Verslo atsakomybė – ir apsaugoti darbuotojus, ir tęsti veiklą

Lietuvoje augant susirgimų koronavirusu atvejų skaičiui, atsakingo verslo įmonės į epidemiologinę situaciją reaguoja operatyviai ir, nelaukdamos oficialių nurodymų, pačios imasi iniciatyvos užtikrinti tiek savo darbuotojų, tiek visuomenės saugumą.

Tokia verslo pozicija siunčia aiškią žinutę – verslas prisiima atsakomybę taikyti visas būtinas priemones apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugiai tęsti gamybą bei paslaugų teikimą.

„Lyginant su pavasariu, dabar verslas yra daug geriau pasiruošęs ir prisitaikęs dirbti padidintos rizikos sąlygomis. Dabar matome, kad patys darbdaviai prisiima atsakomybę teikti patikimą informaciją, kad darbuotojai žinotų, kaip elgtis susidūrus su virusu.“,– sako komunikacijos agentūros „Fabula“ vadovė Raminta Rimkienė. Agentūros vadovė pastebi, kad Lietuvoje daug verslų dabartinei situacijai ruošėsi iš anksto, o organizuodami naują darbo modelį naudojasi dar per pirmąjį karantiną sukaupta patirtimi.

Didieji pokyčiai jau yra įvykę

Didžiosios verslo įmonės, ypač vykdančios gamybinę veiklą, per pastarąjį pusmetį sukūrė unikalius darbo padidintos rizikos sąlygomis modelius, kurie veikia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. „Verslas suprato, kad antroji banga – tik laiko klausimas, todėl sąlyginės ramybės mėnesius išnaudojo tam, kad sukurtų ir įdiegtų naują darbo tvarką, ypač tuose sektoriuose, kur visiškas nuotolinis darbas negalimas. Iš tiesų, daugelis įmonių nelaukė, kol situacija taps bloga, ir jau nuo pavasario dirba pandemijos režimu.“, – pastebi R. Rimkienė.

Kaune įsikūrusios medicininės įrangos gamyklos „Hollister Lietuva“ generalinis direktorius Shane Caher sako, kad antroji koronaviruso banga įmonės planų nekeičia, nes jau nuo kovo mėnesio darbas vyksta laikantis visų saugumo reikalavimų, o įmonės kolektyvas yra apmokytas dirbti pandemijos sąlygomis: „Dabar karantine esančiose savivaldybėse grąžintas privalomas kaukių dėvėjimas, tačiau mūsų darbuotojams nereikia iš naujo prie to pratintis, nes privalomo kaukių dėvėjimo nuo kovo mėnesio taip ir neatsisakėme. Nors pradžioje kai kurie sprendimai atrodė griežti, daug investavome į vidinę komunikaciją, aiškinome visų apsaugos priemonių svarbą, todėl dabar darbuotojai tokius sprendimus vertina ir supranta jų naudą.“

Įmonė darbą gamybinėse patalpose organizuoja taip, kad jose būtų tik gamybos užtikrinimui būtini darbuotojai, todėl taikomas pamaininis darbas, o siekiant kontroliuoti darbuotojų srautus, sudarytas net restorano lankymo grafikas. „Tie komandos nariai, kurių tiesioginės pareigos gali būti atliktos nuotoliniu būdu, dirba iš namų. Suprantame, kad darbuotojai šiuo metu turi derinti darbą ir rūpinimąsi šeima, todėl taikome lankstų darbo grafiką.“, – sako „Hollister Lietuva“ generalinis direktorius.

Panašias priemones Varėnoje esančioje „Neptūno“ gamykloje taiko ir „Coca-Cola HBC Lietuva“, kur pastarąjį pusmetį apsauginių kaukių dėvėjimas buvo privalomas.

Darbas iš namų – pasaulinė tendencija

R. Rimkienė pastebi, kad pandemijos akivaizdoje darbas per atstumą – vienas dažniausių informacinių technologijų ar B2B principu dirbančių verslo įmonių pasirinkimų: „Saugumo prasme tai turbūt geriausias variantas, nes kontakto tikimybė sumažinama iki minimumo, tačiau pasirinkusios šį sprendimą įmonės turi imtis papildomų priemonių darbuotojų emocinei sveikatai užtikrinti, investuoti į komandos formavimą.“

Pasak IT klausimais konsultuojančios įmonės „Baltic Amadeus“ Personalo ir marketingo vadovo Dariaus Dužinsko, praeitą savaitė įmonė įvertino visas rizikas ir nedelsdama priėmė sprendimą nuo spalio 23 d. visus darbus organizuoti per atstumą. Tai jau antras kartas šiemet, kai įmonė uždaro biurų duris ir visam be išimties 200 žmonių kolektyvui, dirbančiam visoje Lietuvoje, sudaro sąlygas dirbti nuotoliniu būdu. „Teikiame IT paslaugas, todėl sėkmingai galime dirbti visur, kur yra kompiuteris ir internetas. Pavasarį jau išbandėme visišką nuotolinio darbo režimą, o pastaraisiais mėnesiais analizavome per pirmąją bangą sukauptą patirtį ir darbuotojų poreikius, todėl esame paruošę ne tik technologinius, bet ir personalo valdymo sprendimus.“, – sako D. Dužinskas.

