Naujienos

Vizija: Lietuva – stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė

2020-10-28 11:13:35

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį visuomenei pristatė Gerovės Lietuvos viziją, kuria ketina vadovautis, dirbdamas kartu su būsima Vyriausybe.

„Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė“, – sakė šalies vadovas, pavadinęs gerovės valstybės kūrimą svarbiausiu neužbaigtu Nepriklausomybės laikotarpio darbu, kurį numatė dar 1992 metais priimta Konstitucija.

Prezidento teigimu, tik stabilioje ir saugioje aplinkoje, kurią užtikrintų stipri valstybė, gali atsiskleisti Lietuvos žmonių gebėjimai. Todėl būtina siekti energetinės nepriklausomybės, stiprinti infrastruktūrą, kurti papildomas jungtis su Vakarų Europa, vykdyti aktyvią užsienio politiką, nukreiptą į euroatlantinę integraciją ir taikos išsaugojimą bei demokratinių vertybių sklaidą kaimynystėje. Turi būti toliau laikomasi partijų susitarimo dėl šalies gynybos ir nuosekliai didinamas krašto apsaugos finansavimas iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, stipri valstybė neįsivaizduojama be stiprios kultūros – tautos savitumo ir savivertės garanto.

Šalies vadovo teigimu, Lietuvos gerovė taip pat turi remtis teisingumu, kaip piliečių pasitikėjimo vieni kitais ir savo valstybe pagrindu. „Teisingumą socialinėje srityje suprantu kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai – ir, kas itin svarbu, savarankiškai“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs būtinybę plėsti socialines paslaugas, skatinti užimtumą, taip pat užtikrinti veiksmingą regioninę politiką ir kokybiškas sveikatos paslaugas.

Pasak šalies vadovo, siekiant Gerovės Lietuvos, santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų turėtų sumažėti bent iki 5 kartų, o vidutinis darbo užmokestis regionuose – pasiekti ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio.

Prezidento teigimu, atskirties mažinimą būtina pradėti jau nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Siekdamas, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai mažiau priklausytų nuo kilmės ir gyvenamosios vietos, šalies vadovas pateikė „Lygaus starto“ teisėkūros iniciatyvą, skirtą plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Pasak Prezidento, jau po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus turi patekti tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje, o šiam tikslui pasiekti būtinas politinių partijų susitarimas.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi būti žalia, nes nuo švarios aplinkos priklauso žmonių gyvenimo kokybė. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis siekiant klimato neutralumo tikslų, būtina atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą ekonomiką. Pasak Prezidento, Lietuvai tai yra didžioji galimybė išsiveržti į ateities ekonomikos lyderių gretas, tačiau esminių permainų nepavyks pasiekti, jei visa visuomenė neįsitrauks į aplinkosaugos problemų sprendimą. To siekiama ir Prezidento pradėta „Žalios Lietuvos“ iniciatyva, kuri apima platų visuomenės grupių ratą nuo savivaldybių ir verslo įmonių iki vietos bendruomenių.

Kalbėdamas apie ekonomikos inovatyvumą, kaip ateities klestėjimo ir gerovės pagrindą, šalies vadovas pabrėžė, kad būtina gerokai daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir komercializuoti jų pasiekimus. Taip pat svarbu sukurti patikimą investicinę aplinką, skatinti įmones diegti inovacijas ir steigti geriau apmokamas darbo vietas. Siekiant proveržio, turi sparčiau vykti viešųjų paslaugų skaitmenizavimas, viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas.

Pasak šalies vadovo, tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas ir teiktų kokybiškas švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas, bendra joms skiriama dalis turėtų padidėti bent iki 35 proc. BVP. Tam reikia sukurti teisingesnę mokesčių sistemą, kurioje neliktų nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Taip pat būtina išmaniau ir griežčiau kovoti su šešėliu, korupcija, viešųjų lėšų švaistymu, šalinti nebaudžiamumo apraiškas, pakelti teisėsaugos ir teisėtvarkos, politinės kultūros standartus.

„Lietuvos gerovės vizija negali ir neturi apsiriboti vien valstybės vaidmeniu. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti yra jos pilietinė visuomenė“, – pridūrė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, apie reikšmingą Gerovės visuomenės šuolį, o kartu ir valstybės brandą, būtų galima kalbėti, reikšmingai – bent iki 55 balų iš 100 – padidinus Lietuvos įvertinimą Pilietinės galios indekse.

