Naujienos

Vizija: Lietuva – stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė

2020-10-28 11:13:35

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį visuomenei pristatė Gerovės Lietuvos viziją, kuria ketina vadovautis, dirbdamas kartu su būsima Vyriausybe.

„Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė“, – sakė šalies vadovas, pavadinęs gerovės valstybės kūrimą svarbiausiu neužbaigtu Nepriklausomybės laikotarpio darbu, kurį numatė dar 1992 metais priimta Konstitucija.

Prezidento teigimu, tik stabilioje ir saugioje aplinkoje, kurią užtikrintų stipri valstybė, gali atsiskleisti Lietuvos žmonių gebėjimai. Todėl būtina siekti energetinės nepriklausomybės, stiprinti infrastruktūrą, kurti papildomas jungtis su Vakarų Europa, vykdyti aktyvią užsienio politiką, nukreiptą į euroatlantinę integraciją ir taikos išsaugojimą bei demokratinių vertybių sklaidą kaimynystėje. Turi būti toliau laikomasi partijų susitarimo dėl šalies gynybos ir nuosekliai didinamas krašto apsaugos finansavimas iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, stipri valstybė neįsivaizduojama be stiprios kultūros – tautos savitumo ir savivertės garanto.

Šalies vadovo teigimu, Lietuvos gerovė taip pat turi remtis teisingumu, kaip piliečių pasitikėjimo vieni kitais ir savo valstybe pagrindu. „Teisingumą socialinėje srityje suprantu kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai – ir, kas itin svarbu, savarankiškai“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs būtinybę plėsti socialines paslaugas, skatinti užimtumą, taip pat užtikrinti veiksmingą regioninę politiką ir kokybiškas sveikatos paslaugas.

Pasak šalies vadovo, siekiant Gerovės Lietuvos, santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų turėtų sumažėti bent iki 5 kartų, o vidutinis darbo užmokestis regionuose – pasiekti ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio.

Prezidento teigimu, atskirties mažinimą būtina pradėti jau nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Siekdamas, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai mažiau priklausytų nuo kilmės ir gyvenamosios vietos, šalies vadovas pateikė „Lygaus starto“ teisėkūros iniciatyvą, skirtą plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Pasak Prezidento, jau po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus turi patekti tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje, o šiam tikslui pasiekti būtinas politinių partijų susitarimas.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi būti žalia, nes nuo švarios aplinkos priklauso žmonių gyvenimo kokybė. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis siekiant klimato neutralumo tikslų, būtina atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą ekonomiką. Pasak Prezidento, Lietuvai tai yra didžioji galimybė išsiveržti į ateities ekonomikos lyderių gretas, tačiau esminių permainų nepavyks pasiekti, jei visa visuomenė neįsitrauks į aplinkosaugos problemų sprendimą. To siekiama ir Prezidento pradėta „Žalios Lietuvos“ iniciatyva, kuri apima platų visuomenės grupių ratą nuo savivaldybių ir verslo įmonių iki vietos bendruomenių.

Kalbėdamas apie ekonomikos inovatyvumą, kaip ateities klestėjimo ir gerovės pagrindą, šalies vadovas pabrėžė, kad būtina gerokai daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir komercializuoti jų pasiekimus. Taip pat svarbu sukurti patikimą investicinę aplinką, skatinti įmones diegti inovacijas ir steigti geriau apmokamas darbo vietas. Siekiant proveržio, turi sparčiau vykti viešųjų paslaugų skaitmenizavimas, viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas.

Pasak šalies vadovo, tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas ir teiktų kokybiškas švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas, bendra joms skiriama dalis turėtų padidėti bent iki 35 proc. BVP. Tam reikia sukurti teisingesnę mokesčių sistemą, kurioje neliktų nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Taip pat būtina išmaniau ir griežčiau kovoti su šešėliu, korupcija, viešųjų lėšų švaistymu, šalinti nebaudžiamumo apraiškas, pakelti teisėsaugos ir teisėtvarkos, politinės kultūros standartus.

