Šildymo sezoną Vilnius pasitinka žemiausia kaina per visą dešimtmetį

Vilniečiams spalio mėnesį centralizuotas šildymas kainuos net 20 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet už kilovatvalandę teko mokėti 4,27 ct, o šiemet – 3,40 ct. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pastebi, kad tokios žemos šilumos kainos šildymo sezonu sostinėje nebuvo per visą dešimtmetį.

Šildymo sezonas Vilniuje pradedamas rytoj.

Šių metų šildymo sezoną Vilniuje pradėti rekordiškai mažiausia kaina, anot VŠT Generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, leidžia kuro kainos mažėjimas. „Spalį kintamoji kainos dedamoji yra 2,13 ct/kWh ir sudaro daugiau nei du trečdalius visos šildymo kainos. Matome, kad dabar vidutinė kintamoji kainos dalis 43 procentais mažesnė nei buvo prieš 10 metų, o lyginant su prieš penkerius metus buvusia kintama dedamąją, ji mažesnė 39 procentais“, – teigia G. Bakanas.

„Tokiai kainų dinamikai didžiausios įtakos turėjo ne tik kuro kainų mažėjimas, bet ir efektyvesnė įmonės veikla, įmonės įrenginių modernizavimas, šilumos tinklų atnaujinimas ir didesnis šilumos gamybos kiekis biokuru kūrenamų įrenginių“, – aiškina didžiausio Lietuvoje centralizuoto šilumos tiekėjo direktorius.

Šilumos bazinė kaina susideda iš dviejų dedamųjų: pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąją dedamąją sudaro investicijų grąža, nusidėvėjimo, remonto ir aptarnavimo, bei kitos materialinės sąnaudos, reikalingos užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą. Įmonė šias sąnaudas patiria nepriklausomai nuo pagaminto šilumos kiekio. Kintamoji kainos dedamoji priklauso nuo atitinkamu laikotarpiu pirkto kuro ir supirktos šilumos kainų.

„VŠT priimami į klientus orientuoti sprendimai ir toliau leis siūlyti apčiuopiamai mažesnę teikiamų paslaugų kainą. Lygindami dabartinę šilumos kainą su ankstesnių laikotarpių kaina pastebime, kad prieš 10 metų šilumos kainos pastovioji dedamoji, kuri priklauso nuo įmonės investicijų ir pastangų optimizuojant procesus, buvo beveik per pusę didesnė nei dabar. O prieš 5 metus viršijo 32 procentais šiandienos pastoviąją kainos dedamąją. Didžiausią įtaką tam turėjo patobulinti ir suefektyvinti remonto ir aptarnavimo, darbo užmokesčio, administracinių sąnaudų bei ilgalaikio turto valdymo procesai“, – teigia Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas

Naujasis šildymo sezonas pradedamas atsižvelgiant į faktinę lauko oro temperatūrą – kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra būna žemesnė už +10°C. Pagal suderintą su Vilniaus miesto savivaldybe šilumos tiekimo eiliškumą, pirmiausia pradedamos šildyti sostinės gydymo įstaigos, vaikų darželiai ir mokyklos, tuomet gyvenamieji namai, komerciniai administraciniai pastatai, vėliausiai – pramonės įmonės. Svarbu žinoti, kad patys gyventojai šildymo sezoną savo daugiabučiuose gali paankstinti, jeigu dėl to apsisprendžia balsų dauguma daugiau negu pusė gyventojų.

Įmonės ekspertai gali nemokamai įvertinti šilumos punkto būklę

Rekordiškai žema šilumos kilovatvalandės kaina dar nereiškia, kad centralizuoto šildymo vartotojai gaus mažas sąskaitas. Jeigu gyvenamasis namas yra nesandarus, šilumos punktas nerenovuotas, patiriami dideli šilumos nuostoliai. VŠT skaičiuoja, kad nerenovuoto namo gyventojai gali sunaudoti net 3,5 karto daugiau šilumos, lyginant su tokiu pačiu, tačiau renovuotu namu.

Dėl namo vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros gyventojai pirmiausia turi kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką, tačiau VŠT siūlo gyventojams pasinaudoti nemokama paslauga ir pasikviesti įmonės ekspertus, kurie įvertins šilumos punkto būklę, pateiks pasiūlymus, kaip gerinti situaciją.

VŠT Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovas Juozas Paulėkas sako, kad ekspertus dažniausiai kviečia iniciatyvūs gyventojai, kurie ir patys mato, jog jų namas šildomas neefektyviai ir nori imtis permainų.

„Pirmiausia vizualiai vertiname namą ir jo trūkumus. Dažnai paliekamos praviros laiptinių durys, išdaužti ar nesandarūs rūsio langai. Taip pat pačiuose šilumos punktuose randame fizinės netvarkos. Šilumos punktai nėra prižiūrimi taip, kaip numato teisės aktai, – sako J. Paulėkas, primindamas, kad nuo 2011 metų pabaigos šilumos punktus prižiūri namo administratoriaus samdomas prižiūrėtojas, o ne šilumos tiekėjas. Vizito metu, vertiname galimybes, ką gyventojai kartu su namo administratoriumi ar pirmininku galėtų patobulinti šilumos punkte, namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemose.“

Nerenovuoti vadinamieji elevatoriniai šilumos punktai yra be automatizuoto valdymo, taigi norint padidinti arba sumažinti į namą tiekiamos šilumos kiekį, karšto vandens temperatūrą, reikia tai atlikti rankiniu būdu. Neretai netinkamai sureguliuojama namo šildymo sistema, išbalansuojamas šilumos pasiskirstymas – vieni butai perkaitinami, kiti šąla. Anot J. Paulėko, toks šilumos reguliavimas yra neefektyvus ir tiesiogiai atsiliepia gyventojų gaunamoms sąskaitoms.

Gyventojai, kurie nesiryžta viso namo renovacijai, gali pasinaudoti valstybės teikiama 30 procentų parama šilumos punktų renovacijai – tai vadinama mažąja renovacija. Paraiškas paramai gyventojai gali teikti Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) iki kitų metų vasario 1 dienos.

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147