„Gerovės turėsime tiek, kiek visuomenė įsitrauks į svarbiausių klausimų sprendimą, kiek valdžios institucijos sugebės užtikrinti jų tvarumą ir nuoseklumą, kiek turėsime dialogo ir susitarimo, – sakė Prezidentas. – Gerovės valstybė – tai žmonės, kurie ne tik remiasi pasitikėjimo kultūra, bet ir patys ją kuria. Kuo įtaigesnį pavyzdį rodysime vieni kitiems ir kuo nuoširdžiau rūpinsimės vieni kitais, tuo lengviau mums visiems bus žengti pirmyn.“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba pristatant Gerovės Lietuvos viziją

Gerbiamieji,

Lietuvos rinkėjai pasirinko, ką nori matyti prie valstybės vairo ateinančius ketverius metus.

Pasinaudodamas proga, noriu pasveikinti visus naujojo Seimo narius. Lietuvos žmonės į Jus sudėjo savo viltis ir pasitikėjimą, kaip ir savo norą, kad būtų sprendžiamos visuomenę slegiančios problemos. Tik nuo Jūsų priklauso, ar šis pasitikėjimas bus pateisintas.

Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas – suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų grupių interesų gynimas, ryžtas siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, atsakomybė ir sąžiningumas – štai pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams.

Koronaviruso plitimas Europoje ir Lietuvoje tampa vis sunkiau valdomas, tad mūsų visų laukia nauji dideli išbandymai. Visuomenė ir verslas, o tai reiškia – visa Lietuva, turi išgyventi anksčiau neprognozuotų iššūkių metą. Todėl šiandien ypač svarbus sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas. Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė privalo iš karto turėti labai aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią jį vykdyti. Reikės daryti darbus, kurie nepalauks, ir aš, kaip valstybės vadovas, prie to prisidėsiu.

Esu pažadėjęs, kad sieksiu visų Lietuvos žmonių gerovės – ir šio pažado laikausi. Man gerovės valstybė yra svarbiausias neužbaigtas Nepriklausomybės laikotarpio darbas. Esu tikras: turime duoti atkirtį nelygybei, socialinei atskirčiai ir visuomenės supriešinimui, užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas, investuoti į visų mūsų ateitį.

Tai reiškia, kad Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė.

Pirma, Lietuva turi būti stipri, nes tik stabilioje ir saugioje aplinkoje gali atsiskleisti visų jos žmonių gebėjimai.

Mes, Lietuvos žmonės, esame savo valstybės šeimininkai – atitinkamai turime ir elgtis. Mūsų bendra pareiga yra saugoti sunkiai iškovotą valstybingumą ir ginti šalį nuo iškylančių grėsmių. Privalome puoselėti savo Tėvynę ir stiprinti ją kasdieniais veiksmais.

Turime daryti viską, kad būtų užtikrinta sklandi nuolatinė valstybės institucijų veikla ir tarpusavio bendradarbiavimas. Turime ir toliau siekti energetinės nepriklausomybės, stiprinti infrastruktūrą, kurti papildomas jungtis su Vakarų Europa. Turime vykdyti aktyvią užsienio politiką, nukreiptą į euroatlantinę integraciją ir taikos išsaugojimą bei demokratinių vertybių sklaidą kaimyninėse šalyse.

Nerami geopolitinė aplinka mums yra geriausia paskata laikytis partijų susitarimo dėl šalies gynybos. Sieksiu, kad krašto apsaugos finansavimas nuosekliai didėtų iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, nes tikiu, kad savo šalies saugumu pirmiausia turime rūpintis mes patys.

Stipri valstybė ir brandi visuomenė taip pat nuolat apmąsto ir kuria save. Turime investuoti į kultūrą, nes tai yra tautos savitumo, savivertės, ekonominės pažangos ir socialinės gerovės garantas. Semdamasi įkvėpimo iš praeities, atspindėdama istoriją ir įprasmindama paveldą, kultūra išreiškia šalies gyvybingumą. Kartu ji telkia pilietinę bendriją, skatina visuomenės kaitą, tiesia bendrystės tiltus tarp kartų – ir taip aktyviai kuria Lietuvos ateitį.