„Lietuvos gerovės vizija negali ir neturi apsiriboti vien valstybės vaidmeniu. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti yra jos pilietinė visuomenė“, – pridūrė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, apie reikšmingą Gerovės visuomenės šuolį, o kartu ir valstybės brandą, būtų galima kalbėti, reikšmingai – bent iki 55 balų iš 100 – padidinus Lietuvos įvertinimą Pilietinės galios indekse.

„Gerovės turėsime tiek, kiek visuomenė įsitrauks į svarbiausių klausimų sprendimą, kiek valdžios institucijos sugebės užtikrinti jų tvarumą ir nuoseklumą, kiek turėsime dialogo ir susitarimo, – sakė Prezidentas. – Gerovės valstybė – tai žmonės, kurie ne tik remiasi pasitikėjimo kultūra, bet ir patys ją kuria. Kuo įtaigesnį pavyzdį rodysime vieni kitiems ir kuo nuoširdžiau rūpinsimės vieni kitais, tuo lengviau mums visiems bus žengti pirmyn.“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba pristatant Gerovės Lietuvos viziją

Gerbiamieji,

Lietuvos rinkėjai pasirinko, ką nori matyti prie valstybės vairo ateinančius ketverius metus.

Pasinaudodamas proga, noriu pasveikinti visus naujojo Seimo narius. Lietuvos žmonės į Jus sudėjo savo viltis ir pasitikėjimą, kaip ir savo norą, kad būtų sprendžiamos visuomenę slegiančios problemos. Tik nuo Jūsų priklauso, ar šis pasitikėjimas bus pateisintas.

Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas – suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų grupių interesų gynimas, ryžtas siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, atsakomybė ir sąžiningumas – štai pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams.

Koronaviruso plitimas Europoje ir Lietuvoje tampa vis sunkiau valdomas, tad mūsų visų laukia nauji dideli išbandymai. Visuomenė ir verslas, o tai reiškia – visa Lietuva, turi išgyventi anksčiau neprognozuotų iššūkių metą. Todėl šiandien ypač svarbus sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas. Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė privalo iš karto turėti labai aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią jį vykdyti. Reikės daryti darbus, kurie nepalauks, ir aš, kaip valstybės vadovas, prie to prisidėsiu.

Esu pažadėjęs, kad sieksiu visų Lietuvos žmonių gerovės – ir šio pažado laikausi. Man gerovės valstybė yra svarbiausias neužbaigtas Nepriklausomybės laikotarpio darbas. Esu tikras: turime duoti atkirtį nelygybei, socialinei atskirčiai ir visuomenės supriešinimui, užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas, investuoti į visų mūsų ateitį.

Tai reiškia, kad Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė.

Pirma, Lietuva turi būti stipri, nes tik stabilioje ir saugioje aplinkoje gali atsiskleisti visų jos žmonių gebėjimai.

Mes, Lietuvos žmonės, esame savo valstybės šeimininkai – atitinkamai turime ir elgtis. Mūsų bendra pareiga yra saugoti sunkiai iškovotą valstybingumą ir ginti šalį nuo iškylančių grėsmių. Privalome puoselėti savo Tėvynę ir stiprinti ją kasdieniais veiksmais.

Turime daryti viską, kad būtų užtikrinta sklandi nuolatinė valstybės institucijų veikla ir tarpusavio bendradarbiavimas. Turime ir toliau siekti energetinės nepriklausomybės, stiprinti infrastruktūrą, kurti papildomas jungtis su Vakarų Europa. Turime vykdyti aktyvią užsienio politiką, nukreiptą į euroatlantinę integraciją ir taikos išsaugojimą bei demokratinių vertybių sklaidą kaimyninėse šalyse.

Nerami geopolitinė aplinka mums yra geriausia paskata laikytis partijų susitarimo dėl šalies gynybos. Sieksiu, kad krašto apsaugos finansavimas nuosekliai didėtų iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, nes tikiu, kad savo šalies saugumu pirmiausia turime rūpintis mes patys.

