Mados tendencija – natūralus grožis

Specialistai teigia, kad išvaizda priklauso nuo paveldėtų genų, amžiaus, gyvenimo būdo, veiklos ir net nuo socialinio sluoksnio, kuriam žmogus priklauso. Vis daugiau žmonių sveikai maitinasi, sportuoja, vengia žalingų įpročių.

Todėl jų biologinis laikrodis ėmė tiksėti lėčiau – į vėlesnį laiką nusikėlė pensinis amžius, daugelis, sulaukę garbingų metų, yra darbingi ir veiklūs, tačiau kartu vis daugiau žmonių nori, kad laikas nepaliktų įspaudų ir veide.

Visuomenė reikalauja

„Šiuolaikinė visuomenė reikalauja, kad žmogus būtų nepriekaištingos išvaizdos, – teigia Inovatyvios dermatologijos centro vadovė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. – Sėkmės rodiklis – sveikas, pasitempęs, geros nuotaikos, nepavargęs ir švytintis žmogus. Todėl daugelis pacientų sako, kad nori ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti taip, kaip jaučiasi.“

Žmonės sveikai maitinasi, sportuoja, vengia žalingų įpročių, todėl mūsų biologinis laikrodis ėmė tiksėti lėčiau – į vėlesnį laiką nusikėlė pensinis amžius, daug žmonių, sulaukę garbingų metų, yra darbingi, veiklūs ir matomi visuomenės nariai. Ir nors pirmosios raukšlės atsiranda apie dvidešimt septintuosius gyvenimo metus, gilesnės – apie trisdešimt trečiuosius trisdešimt penktuosius, vis daugiau žmonių trokšta, kad laikas sustotų. Jiems norisi ryte, pasižiūrėjus į veidrodį, ne fiksuoti senėjimo požymius, o nusišypsoti.

„Prasta išvaizda, odos defektai veikia ne tik patį žmogų, bet ir aplinkinius, nes visi aplinkui nori matyti sveikus ir gražius žmones“, – teigia profesorė ir priduria, kad nemažą įtaką požiūriui į savo kūną daro ir nuomonės formuotojai (angl. influencers): daug kas, pasižiūrėjęs į redagavimo programomis pakoreguotas nuotraukas, kuriose nuomonės formuotojai atrodo nepriekaištingai, sako: „Ir aš noriu taip atrodyti!“

Keičiasi ir grožio tendencijos. Dabar tampa madinga ne keisti išvaizdą, pavyzdžiui, paputlinti lūpas ar nenatūraliai pakelti antakius, o pašalinti prastų emocijų atspindį veide – liūdesio, nusivylimo, nepasitenkinimo, pykčio.

„Mūsų tikslas – pašalinti šias emocijas ir veidui suteikti daugiau pozityvumo – kitaip tariant, pabandyti atkurti žmogaus jaunystės emocijas. Žmogus turi atrodyti kuo natūraliau, veidas įgauti šviežumo, gaivumo, pozityvumo. Šiandien tai – nauja estetikos kryptis“, – teigia prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Profesorė sako, kad žmonės kartais į gydytojus deda ir nepamatuotų vilčių. „Jie yra gerai informuoti, tačiau vis tiek tikisi, kad gydytojas pakels odą, kaip raišteliais. Deja, to padaryti negalime, tačiau džiugu, kad su šiuolaikinėmis priemonėmis patyrusios rankos gali pasiekti daug ir procedūrų rezultatas pamatomas labai greitai. Todėl žmonės vėlesniam laikui gali atidėti plastines procedūras“, – teigia profesorė.

Kiekviena estetinė procedūra prasideda nuo pokalbio su pacientu – daug žmonių ateina išsiaiškinti, kaip pagerinti savo išvaizdą, o gydytojas turi nuspręsti ir patarti, kokiomis priemonėmis tai galima pasiekti. „Negalime taikyti visiems vienodų procedūrų, nes turime išsaugoti ir pabrėžti individualius žmogaus bruožus, bet pašalinti jam nepalankius dalykus“, – pabrėžia gydytoja.

Neretai pacientai nori daug procedūrų, kurios nesuteiks norimo rezultato, todėl specialistas turi sudaryti veido korekcijos planą – ko reikia, kad žmogus išsaugotų ar atgautų grožį ir atrodytų natūraliai. Tam specialistas turi įvertinti paciento išvaizdą, pasakyti jam, ko gali tikėtis, kokias zonas reikėtų taisyti, kuo ir kada. Taip pat jis turi paaiškinti, kaip žmogus jausis po procedūros ir ko turėtų vengti, kad nesulauktų komplikacijų.

„Galimų komplikacijų valdymas yra vienas svarbiausių kriterijų, kaip žmogus turi rinktis specialistą – ar eiti į garažą pas mergaitę, kuri iki tol neturėjo nieko bendra nei su medicina, nei su estetikos procedūromis, ar pas licencijuotą gydytoją. Tik gydytojas gali įvertinti paciento organizmo būklę, gretutines ligas ir, jei atsitiktų komplikacija, mokėti ją gydyti. Grožio injekcijos nėra vakarinis makiažas, kurį gali nusiplauti, tai – sveikata. Kartais nemokšiškai atliktos jos gali suardyti gyvenimą, todėl atsakingi už savo sveikatą žmonės grožio injekcijoms atlikti renkasi gydytojus dermatologus arba plastikos chirurgus, kurie dirba licencijuotose klinikose“, – tvirtina profesorė.