Antra, Lietuvos gerovė turi būti teisinga. Nes teisingumas kuria pasitikėjimą. Nes be teisingumo nėra pasitikinčių piliečių, o be pasitikinčių piliečių nėra stiprios ir teisingos valstybės.

Eiti gerovės valstybės link reiškia, mano giliu įsitikinimu, naikinti atskirtį tarp žmonių. Atskirtį, kurios mūsų tikrovėje yra tikrai labai daug – tiesiog per daug. Pernelyg dažnai neįveikiama kliūtimi Lietuvos žmonėms tampa dėl socialinės padėties, kilmės, amžiaus ar negalios iškylančios sienos.

Prieš 28 metus priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje davėme pažadą sau, kad nepriklausoma demokratinė valstybė ūkinę veiklą reguliuos taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įtvirtinome socialinės paramos skurstantiems, valstybės finansuojamų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų principus.

Šio pažado privalome laikytis. Teisingumą socialinėje srityje suprantu kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai – ir, kas itin svarbu, savarankiškai. Neužtenka orientuotis vien į valstybės piniginę paramą socialiai jautrioms grupėms. Būtina ieškoti sprendimų, kaip išplėsti socialines paslaugas, kurti palankias darbo rinkos sąlygas, skatinti užimtumą – ir taip įgalinti žmones.

Permainos turi prasidėti jau nuo darželio ir mokyklos suolo. Nepatogi tiesa yra tai, kad mūsų moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kur jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių neleidžia atskleisti savo gabumų. Dėl to kenčia mūsų vaikai. Dėl to kenčiame mes visi.

Laikydamas švietimą prioritetu, siekiu su „Lygaus starto“ iniciatyva plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Turime užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, o formalųjį švietimą papildytų neformalusis. Kokybiškas turinys turi būti pasiekiamas ir prieinamas visiems!

Tikiu, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios gali ir turi sutarti visos politinės jėgos. Todėl sieksiu, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje.

Pasaulinėje rinkoje pirmiausia konkuruojame savo žiniomis ir gebėjimais. Todėl jau dabar klosiu pamatus tam, kad po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus patektų tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje.

Visuomenės pasitikėjimas valstybe priklauso ir nuo kitų viešųjų paslaugų. Koronaviruso pandemija mums priminė, kaip svarbu turėti stiprią sveikatos apsaugos sistemą. Laiku suteikiamos, kokybiškos, prieinamos sveikatos paslaugos – kiekvieno iš mūsų teisė. Sunkus kelias iki šių paslaugų ar nepasitenkinimas jų kokybe lemia ilgalaikį piliečių nusivylimą. Todėl būtina ne tik kuo greičiau atkurti nepertraukiamą kokybiškesnių paslaugų teikimą, pasirengti masiniam vakcinavimui, bet ir iš pagrindų modernizuoti bei sustiprinti sveikatos apsaugos sistemą.

Mūsų teisingumo jausmą taip pat žeidžia pernelyg didelė nelygybė. Žemiau skurdo ribos šiuo metu gyvena kas penktas šalies gyventojas – 600 tūkstančių žmonių. Jie yra vieni iš mūsų. Tai ne tik praeiviai gatvėse, bet ir mūsų tėvai, kaimynai, vyresnio amžiaus giminaičiai, vaikystės draugai, šalies ateitį kuriančios šeimos su vaikais. Visi jie nusipelno lygių galimybių veikti, kaip ir adekvataus atlyginimo už įdėtas pastangas.

Apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų. Siekiant šio tikslo, pirmas tikslas bus užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui. Taip pat turėsime pasirūpinti senyvo amžiaus asmenimis, nes apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo senjorais. Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus. Todėl teikiau – ir teiksiu ateityje – būtinus įstatymų pakeitimus.

Taip pat turime siekti ekonomikos pertvarkos, kurti didesnę pridėtinę vertę ir siekti, kad Lietuvos žmonių darbo užmokestis vytųsi gerovės valstybių lygį. Mums būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius.

Privalome užtikrinti veiksmingą regioninę politiką, kuri mažintų regionų atskirtį, taigi ir spaudimą žmonėms geresnio gyvenimo ieškoti sostinėje – arba užsienyje. To nepavyks pasiekti be stiprių ir savarankiškų savivaldybių. Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio.