Stipri valstybė ir brandi visuomenė taip pat nuolat apmąsto ir kuria save. Turime investuoti į kultūrą, nes tai yra tautos savitumo, savivertės, ekonominės pažangos ir socialinės gerovės garantas. Semdamasi įkvėpimo iš praeities, atspindėdama istoriją ir įprasmindama paveldą, kultūra išreiškia šalies gyvybingumą. Kartu ji telkia pilietinę bendriją, skatina visuomenės kaitą, tiesia bendrystės tiltus tarp kartų – ir taip aktyviai kuria Lietuvos ateitį.

Antra, Lietuvos gerovė turi būti teisinga. Nes teisingumas kuria pasitikėjimą. Nes be teisingumo nėra pasitikinčių piliečių, o be pasitikinčių piliečių nėra stiprios ir teisingos valstybės.

Eiti gerovės valstybės link reiškia, mano giliu įsitikinimu, naikinti atskirtį tarp žmonių. Atskirtį, kurios mūsų tikrovėje yra tikrai labai daug – tiesiog per daug. Pernelyg dažnai neįveikiama kliūtimi Lietuvos žmonėms tampa dėl socialinės padėties, kilmės, amžiaus ar negalios iškylančios sienos.

Prieš 28 metus priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje davėme pažadą sau, kad nepriklausoma demokratinė valstybė ūkinę veiklą reguliuos taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įtvirtinome socialinės paramos skurstantiems, valstybės finansuojamų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų principus.

Šio pažado privalome laikytis. Teisingumą socialinėje srityje suprantu kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai – ir, kas itin svarbu, savarankiškai. Neužtenka orientuotis vien į valstybės piniginę paramą socialiai jautrioms grupėms. Būtina ieškoti sprendimų, kaip išplėsti socialines paslaugas, kurti palankias darbo rinkos sąlygas, skatinti užimtumą – ir taip įgalinti žmones.

Permainos turi prasidėti jau nuo darželio ir mokyklos suolo. Nepatogi tiesa yra tai, kad mūsų moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kur jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių neleidžia atskleisti savo gabumų. Dėl to kenčia mūsų vaikai. Dėl to kenčiame mes visi.

Laikydamas švietimą prioritetu, siekiu su „Lygaus starto“ iniciatyva plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Turime užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, o formalųjį švietimą papildytų neformalusis. Kokybiškas turinys turi būti pasiekiamas ir prieinamas visiems!

Tikiu, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios gali ir turi sutarti visos politinės jėgos. Todėl sieksiu, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje.

Pasaulinėje rinkoje pirmiausia konkuruojame savo žiniomis ir gebėjimais. Todėl jau dabar klosiu pamatus tam, kad po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus patektų tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje.

Visuomenės pasitikėjimas valstybe priklauso ir nuo kitų viešųjų paslaugų. Koronaviruso pandemija mums priminė, kaip svarbu turėti stiprią sveikatos apsaugos sistemą. Laiku suteikiamos, kokybiškos, prieinamos sveikatos paslaugos – kiekvieno iš mūsų teisė. Sunkus kelias iki šių paslaugų ar nepasitenkinimas jų kokybe lemia ilgalaikį piliečių nusivylimą. Todėl būtina ne tik kuo greičiau atkurti nepertraukiamą kokybiškesnių paslaugų teikimą, pasirengti masiniam vakcinavimui, bet ir iš pagrindų modernizuoti bei sustiprinti sveikatos apsaugos sistemą.

Mūsų teisingumo jausmą taip pat žeidžia pernelyg didelė nelygybė. Žemiau skurdo ribos šiuo metu gyvena kas penktas šalies gyventojas – 600 tūkstančių žmonių. Jie yra vieni iš mūsų. Tai ne tik praeiviai gatvėse, bet ir mūsų tėvai, kaimynai, vyresnio amžiaus giminaičiai, vaikystės draugai, šalies ateitį kuriančios šeimos su vaikais. Visi jie nusipelno lygių galimybių veikti, kaip ir adekvataus atlyginimo už įdėtas pastangas.

Apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų. Siekiant šio tikslo, pirmas tikslas bus užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui. Taip pat turėsime pasirūpinti senyvo amžiaus asmenimis, nes apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo senjorais. Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus. Todėl teikiau – ir teiksiu ateityje – būtinus įstatymų pakeitimus.

Taip pat turime siekti ekonomikos pertvarkos, kurti didesnę pridėtinę vertę ir siekti, kad Lietuvos žmonių darbo užmokestis vytųsi gerovės valstybių lygį. Mums būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius.

Privalome užtikrinti veiksmingą regioninę politiką, kuri mažintų regionų atskirtį, taigi ir spaudimą žmonėms geresnio gyvenimo ieškoti sostinėje – arba užsienyje. To nepavyks pasiekti be stiprių ir savarankiškų savivaldybių. Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio.

Pasitikėjimą valstybe, gerbiamieji, taip pat griauna neskaidrūs valdžios sprendimai. Sunkia našta tampa įtarimai, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar konkretūs asmenys elgiasi neatsakingai ir nesąžiningai, piktnaudžiauja valdžia, užsiima korupcija ir švaisto visų mūsų lėšas. Kiekvienas toks atvejis meta iššūkį įgimtam žmogaus teisingumo jausmui. Todėl ir toliau privalome kovoti su nebaudžiamumu. Asmeniškai reikalausiu aukštų ne tik teisėsaugos ir teisėtvarkos, bet ir politinės kultūros standartų.

Trečia, Lietuva turi būti žalia.

Vis daugiau žmonių supranta, kad nuo švarios aplinkos tiesiogiai priklauso jų gyvenimo kokybė, ir kad biologinė įvairovė – ne tik mūsų išteklius, bet ir palikimas ateities kartoms. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis jau dabar siekiame klimato neutralumo tikslų.

Ateityje turėsime padaryti dar daugiau. Mums teks atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą, žalią ekonomiką. Mums nepavyks, jei nuolat dairysimės atgal ir ieškosime būdų, kaip apeiti griežtus reikalavimus. Priešingai, mes turime ieškoti naujų galimybių ir demonstruoti savo išradingumą. Tai yra mūsų didysis šansas išsiveržti į pasaulio ekonomikos lyderių gretas! Taip, Jūs išgirdote teisingai – pasaulio ekonomikos lyderių gretas! Skaitmenizacija, žalios ekonomikos kūrimas – būdas mums tai padaryti.

Aplinkosauga gali ir turi tapti integralia visų Lietuvos žmonių gyvenimo dalimi. Visuomenė turi būti įtraukta į sprendimų priėmimą. Kiekvienas galime prisidėti prie pokyčių, pavyzdžiui, dažniau rinkdamiesi dviratį vietoj automobilio, atsisakydami plastikinių maišelių, iš vietos ūkininkų pirkdami ekologišką produkciją.

Siekdamas, kad aplinkosaugos klausimai vienytų visuomenę, o ne ją skaldytų, pradėjau „Žalios Lietuvos“ iniciatyvą, apimančią platų visuomenės grupių ratą, įskaitant savivaldybes, pramonės, verslo, žemės ūkio sektoriaus įmones, nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes. Reikalausiu, kad visi valstybiniai sprendimai būtų įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektais – rengiamas Teisėkūros pagrindų įstatymas turi atspindėti šį pamatinį siekį.

Ketvirta, Lietuva turi būti inovatyvi.