Senėjimo pranašai

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos SUGIHARA plastikos chirurgas dr. Darius Radzevičius tvirtina, kad senstant mūsų oda praranda riebalus, drėgmę, elastingumą, audiniai nusmunka ir susidaro klostės. O raukšlės dažniausiai susidaro dėl mimikos – bėgant metams mimika darosi intensyvesnė, mes daugiau juokiamės, daugiau pykstame, dėl to daugiau raukšlių atsiranda tarp antakių, ties šoniniais akių kampučiais.

„Raukšlės yra natūralus dalykas, jų turi ir maži vaikai, tik jų raukšlės susidaro tuomet, kai jie jausmus reiškia mimikomis. Mes laikui bėgant nebegalime reguliuoti šio proceso, ir raukšlės išlieka net tuomet, kai nereiškiame emocijų. Mums ima nebepatikti, kad tarp akių susimeta „pykčio raukšlė“. Ją galima padaryti mažiau pastebimą sumažinant raumenų veiklos intensyvumą, blokuojant nervinio impulso patekimą į raumenis, kuris skatina mimikas”, – aiškina gydytojas.

Blokuoti nervinį impulsą galima chirurginiu arba cheminiu būdu. Dr. D. Radzevičius teigia, kad dabar operacijos atliekamos vis rečiau dėl galimų komplikacijų ir ne visuomet tiksliai prognozuojamo rezultato. Alternatyvi priemonė – į raumenį suleisti botulino toksino. Dėl jo poveikio raumuo ima susitraukinėti mažiau, ir raukšlė išsilygina.

„Botulino toksinas, kaip biologiškai veikli medžiaga, žinomas labai seniai, o medicinoje vartojamas kelis dešimtmečius. Juo gydomos neurologinės ligos, pavyzdžiui, spazminis paralyžius. Estetinėje medicinoje botulino toksinų injekcijomis slopinamas per intensyvus prakaitavimas ir koreguojama mimikos raumenų veikla”, – sako „DR klinika“ plastikos chirurgas dr. Dainius Balčiūnas.

Gydytojas, išmanydamas žmogaus anatomiją ir kiekvieno žmogaus ypatumus, su šiais preparatais gali pasiekti gerų rezultatų. „Čia yra subtilus menas, kaip pasiekti, kad sumažėtų raukšlių, tačiau veidas išliktų gyvas. Man patinka, kai aplinkiniai nepastebi, kad atlikta procedūra, bet sako: „O, kaip gerai atrodai!” – tvirtina specialistas ir pabrėžia, kad kiekviena procedūra gali sukelti ir nepageidaujamą poveikį, todėl atlikti injekuojamąsias procedūras visame pasaulyje galima tik gydytojams.

Labiausiai puošia sveika oda

„Visi žinome, kad mūsų išvaizda labai priklauso nuo genų, tačiau kad ir kokie jie būtų svarbūs, ne mažiau svarbi epigenetika, tai aplinkos faktorių įtaka žmogaus organizmui. Nuo mūsų gyvenimo būdo priklauso, ar atsiskleis tam tikri genai, kitaip tariant, sveikai gyvendami galime neleisti atsirasti tam tikroms ligoms”, – teigia „Era Esthetic Avenue“ estetinės ir lazerinės medicinos klinikos dermatologė, medicinos vadovė Jurgita Stoškienė.

Tam, ar atsiskleis polinkis į tam tikras ligas ar senti anksti, svarbu pašalinti tai provokuojančius veiksnius – įvairius virusus, aplinkos toksines medžiagas, kurių gausu geriamajame vandenyje, ore, naudojamuose kosmetikos produktuose, buitinėse priemonėse, ir pasiekti, kad veiktų organizmo detoksikacinė sistema – kepenys, antinksčiai ir žarnynas. Pasak gydytojos, jie turi veikti vieningai. Tik tuomet galima kalbėti apie ilgaamžiškumą, sveiką organizmą, net lėtinių ligų remisiją. Atsisakius žalingų įpročių, cukraus, gliuteno, netoleruojamo maisto, alkoholio, neretai ir kavos, ši sistema gali atgimti ir žmogus tapti mažiau jautrus žalingam aplinkos poveikiui. Kilus stresui, galima padėti organizmui vartojant adaptogenines medžiagas, maisto papildus.

„Pasauliniuose estetikos medicinos kongresuose skelbiami moksliniai pranešimai apie mikrobiotos svarbą žmogaus organizmui. Ją sudaro net du kilogramai bakterijų – daugiau nei organizmo ląstelių. Jų išskiriami neuroendorfinai sąveikauja su endokrinine bei imuninėmis sistemomis, todėl kaip mes maitinamės, kaip rūpinamės savo žarnyno sveikata, taip jaučiamės ir taip atrodome”, – aiškina gydytoja.

Stoškienė pabrėžia, kad labiausiai žmogų puošia sveika ir graži jo oda.

„Šiuolaikinėje estetinėje medicinoje yra tikrai gausus spektras odos senėjimą lėtinančių procedūrų. Jomis galima atjauninti odą ir vos atsiradus senėjimo požymiams, ir jau jiems įsisenėjus. Tinkamai parinktos procedūros yra efektyvios senėjimo prevencijai”, – tvirtina specialistė.

• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147