Kai kurių įmonių darbuotojai ir anksčiau turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, SEB bankas nuotolinio darbo principus taiko jau kelerius metus, todėl pavasarį sklandžiai perėjo prie darbo iš namų, dalis organizacijos taip dirba iki šiol. „Pastarąjį mėnesį, kai sergančiųjų skaičiai sparčiai didėja, skatiname vadovus suplanuoti darbus taip, kad kuo daugiau komandos narių galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinį darbą skatiname ir siekdami sumažinti biure dirbančių žmonių skaičių, nes taip apsaugome darbuotojus, kurie negali dirbti iš namų. Kaip chirurgas negali operuoti namuose, taip ir banke yra tam tikros kritinės funkcijos, tokios kaip dalis IT ar operacijų, kurios dėl saugumo ir rizikos valdymo prevencijos negali būti vykdomos nuotoliniu būdu. Kritines funkcijas atliekančias komandas esame padalinę ir fiziškai – siekiant sumažinti riziką, dalis komandos dirba skirtingose patalpose ir nesusitinka – bendrauja tik nuotoliniu būdu“, – sako Ugnius Vipartas, SEB banko Personalo departamento direktorius.

Nuo kovo mėnesio nuotoliniu būdu dirba ir daugiau nei 1000 „Lietuvos draudimo“ darbuotojų visoje Lietuvoje. Pasak įmonės Personalo departamento direktorės Virginijos Mikutaitės, net ir atšaukus karantiną visa komanda dirbti į biurą negrįžo – darbo vietose dirba tik tiek darbuotojų, kiek būtina efektyviai aptarnaujant klientus. „Per pusę metų mūsų darbuotojai priprato prie nuotolinio darbo, o įmonė atrado būdus, kaip spręsti darbo per atstumą keliamus personalo valdymo iššūkius. Stipriname bendruomenę virtualioje erdvėje: organizavome „Naujokų dieną“, nuolat rengiame nuotolinius komandos formavimo renginius, suteikiame darbuotojams žinių į nuotolines mūsų organizuojamas konferencijas pakviesdami ekonomikos, psichologijos, epidemiologijos ekspertus.“, – sako V. Mikutaitė.

Išaugę krizių valdymo įgūdžiai

Pasak R. Rimkienės, dalis verslo įmonių renkasi į situaciją reaguoti realiu metu, todėl yra investavusios į krizių valdymo komandų sukūrimą ir efektyvią vidinę komunikaciją. „Per pandemiją labai sustiprėjo įmonių gebėjimai valdyti krizes, reaguoti greitai ir priimti būtinus sprendimus. Darbdavys kai kur tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu, ką ir kaip daryti susidūrus su virusu, kokia yra izoliacijos tvarka. Dalis stambiųjų verslų investavo į krizių valdymo komandų sukūrimą, o tai leidžia tiksliau taikyti apsaugos priemones, priklausomai nuo realios situacijos konkrečiuose regionuose.“

„Coca-Cola HBC Lietuva“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė pabrėžia, kad jos atstovaujama įmonė yra globalios sistemos dalis, todėl nuolatinė Coca-Cola HBC Lenkijos ir Baltijos šalių padalinio krizių valdymo grupė, atsižvelgdama į augančius sergamumo rodiklius ir naujus valstybės reguliavimus visose keturiose šalyse, reguliariai peržiūri organizacijoje taikomas prevencines COVID-19 priemones. „Jau tapo įprasta, kad biure kasdien yra ne daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, saviizoliuojamės pajutus bet kokius į peršalimą panašius simptomus, laikomės atstumo, nekeliaujame, susitikimuose dalyvaujame virtualiai.“, – sako G. Šerėnienė. „Coca-Cola HBC Lietuva“ biurų bendrose erdvėse kaukės jau tapo privalomos, kaip ir biuruose Lenkijoje.

Epidemiologinę situaciją kasdien stebi ir telekomunikacijų ir IT sprendimų lyderė „Telia“, kuriai darbuotojų, o taip pat klientų saugumas yra didžiausias prioritetas. Bendrovė visada laikosi valstybinių institucijų rekomendacijų, taip pat priimant sprendimus atsižvelgiama į darbuotojų nuotaikas, emocinę būseną ir bendrą atmosferą. „Imamės visų reikiamų ir papildomų priemonių, kad mūsų biuruose dirbti būtų saugu. Didesnių atsargumo priemonių jau ėmėmės karantino zonose esančiuose „Telia“ biuruose – juose dabar vienu metu gali dirbti ne daugiau kaip 50 proc. darbuotojų. Už tai atsakingi komandų vadovai, sprendžiantys, kaip paskirstyti darbuotojus, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį, taip pat jų pačių poreikius, sveikatą, gyvenimo aplinkybes. Žaliojoje ir geltonojoje zonose darbuotojų skaičiaus ribojimai netaikomi, o darbuotojai patys sprendžia dėl mišraus darbo pobūdžio“, – sako Birutė Eimontaitė, „Telia“ komunikacijos vadovė. Ji priduria, kad „Telia“ jau ilgus metus ugdo nuotolinio darbo kultūrą, taigi, kaip ir iki šiol, darbuotojai gali pasirinkti dirbti namuose ar biure.