Tik proveržis inovacijų srityje leis transformuoti ekonomiką ir ateityje kurti aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas. Užtikrindami patikimą reguliacinę aplinką, palankias verslo steigimo sąlygas ir deramas paskatas modernizacijai bei investicijoms, galime paskatinti įmones diegti inovacijas ir kurti geriau apmokamas darbo vietas. Siekdami dalyvauti globalioje konkurencinėje kovoje, privalome išlaisvinti intelektinį potencialą, pasitelkti mokslo žinias ir komercializuoti tyrimų pasiekimus.

Sunku tikėtis didelių inovacijų, kol Lietuvos mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros finansavimas nesiekia net 1 procento bendrojo vidaus produkto. Tai yra mūsų gėda. Iki šiol dvigubai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tai nesukuria prielaidų kurtis vaisingai mokslo ir taikomųjų tyrimų ekosistemai, neleidžia iki galo atsiskleisti mūsų jauniesiems talentams ir sąlygoja protų nutekėjimą.

Inovacijos vis labiau priklauso ir nuo skaitmenizacijos procesų. Todėl turime konsoliduoti valstybės informacines sistemas ir užtikrinti, kad nebeliktų paslaugų, kurios nėra teikiamos nuotoliniu būdu, o kur įmanoma – ir realiuoju laiku.

Jau dabar aišku, kad, siekiant į žmogų orientuoto ir etiškai veikiančio dirbtinio intelekto sprendimų, reikės sparčiau atverti viešojo sektoriaus duomenis. Viskas, kas ne slapta, turi būti atvira ir prieinama kiekvienam piliečiui. Deja, šiandien tai nėra duotybė.

Gerbiamieji,

tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas ir teiktų kokybiškas švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas, jai reikalingi pakankami ištekliai. Šiandien mes jų Lietuvoje akivaizdžiai stokojame – viešųjų finansų apimtis net ketvirtadaliu atsilieka nuo ES vidurkio. Būtent todėl daugelyje sričių juntamas nuolatinis lėšų trūkumas. Jaučiamas nuolatinis antklodės tampymas iš vieno sektoriaus į kitą – o antklodė, deja, per trumpa ir per siaura.

Siekdami, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi, turėsime didinti valstybės pajamas. Esu įsitikinęs – viešųjų pajamų paslaugoms skiriama dalis turi didėti bent iki 35 proc. BVP.

Ir dabar turime daug erdvės biudžeto pajamų augimui. Kad tai taptų realybe, būtina kovoti su šešėline ekonomika ir mokestine neteisybe. Ne mažiau svarbu efektyviai panaudoti jau surinktas lėšas – todėl inicijavau viešųjų pirkimų ir kovos su korupcija sistemų pertvarką.

Žinoma, Lietuvos gerovės vizija negali ir neturi apsiriboti vien valstybės vaidmeniu. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti yra jos pilietinė visuomenė.

Pilietiškumo kultūra turi būti nuolat puoselėjama ir plėtojama, kad liktų gyvybinga. Todėl kviečiu Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje. Jūs galite pasirūpinti šalia esančiais, kartu ginti bendrą interesą, viešąjį gėrį ir bendrai spręsti problemas.

Tikrąją valstybės brandą pasieksime tik tada, kai dauguma gyventojų, turėdami tam reikiamas sąlygas, aktyviai dalyvaus visuomeniniame gyvenime. Mums reikia daugiau savanorių, daugiau organizacijų ir vietos bendruomenių narių, daugiau asmenų, nebijančių reikšti savo nuomonę ir reikalauti valdžios atsakomybės.

Tam, kad galėtume kalbėti apie ryškų Gerovės visuomenės šuolį, Pilietinės galios indekse Lietuva turėtų surinkti bent 55 balus iš 100. Šiuo metu nesurenkame net 40 balų.

Gerovės turėsime tiek, kiek visuomenė įsitrauks į svarbiausių klausimų sprendimą, kiek valdžios institucijos sugebės užtikrinti jų tvarumą ir nuoseklumą, kiek turėsime dialogo ir sutarimo. Daug lems mūsų gebėjimas įvertinti, ar konkrečiam tikslui skiriamos lėšos yra ne tik būtinos, bet ir pakankamos. Ne mažiau svarbu bus ir mūsų visų atsakomybė už viešąjį gėrį, mūsų vienybė ir solidarumas, mūsų ryžtas išlaikyti pagarbius savitarpio santykius.