Pasitikėjimą valstybe, gerbiamieji, taip pat griauna neskaidrūs valdžios sprendimai. Sunkia našta tampa įtarimai, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar konkretūs asmenys elgiasi neatsakingai ir nesąžiningai, piktnaudžiauja valdžia, užsiima korupcija ir švaisto visų mūsų lėšas. Kiekvienas toks atvejis meta iššūkį įgimtam žmogaus teisingumo jausmui. Todėl ir toliau privalome kovoti su nebaudžiamumu. Asmeniškai reikalausiu aukštų ne tik teisėsaugos ir teisėtvarkos, bet ir politinės kultūros standartų.

Trečia, Lietuva turi būti žalia.

Vis daugiau žmonių supranta, kad nuo švarios aplinkos tiesiogiai priklauso jų gyvenimo kokybė, ir kad biologinė įvairovė – ne tik mūsų išteklius, bet ir palikimas ateities kartoms. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis jau dabar siekiame klimato neutralumo tikslų.

Ateityje turėsime padaryti dar daugiau. Mums teks atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą, žalią ekonomiką. Mums nepavyks, jei nuolat dairysimės atgal ir ieškosime būdų, kaip apeiti griežtus reikalavimus. Priešingai, mes turime ieškoti naujų galimybių ir demonstruoti savo išradingumą. Tai yra mūsų didysis šansas išsiveržti į pasaulio ekonomikos lyderių gretas! Taip, Jūs išgirdote teisingai – pasaulio ekonomikos lyderių gretas! Skaitmenizacija, žalios ekonomikos kūrimas – būdas mums tai padaryti.

Aplinkosauga gali ir turi tapti integralia visų Lietuvos žmonių gyvenimo dalimi. Visuomenė turi būti įtraukta į sprendimų priėmimą. Kiekvienas galime prisidėti prie pokyčių, pavyzdžiui, dažniau rinkdamiesi dviratį vietoj automobilio, atsisakydami plastikinių maišelių, iš vietos ūkininkų pirkdami ekologišką produkciją.

Siekdamas, kad aplinkosaugos klausimai vienytų visuomenę, o ne ją skaldytų, pradėjau „Žalios Lietuvos“ iniciatyvą, apimančią platų visuomenės grupių ratą, įskaitant savivaldybes, pramonės, verslo, žemės ūkio sektoriaus įmones, nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes. Reikalausiu, kad visi valstybiniai sprendimai būtų įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektais – rengiamas Teisėkūros pagrindų įstatymas turi atspindėti šį pamatinį siekį.

Ketvirta, Lietuva turi būti inovatyvi.

Tik proveržis inovacijų srityje leis transformuoti ekonomiką ir ateityje kurti aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas. Užtikrindami patikimą reguliacinę aplinką, palankias verslo steigimo sąlygas ir deramas paskatas modernizacijai bei investicijoms, galime paskatinti įmones diegti inovacijas ir kurti geriau apmokamas darbo vietas. Siekdami dalyvauti globalioje konkurencinėje kovoje, privalome išlaisvinti intelektinį potencialą, pasitelkti mokslo žinias ir komercializuoti tyrimų pasiekimus.

Sunku tikėtis didelių inovacijų, kol Lietuvos mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros finansavimas nesiekia net 1 procento bendrojo vidaus produkto. Tai yra mūsų gėda. Iki šiol dvigubai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tai nesukuria prielaidų kurtis vaisingai mokslo ir taikomųjų tyrimų ekosistemai, neleidžia iki galo atsiskleisti mūsų jauniesiems talentams ir sąlygoja protų nutekėjimą.

Inovacijos vis labiau priklauso ir nuo skaitmenizacijos procesų. Todėl turime konsoliduoti valstybės informacines sistemas ir užtikrinti, kad nebeliktų paslaugų, kurios nėra teikiamos nuotoliniu būdu, o kur įmanoma – ir realiuoju laiku.

Jau dabar aišku, kad, siekiant į žmogų orientuoto ir etiškai veikiančio dirbtinio intelekto sprendimų, reikės sparčiau atverti viešojo sektoriaus duomenis. Viskas, kas ne slapta, turi būti atvira ir prieinama kiekvienam piliečiui. Deja, šiandien tai nėra duotybė.