Pasak B. Eimontaitės, „Telia“ teikiamos paslaugos gyventojams ir verslui yra kritinės, ypač karantino metu, todėl klientų aptarnavimo salonai ir inžinierių komandos toliau dirba pilnu pajėgumu. Jie yra aprūpinti visomis saugumo priemonėmis, su šiais darbuotojais nuolat palaikomas ryšys ir nuosekli komunikacija. „Prašome ir klientų elgtis atsakingai: mūsų salonuose privalu dėvėti kaukes, visur yra dezinfekcinio skysčio stotelės, įrengtos pertvaros, ribojamas vienu metu salone esančių žmonių skaičius. Tai yra labai svarbu mūsų visų saugumui“, – sako B. Eimontaitė.

Patarimai efektyviam ir saugiam darbui

R. Rimkienė pastebi, kad visus sprendimus verslas priėmė savo iniciatyva, pritaikydamas juos prie darbuotojų poreikių ir galimybių: „Suveikė kūrybiškumas ir atsakomybės jausmas. Matome, kad nėra vieno modelio, kuris tiktų visiems, todėl verslas labai kūrybiškai ir nuosekliai imasi iniciatyvos ir randa puikius sprendimus. Tai didelis pokytis lyginant su pirmąja banga pavasarį“.

R. Rimkienė dalinasi patarimais, kaip efektyviai organizuoti darbą karantino sąlygomis:

· Turėkite planą, kaip vykdysite darbą, jei kolektyve patvirtinamas užsikrėtimas koronavirusu. Kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu turėję asmenys, net ir nejaučiantys simptomų, nustatyta tvarka turi saviizoliuotis. Darbdavys turi imtis iniciatyvos informuoti darbuotojus apie būtinas apsaugos ir saviizoliacijos priemones, ir sudaryti sąlygas jų laikytis.
· Stiprinkite vidinę komunikaciją – svarbu prisiminti, kad dėl sudėtingos ir neaiškios situacijos darbuotojai patiria nerimą, atskirties jausmą ir nežinią. Dabar ypač reikia stiprinti komandos dvasią, skirti dėmesį komandos formavimo veikloms, sudaryti sąlygas darbuotojams su vadovais ar personalo specialistais pasikonsultuoti ne tik darbiniais klausimais. Sukurkite atmosferą, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs pranešti apie sveikatos ar emocines problemas.
· Turėkite aiškias ir suprantamas darbo organizavimo taisykles, pasidalinkite jomis su darbuotojais ir nebijokite jų pakartoti kelis kartus. Užsitikrinkite, kad visas kolektyvas jas supranta ir taiko vienodai ir nepalikite erdvės taisyklių interpretavimui. Priminkite darbuotojams, kad viruso grėsmė yra reali, o geriausias būdas jį sustabdyti – laikytis nustatytų taisyklių.
· Organizuokite darbo procesus taip, kad būtų kuo mažiau tiesioginio kontakto tarp žmonių. Jei turite galimybę organizuoti nuotolinį darbą, rekomenduokite darbuotojams dirbti iš namų. Nesant galimybės visam kolektyvui dirbti per atstumą, valdykite žmonių srautus organizuodami pamaininį darbą, sudarydami bendrų erdvių naudojimo grafikus. Visus susirinkimus organizuokite nuotoliniu būdu arba, jei tai neįmanoma, nedidelėse grupėse, dėvint apsaugos priemones. Aiškiai komunikuokite darbuotojams, kad jaučiant bent menkiausius peršalimo simptomus jie turi likti namuose.
· Rodykite lyderystę savo veiksmais. Dėvėkite apsaugines priemones ir laikykitės visų darbo organizavimo taisyklių, kad darbuotojai galėtų sekti Jūsų pavyzdžiu. Investuokite į naujus žemesnės grandies lyderius, sudarykite sąlygas jiems teikti siūlymus dėl darbo organizavimo ir apsaugos priemonių, nes sujungus skirtingas patirtis galėsite rasti Jūsų įmonei tinkamiausią sprendimą.
· Palaikykite nuolatinį ryšį su klientais, informuokite juos apie Jūsų įmonėje taikomas prevencines priemones, taip pat sutarkite ir parenkite planą tam atvejui, jei įmonėje patvirtinamas užsikrėtimas. Dalinkitės savo patirtimi su klientais ir visuomene.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147