Gerovės valstybė – tai žmonės, kurie ne tik remiasi pasitikėjimo kultūra, bet ir patys ją kuria. Kuo įtaigesnį pavyzdį rodysime vieni kitiems ir kuo nuoširdžiau rūpinsimės vieni kitais, tuo lengviau mums visiems bus žengti pirmyn.

Netikėkime tais, kurie skelbia, kad viskas mūsų valstybėje yra blogai. Turėkime kantrybės išsaugoti tai, kas jau pasiekta, ir nepailsdami siekime naujų aukštumų ir berkime naujas kūrybiškumo ir meilės sėklas. Tegul iš jų išauga stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Gerovės Lietuva!

Ačiū Jums!

Gitanas Nausėda,

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-05-26 16:44:58

4 dažniausiai sutinkami kibernetiniai pavojai – taisyklės leis apsisaugoti

Kasdienybė vis labiau priklauso nuo skaitmeninių technologijų, o tai reiškia, kad kibernetiniai nusikaltimai kelia vis daugiau grėsmių vartotojams ir įmonėms.
       2022-05-25 12:56:15

Dar neragavote baltųjų smidrų? Ūkininkas pasidalijo patarimais ir receptais

Pavasarį visi būname pasiilgę Lietuvoje užaugintų šviežių daržovių, vaisių ir uogų. Šiltėjant orams, lengvėja ir patiekalai lėkštėse. Daržoves dietologai rekomenduoja valgyti visą dieną – pusryčiams, pietums ir vakarienei.
       2022-05-25 12:49:37

Vėsinimosi taisyklės vasarą: geriau mažiau nei daugiau

Tvyrant karščiams norisi atsivėsinti greitai, todėl automobiliuose ir namuose jungiame oro kondicionierius stipriai šaldančiu režimu ir... peršąlame. Bet ar tikrai dėl to kalti oro kondicionieriai ir ką daryti, kad vasarą netektų gydytis peršalimo ligų, atsako ekspertai.
       2022-05-25 12:43:14

Virusai gali taikytis ir į mobiliuosius: požymiai, kurie padės juos pastebėti

Privačios mobiliojo ryšio saugos įmonės „Zimperium“ užsakymu parengta atskaita rodo, kad daugiau nei penktadalis mobiliųjų įrenginių visame pasaulyje yra susidūrę su kenkėjiškomis programomis.
       2022-05-25 12:40:11

Riminio kurortas – itališka įvairovė, nepaliksianti abejingų

Italijos kurortas Riminis – vienas seniausių ir žinomiausių Europos kurortų, kasmet pritraukiantis milijonus lankytojų. Ilgi ir platūs smėlio paplūdimiai, daugybė pramogų ir patogus susisiekimas su kitais žymiausiais Italijos miestais – šis uostamiestis turi viską, kad atostogos paliktų neišdildomus įspūdžius.
       2022-05-21 15:47:44

Stato tiltus iš netradicinės medžiagos – ji geresnė nei betonas?

Didžiausi pasaulio tiltai sveria tūkstančius tonų. Tačiau tai nieko nestebina – juk jie privalo atlaikyti didžiulę apkrovą. Daugiau klausimų ir nuostabos kelia visame pasaulyje statomi tiltai iš makaronų – iki 1 kg sveriantys statiniai atlaiko du ar tris šimtus kartų už savo svorį didesnę apkrovą.
       2022-05-20 11:05:13

5 įdomūs faktai apie vilkžuvę

Vilkžuvė savo neįprasta išvaizda gali negundyti, tačiau nepaprastu skoniu nustebina net ir išrankiausius gurmanus. Ją pagaminti nesudėtinga, be to, ji patiks tiems, kurie šiltuoju metų sezonu maistą gaminti mėgsta kepsninėse.
       2022-05-20 10:42:26