Gerbiamieji,

tam, kad valstybė tinkamai atliktų savo funkcijas ir teiktų kokybiškas švietimo, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas, jai reikalingi pakankami ištekliai. Šiandien mes jų Lietuvoje akivaizdžiai stokojame – viešųjų finansų apimtis net ketvirtadaliu atsilieka nuo ES vidurkio. Būtent todėl daugelyje sričių juntamas nuolatinis lėšų trūkumas. Jaučiamas nuolatinis antklodės tampymas iš vieno sektoriaus į kitą – o antklodė, deja, per trumpa ir per siaura.

Siekdami, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi, turėsime didinti valstybės pajamas. Esu įsitikinęs – viešųjų pajamų paslaugoms skiriama dalis turi didėti bent iki 35 proc. BVP.

Ir dabar turime daug erdvės biudžeto pajamų augimui. Kad tai taptų realybe, būtina kovoti su šešėline ekonomika ir mokestine neteisybe. Ne mažiau svarbu efektyviai panaudoti jau surinktas lėšas – todėl inicijavau viešųjų pirkimų ir kovos su korupcija sistemų pertvarką.

Žinoma, Lietuvos gerovės vizija negali ir neturi apsiriboti vien valstybės vaidmeniu. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti yra jos pilietinė visuomenė.

Pilietiškumo kultūra turi būti nuolat puoselėjama ir plėtojama, kad liktų gyvybinga. Todėl kviečiu Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje. Jūs galite pasirūpinti šalia esančiais, kartu ginti bendrą interesą, viešąjį gėrį ir bendrai spręsti problemas.

Tikrąją valstybės brandą pasieksime tik tada, kai dauguma gyventojų, turėdami tam reikiamas sąlygas, aktyviai dalyvaus visuomeniniame gyvenime. Mums reikia daugiau savanorių, daugiau organizacijų ir vietos bendruomenių narių, daugiau asmenų, nebijančių reikšti savo nuomonę ir reikalauti valdžios atsakomybės.

Tam, kad galėtume kalbėti apie ryškų Gerovės visuomenės šuolį, Pilietinės galios indekse Lietuva turėtų surinkti bent 55 balus iš 100. Šiuo metu nesurenkame net 40 balų.

Gerovės turėsime tiek, kiek visuomenė įsitrauks į svarbiausių klausimų sprendimą, kiek valdžios institucijos sugebės užtikrinti jų tvarumą ir nuoseklumą, kiek turėsime dialogo ir sutarimo. Daug lems mūsų gebėjimas įvertinti, ar konkrečiam tikslui skiriamos lėšos yra ne tik būtinos, bet ir pakankamos. Ne mažiau svarbu bus ir mūsų visų atsakomybė už viešąjį gėrį, mūsų vienybė ir solidarumas, mūsų ryžtas išlaikyti pagarbius savitarpio santykius.

Gerovės valstybė – tai žmonės, kurie ne tik remiasi pasitikėjimo kultūra, bet ir patys ją kuria. Kuo įtaigesnį pavyzdį rodysime vieni kitiems ir kuo nuoširdžiau rūpinsimės vieni kitais, tuo lengviau mums visiems bus žengti pirmyn.

Netikėkime tais, kurie skelbia, kad viskas mūsų valstybėje yra blogai. Turėkime kantrybės išsaugoti tai, kas jau pasiekta, ir nepailsdami siekime naujų aukštumų ir berkime naujas kūrybiškumo ir meilės sėklas. Tegul iš jų išauga stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Gerovės Lietuva!

Ačiū Jums!

Gitanas Nausėda,

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Fotografo paslaugos
Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-11-28 17:11:03

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie karantinus Europoje

"Karantinai Europoje. Po sėkmingos Izraelio ir Airijos patirties spalio pabaigoje blogėjant epidemiologinei situacijai daugelis Europos valstybių pradėjo svarstyti nacionalinio karantino priemonių taikymo galimybę.
       2020-11-28 12:53:16

Persirgę korona galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Reaguodama į epidemiologinę situaciją šalyje, didėjantį izoliuojamų gyventojų skaičių ir mokslininkų išvadas bei rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino izoliacijos taisykles ir numatė išimtį žmonėms, kurie jau persirgo koronavirusu (COVID-19).
       2020-11-28 12:48:16

Lietuva – 7 pagal testavimo apimtis Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies.
       2020-11-28 08:12:37

Kodėl čiabata vadinama šlepete ir kaip gimsta duonos su serbentais receptai?

