Automobilio termometras daugiau dėl ramybės, negu vardan tikslumo

Vairavimo sąlygas tiksliau įsivertinti bei pagal jas pasirinkti saugų vairavimo būdą norintys vairuotojai ne visuomet linkę pasitikėti atskiriems miestams ar vietovėms sinoptikų skelbiama apytiksle temperatūra.

Vis dėlto, aklai kliautis tuo, ką vietoje rodo automobilio termometras nereikėtų.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad temperatūra yra vienas svarbiausių vairavimo sąlygas lemiančių faktorių, todėl nenuostabu, kad vairuotojai jai skiria daug dėmesio.

„Temperatūra iš tiesų yra kritiškai svarbus orientyras. Tuo labiau, kad po dabartinio pereinamojo laikotarpio ir jį lydinčio tikrai šilto oro mūsų laukia neišvengiamas tikro rudens režimas su šalnomis, šalčiu, krituliais. 0 laipsnių Celsijaus riba yra kritinė, ji reiškia realią ledo, šerkšno tikimybę. Automobilio fiksuojamoje ir rodomoje temperatūroje ypač šiltuoju metų laiku atsiranda paklaidų. Tuo metu papildomų laipsnių prisideda dėl įkaitusios kelio dangos, bet atvėsus orams automobilio termometras taip pat gali klaidinti, todėl juo aklai pasikliauti nereikėtų“, – sako jis.

Automobilio termometro problemos

Pirmiausiai, automobiliuose įrengiami ne termometrai, o termistoriai. Termometrai dažniausiai yra užpildyti skysčiu, kuris plečiasi temperatūrai kylant ir traukiasi krintant, o termistoriai jos pokyčius fiksuoja remdamiesi elektros srovės pokyčiu.

Viena pagrindinių automobilio rodomos temperatūros netikslumo priežasčių laikoma matavimo įrenginio vieta šalia priekinio buferio grotelių. Tokiu būdu jutiklis yra sąlyginai arti žemės, todėl jo fiksuojamai temperatūrai įtakos gali turėti net kelio ar parkavimo dangos tipas.

„Asfaltas sugeria daugiau saulės spindulių ir įšyla labiau negu, pavyzdžiui, žolė. Štai kodėl giedresnę dieną ant asfaltuotos dangos stovėjusio automobilio prietaisų skyrelyje vairuotojas gali išvysti aukštesnę temperatūrą, palyginti su šalia ant vejos paliktu automobiliu. Automobilio termometro tikslumą gali padidinti debesuotas oras ir net didesnis važiavimo greitis, tačiau taip rizikuoti negalima dėl savo ir kitų eismo dalyvių saugumo“, – perspėja A. Žiukelis.

Aukštesnės temperatūros reikšmės galima tikėtis ir automobiliui ilgiau pastovėjus priekiu į saulę. Tokios situacijos gali smarkiai klaidinti, nes saulėtas dangus ir prietaisų skydelis tarsi leidžia tikėtis puikių vairavimo sąlygų, bet kelias gali būti slidus, padengtas šerkšnu ar ledu.

„Patarčiau temperatūros rodikliu vadovautis kaip orientyru, sufleruojančiu, kaip kinta oras. Tačiau vairuotojo regėjimas ir kiti pojūčiai sukant, stabdant bei kitaip manevruojant turi būti lemiami ir jų nereikėtų ignoruoti ar praleisti pro akis“, – sako ekspertas.

Miestuose šilčiau, ant tiltų – šalčiau

Rudenį oro temperatūrai ėmus kristi jis pataria vadovautis universaliomis taisyklėmis, kurios padėtų greičiau ir objektyviau įvertinti kelio dangos būklę. Juo labiau, kad oro temperatūra matuojama gerokai aukščiau žemės paviršiaus ir ne visada leidžia tiksliai nuspėti, kas dedasi ant paties kelio. Kita netikslios automobilio termometro rodomos temperatūros priežastis – transporto priemonės greitis ir aplinka. Per kelias sekundes automobiliu nuvažiuojami keli šimtai metrų, tuo metu keičiasi ir aplinka: tiesų kelią keičia kalnai, nuokalnės bei daubos. Automobilyje esantys prietaisai nefiksuoja tokių staigių pokyčių.

„Dėl tankaus užstatymo ir didelio asfaltu bei kita danga padengto ploto miestai yra savotiškos šiltosios salos, kuriose paprastai laikosi šiltesnė temperatūra. Tuo pačiu metu važiuojant atvirose vietose kelio dangos temperatūra gali būti žemesnė, o eismo sąlygos – sudėtingesnės. Vis dėlto, miestuose reikia neužmiršti atsargumo vairuojant atokiau pagrindinių gatvių, kiemuose bei įvažiavimuose į juos, nes susiklosčius nepalankioms vairavimo sąlygoms jie kelininkų dėmesio paprastai sulaukia vėliau“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.

Intensyviai krentantys lapai bei krituliai rudenį sukuria ne mažiau pavojingas situacijas nei ledas, kadangi irgi yra ne mažiau slidūs. Dar viena grėsmė yra nematomas „juodasis“ ledas, kuris asfaltą padengia nematomu, tačiau pavojingu sluoksniu.

„Reikia turėti omenyje ir tai, kurios vietos kelyje paprastai būna šalčiausios. Tai tiltai, viadukai, estakados. Tačiau į rizikos zoną patenka ir kelio zonos, esančios pastatų ar medžių šešėliuose, nes, pavyzdžiui, juodasis ledas čia gali susiformuoti greičiau ir išsilaikyti ilgiau. Vairuojant geras kelias staiga gali tapti labai blogu keliu, todėl yra kritiškai svarbu pasikliauti visais savo pojūčiais, pasirinkti saugų greitį bei nuolat stebėti aplinką“, – pataria ekspertas.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9