Vadovas sporto sirgaliams, kaip mėgautis sporto renginiais namuose

Sportą mėgstantys žmonės dažnai skirstomi į dvi kategorijas: tie, kurie patys sportuoja, ir tie, kurie mieliau ilsisi ant sofos ir stebi, kaip geriausi pasaulio sportininkai kovoja dėl pergalės ir šlovės.
       2022-05-20 10:37:05

Panikos ataka – minučių reikalas

„Galvojau, kad išprotėjau“, – taip kalba susidūrusieji su panikos ataka, kuri dar yra vadinama šio amžiaus jaunų žmonių liga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net ketvirtadalis europiečių kenčia nuo nerimo sutrikimų, o kiek dar yra patiriančių vienkartinių panikos atakų. Tik daliai jų nustatomas panikos sutrikimas.
       2022-05-20 10:31:00

7 marinatų receptai, puikiai tiksiantys vištienai

Kai svarstome, ką kepti ant žarijų, vienas pasirinkimų – vištiena. Šią mėsą mėgsta daugelis, ją nesudėtinga paruošti, be to, galima derinti su pačiais įvairiausiais priedais: prie vištienos puikiai dera ne tik pikantiški, bet ir saldūs pagardai, svarbiausia – teisingai pasirinkti skonių balansą.
       2022-05-20 10:28:44

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį bus pokyčių

Lietuvoje veikianti pasaulinė IT bendrovė „Accenture“ pirmą kartą mūsų šalyje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį šiemet apibendrina posakiu „Susitikime metavisatoje“.
       2022-05-20 10:21:24

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsaugoti save ir savo įrenginius?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Visgi turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui.
       2022-05-20 09:47:22

Pasaulinė bičių diena: patarė, kiek medaus vartoti per dieną ir kur jo nelaikyti

Bitės, besirūpinančios augalų apdulkinimu, yra gyvybiškai svarbios Žemės ekosistemos išlikimui. Deja, jų populiacija kasmet mažėja, todėl stengiamasi, kad bitininkystė įgautų naują kvėpavimą:
       2022-05-19 16:52:14

Šaknų kanalų gydymas – dar ne mirties nuosprendis dančiui

Nors pagal profilaktinių vizitų pas odontologą skaičių tikrai nepirmaujame, suskaudus dančiui neturime kitos išeities. Nežinia, kas skamba blogiau – kad dantį teks traukti, ar kad reikės gydyti dantų šaknų kanalus.
       2022-05-18 16:22:44

Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?

Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą.
       2022-05-18 16:14:18

Darbas iš namų: kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai lanksčiau, vienos nuomonės kur, kaip ir kada geriausia dirbti, nėra.
       2022-05-18 16:11:00

Žolės smulkinimas nerekomenduojamas nuolatinei pievų priežiūrai

Aplinkos ministerija kviečia susipažinti su rekomendacijomis, kurios apibendrina neigiamą žolės smulkinimo poveikį pievų buveinėms. Pagal šias rekomendacijas, biologinei įvairovei palankiausi pievų tvarkymo būdai yra šienavimas ir ganymas.
       2022-05-18 16:05:58

Kur kas įdomesni, nei galima pamanyti: 5 faktai apie bananus

Patogus užkandis, greita pagalba nuo alkio, įvairių desertų ar kepinių ingredientas – bananai, be kurių daugelis neįsivaizduoja savo pirkinių krepšelio. Mėgstami dėl skonio ir naudingų savybių, bananai seniai tapę neatsiejama raciono dalimi – ir visgi apie bananus dar yra ką atrasti.
       2022-05-18 15:57:15

Paspirtukininko etiketas: 3 auksinės taisyklės, šį sezoną virs įpročiais

Šylant orams Lietuvos miestuose prasideda elektrinių paspirtukų sezono įkarštis. Kasmet šios ekologiškos transporto priemonės tampa vis populiaresnės, todėl didėja ne tik kelionių, bet ir parkavimo vietų poreikis.
       2022-05-18 09:31:31