Duona mūsų šalyje nuo seniausių laikų turėjo ypatingą reikšmę ir užėmė labai svarbią vietą tiek ant kasdienio, tiek ant šventinio stalo. Duonos kepimas buvo tikras ritualas, o ją kepanti moteris – ypač gerbiama.
       2020-11-28 07:52:12

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 2121 koronaviruso atvejai

Atlikus 12,848 tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 2121 koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,7% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 13,513
       2020-11-27 14:20:17

Sveikesnė duona: kaip išsirinkti?

Daugelis žmonių į kasdienį mitybos racioną įtraukia duoną. Gamintojai, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, siūlo įvairių jos rūšių: kvietinės, ruginės, visų grūdo dalių, su saulėgrąžomis, bemielės, be pridėtinio cukraus ir daug kitų.
       2020-11-27 13:58:33

Dirbtinis intelektas išspręs pandemijos keliamas problemas?

Stropiai besimokantis, bet nesuprantantis ironijos ir neskiriantis blogio nuo gėrio. Būtent tokie dirbtiniam intelektui priskiriami bruožai suteikia argumentų skeptikams, o algoritmų kūrėjus verčia sukti galvas, kaip jį patobulinti ir paversti kuo draugiškesniu žmogui.
       2020-11-27 13:48:14

Konkurencijos taryba leido „Bitei“ įsigyti „Mezon“

Konkurencijos taryba „Bitei Lietuva“ leido įsigyti „Mezon“, valdomą AB Lietuvos radijo ir televizijos centro („Telecentro“). Dar šių metų gegužę „Telecentras“ su „Bite“ pasirašė sutartį, pagal kurią bendrovė perka interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą, plėtojamą su „Mezon“ prekės ženklu.
       2020-11-27 13:39:17

Būsimam aplinkos ministrui – užduotis išsaugoti Žuvinto turtus

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį apsilankęs Žuvinto biosferos rezervate, pabrėžė, kad šios unikalios Lietuvos vietovės išsaugojimas bus pirmas rimtas darbas būsimam aplinkos ministrui.
       2020-11-27 13:15:22

REKORDAS! Praėjusią parą patvirtinti 2339 nauji koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2339 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 595 iš jų registruoti Vilniaus, 470 Kauno, 299 Klaipėdos, 266 Šiaulių, 203 Panevėžio, 167 Marijampolės apskrityse.
       2020-11-26 11:29:22

Mitai apie kontracepciją

Apklausos rodo, kad Lietuvos jaunimo žinios apie kontracepciją nėra teisingos - tikima visiškai nepagrįstais teiginiais. Matyt, ir dėl tos pačios priežasties maždaug kas ketvirtas paauglių nėštumų baigiasi abortu.
       2020-11-26 09:56:10

Ar žinote, kurio prietaiso naudojimas karantino metu augo kone 70 proc.?

Televizorius jau senai praaugo savo pradines panaudojimo galimybes ir nebėra vien tik prietaisas, kuriame galima sužinoti pagrindines dienos naujienas. „Samsung“ atlikta apklausa atskleidė, kad karantino metu naudojimasis televizoriumi augo net 69 proc. – labiausiai iš visų įrenginių.
       2020-11-26 08:40:14

ES kompensuos virš 5 mln. eurų už medikams skirtas apsaugos priemones ir įrangą

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) sėkmingai baigia įgyvendinti ES fondų lėšomis kompensuojamą projektą asmens apsaugos priemonėms ir įrangai įsigyti.
       2020-11-26 08:34:04

NVSC: viešai pateikiamas situacijos Seime vertinimas yra netiesa

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, neva situacija dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių izoliacijos susiklostė dėl kažkokių kažkieno politinių motyvų, atkreipia dėmesį,
       2020-11-26 08:30:42

Jus nori atleisti iš darbo? Darbo inspekcija pataria, kokių skubių veiksmų imtis

Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad karantino laikotarpiu į inspekciją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo.
       2020-11-26 08:20:07

Į ką atkreipti dėmesį vairuojant žiemą, pataria padangų ekspertai

Artėjant žiemai vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės. Ryte važiuojant į darbą tenka įveikti apledėjusius kelius, važiuojant ilgesnius atstumus sutinkame snieguotų kelio ruožų, tad svarbu pasirengti įvairioms situacijoms.
       2020-11-26 08:17:11

Baltijos šalių pirkėjų įpročiai: kas apsipirks saugiausiai, o kas – išlaidaus?

