostomis ir nedidele geltona dėme ant šono. Toks arbūzas turėtų būti skanus ir sultingas“, – pažymi A. Jokubynas.

Tuo metu daugelis kitų populiarių būdų patikrinti arbūzo kokybę, anot A. Jokubyno, nebūtinai turi rimtą pagrindą. Pavyzdžiui, tai, kad prinokęs arbūzas būtinai turėtų būti lygus ir simetriškos formos – tėra mitas. Kaip ir tai, kad labiau sunokęs arbūzas visuomet yra sunkesnis.

Anot jo, vaisiaus skonis ir sunokimo lygis labai priklauso nuo arbūzo rūšies. Štai net ir sausa arbūzo uodegėlė, priešingai populiariam įsitikinimui, nebūtinai yra vaisiaus sunokimo ženklas.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148