Naudingi patarimai, padėsiantys vaikams susidomėti maistu

Maistas – didžiulė gyvenimo dalis, todėl domėtis skirtingais produktais, sveika mityba ir valgymo kultūra svarbu pradėti nuo vaikystės: leisti vaikams patiems suktis virtuvėje, vežtis juos kartu apsipirkinėti.
       2022-05-18 09:25:11

Prezidentas paskyrė naują Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį savo dekretu paskyrė naują Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą, kuri pareigas pradės eiti gegužės 18 dieną.
       2022-05-18 09:20:43

Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones

Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės 17-ąją, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laikantis kelių paprastų kasdienių taisyklių, šios ligos galima išvengti.
       2022-05-18 09:15:48

Mano artimasis ruošiasi operacijai – kaip jam padėti?

Operacija yra iššūkis organizmui, todėl jam reikia tinkamai pasiruošti. Dažnai šiuo sudėtingu laikotarpiu pacientą lydi jo artimieji, kurie rūpinasi jo sveikata. Chirurgas dalijasi patarimais, kaip padėti šeimos nariams pasiruošti laukiančiai operacijai ir kuo sparčiau atsigauti po jos.
       2022-05-18 09:12:48

Barzdą irgi reikia prižiūrėti: ką pravartu žinoti kiekvienam barzdočiui?

Skaitmeninėje erdvėje gausų moteriškas ir vyriškas grožio priemones lyginti bandančių nuotraukų: ji grožio priemonių turi daugiau nei galėtų suskaičiuoti, jam kasdien pakanka tik muilo ir vandens.
       2022-05-18 09:08:02

Seimas NPD padidino iki 540 eurų

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
       2022-05-18 09:03:26

Diagnostiniai testai – tai ne žaidimai, o svarbi profilaktikos priemonė

Šiomis dienomis vaistinėje galima rasti testų, skirtų pačioms įvairiausioms reikmėms: nuo ŽIV ar storosios žarnos vėžio diagnostikos iki narkotikų ar gastritą sukeliančių bakterijų nustatymo.
       2022-05-14 16:01:45

Mėsos technologo rekomendacijos patyrusiems kepėjams ir grilio naujokams

Šylant orams sparčiai įsibėgėja ir maisto gamybos ant grilio sezonas. Anot prekybos tinklo „Rimi“ mėsos technologo Vido Nadzeikos, įprasta, kad ant kepsninės ar laužo atsiduria šašlykai, kiaulienos šonkauliukai, dešrelės ar vištienos kepsneliai, tačiau grilinti galima ir daug įdomesnius produktus.
       2022-05-14 08:42:47

VERT: vartotojo mokėtina prijungimo įmoka ESO turėtų būti perskaičiuota

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kilusio ginčo aplinkybes, priėmė sprendimą tenkinti vartotojo reikalavimą įpareigoti bendrovę iš naujo apskaičiuoti prijungimo prie elektros tinklų įmoką.
       2022-05-14 08:27:49

Artėja Pasaulinė hipertenzijos diena: kodėl vis dar mažai dėmesio prevencijai?

Kitą savaitę, gegužės 17-ąją, minima Pasaulinė hipertenzijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kraujotakos sistemos ligas. Lietuvos sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų rodikliai beveik triskart didesni už Europos Sąjungos vidurkį, skelbia Lietuvos širdies asociacija.
       2022-05-14 08:15:32

Maistinga, greita ir gardu: receptai su špinatais, patiksiantys išrankiausiems

Sklidini įvairiausių vitaminų, mineralų bei kitų vertingųjų medžiagų – špinatai tokie maistingi, kad juos sunku kuo nors pakeisti gaminant mėgstamus pavasarinius valgius. Be to, špinatai puikiai tinka ne tik salotoms: iš jų kepami blynai, gaminami įvairiausi padažai, lazanijos, pyragai.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.