Koronavirusas formuoja naujus pirkėjų įpročius Baltijos šalyse. „Pigu.lt“ prekybos centro internete užsakymu lapkritį atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje, lyginant su kaimynais latviais ir estais, pirkėjai labiausiai linkę saugiai apsipirkti neišėję iš namų – kalėdinių dovanų jie šiemet ieškos internete.
       2020-11-26 07:40:34

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 2104 koronaviruso atvejai

Atlikus 11,312 tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 2104 koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,6% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 13,305
       2020-11-26 07:33:56

Psichologinės priežastys, kurios trukdo mums taupyti savo ateičiai

Nors Lietuvoje daug kalbama apie tai, kad žmonėms reikia papildomai kaupti pensijai, penktadalis lietuvių nieko nedaro, kad jų senatvė būtų finansiškai saugesnė.
       2020-11-25 16:38:57

Į koronaviruso skyrius bus kviečiamas pastiprinimas iš kitų gydymo įstaigų

Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso (COVID-19) pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų vadovais ieško būdų, kaip sustiprinti medicinos personalą, dirbantį pirmosiose fronto linijose.
       2020-11-25 16:34:39

NVSPL planuoja greitai ir skaidriai įsigyti priemonių koronaviruso tyrimams

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja, kad siekdama užtikrinti tyrimų tęstinumą ir nenutrūkstamą šalies laboratorijų darbą, kurios atlieka koronaviruso (COVID-19) tyrimus, priėmė sprendimą taikyti patobulintas ir pažangias viešųjų pirkimų procedūras.
       2020-11-25 16:25:27

Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 17 d., tačiau leidžiamas muziejų lankymas

Atsižvelgdama į nepalankią koronaviruso (COVID-19) epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti šalyje galiojantį karantiną iki gruodžio 17 d.
       2020-11-25 13:44:43

Ministras Aurelijus Veryga kreipėsi į valdančiuosius

"Mieli kolegos parlamentarai, valdantieji, Vėl kreipiuosi su prašymu į Jus dėl prastos epidemiologinės situacijos Seime.
       2020-11-25 12:15:03

Agnė Kulitaitė: kaip geriausia sutaupyti?

Kartais niekas taip nepradžiugina, kaip sutaupyti pinigai. Ypač, jei namuose pakvimpa naujais daiktais, o piniginė išsipūtus šypsosi. Galbūt kas nors perskaitęs šiuos žodžius pagalvos, kad esu tikra materialistė, bet aš tiesiog esu taupi.
       2020-11-25 10:08:23

Santaros žinios. Vilnius

Lapkričio 25 dienos ryto duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 33 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 163 COVID-19 sergančiųjų – 4 vaikai.
       2020-11-25 09:58:49

Diskriminacija įsidarbinant: kandidatė buvo priversta kalbėti angliškai

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė įspėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus, diskriminavusius įsidarbinti norėjusią kandidatę dėl konkursui pasirinktos kalbos.
       2020-11-25 09:45:31

VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?

Ekspertai pastebi, kad pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, išaugo kompiuterinės įrangos pardavimai. Taip yra todėl, kad darbas, mokymasis ir kitos įvairios veiklos persikėlė į namus.
       2020-11-25 09:42:25

„Sodra“: ši pandemija – išbandymas moterims

Tarp karantininiu laikotarpiu – trečiąjį šių metų ketvirtį – atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto, karantinas paliko ir randų, ypač moterims.
       2020-11-25 08:42:28

Virusas nebijo tokio karantino. Patvirtinti 2289 nauji koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2289 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.
       2020-11-24 15:53:39

Lietuva veržiasi į pasaulio lyderius - registruoti dar 1169 koronaviruso atvejai

Atlikus 7,289 tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1169 koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,3% Lietuvoje 14 dienų sergamumas COVID-19 liga 100 tūkstančių gyventojų: 808,4
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.