Medicinos fizikai – ką jie veikia ligoninėje?

Medicinos fizikai – tai nedidelė profesionalų bendruomenė, dirbanti medicinos srityje ir padedanti medikams suprasti, kaip fizikiniai procesai taikomi medicinoje ir apsisaugoti nuo nematomo labai galingo fizikinio reiškinio – jonizuojančios spinduliuotės.

Lapkričio 7 dieną minima Tarptautinė medicinos fizikos diena: ką gi veikia medicinos fizikai ligoninėje?

Jų darbas yra nematomas, tačiau ypatingai svarbus diagnozuojant ir gydant ligas, parenkant tyrimus, sureguliuojant medicininės aparatūros skleidžiamą apšvitą taip, kad ji būtų maksimaliai naudinga ir minimaliai žalinga.

Apie medicinos fizikus, jų darbą medicinos srityje – VUL Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja, Medicinos fizikų draugijos valdybos narė, VU Medicinos fakulteto doc. dr. Birutė Gricienė.

Kaip atsirado medicinos fiziko specialybė? Kodėl ji tapo reikalinga?

Medicinos fiziko specialybė jauna. Medicinos fizikos era prasidėjo tada, kai radioaktyvūs elementai buvo pasitelkti vėžiui gydyti ir pradėta ieškoti atsakymo, kaip, taikant jonizuojančiąją spinduliuotę, sunaikinti vėžinius darinius, bet nepakenkti organizmui.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis laikoma, kad tikimybė žmogui per gyvenimą susirgti vėžiu yra apie 21 %, tad manyčiau, kad vienas iš svarbiausių atradimų yra jonizuojančiosios spinduliuotės taikymas navikams gydyti.

Lietuvoje pirmieji medicinos fizikai pradėjo dirbti onkologijos centruose Vilniuje ir Kaune pradėjus taikyti spindulinę terapiją (1951 m.). Onkologinių ligonių gydymas jonizuojančiąja spinduliuote yra vienas iš pagrindinių kompleksinio vėžio gydymo metodų.

Augant susirgimų skaičiui, ankstyva ligų diagnostika (diagnostinė radiologija, intervencinė radiologija ir kardiologija bei branduolinė medicina) yra svarbi ir nebeįsivaizduojama be medicinos fizikų. Pavyzdžiui, kiekvienais metais pasaulyje atliekama virš 40 mln. branduolinės medicinos procedūrų ir jų skaičius kasmet auga 5 %. Pažangių technologijų diegimas didina aukštos kvalifikacijos medicinos fizikų poreikį.

Ką gi medicinos fizikas veikia ligoninėje?

Medicinos fizikas atsakingas už saugų ir kokybišką radiologinės įrangos ir šaltinių naudojimą bei užtikrina, jog tiriamo paciento diagnostiniai vaizdai būtų tinkami diagnozei nustatyti, o jonizuojančios spinduliuotės dozė „saugi“ ir optimali.

Kuo įdomus medicinos fiziko darbas?

Medicinos fizikų atliekami pacientų apšvitos dozių ir jų optimizavimo tyrimai yra svarbūs, nes radiologinių tyrimų skaičius kasmet sparčiai didėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai atliekamas daugiau nei vienas radiologinis tyrimas per metus ir medicininė apšvita lemia apie trečdalį gaunamos metinės dozės. Taigi, medicininių tyrimų apšvita, ypač nuo kompiuterinės tomografijos, auga, o kartu su ja didėja ir vėžinių susirgimų rizika, todėl ieškoma būdų, kaip sumažinti nebūtinų, nepagrįstų tyrimų skaičių, kartu sumažinant paciento gaunamą dozę.

Galime pasidžiaugti, kad dirbdami kartu su gydytojais, radiologijos technologais jau sumažinome Santaros klinikų pacientų apšvitos dozes ir tuo pačiu riziką susirgti vėžiu didelei daliai radiologinių tyrimų: pvz., širdies vainikinių arterijų kompiuterinei tomografijai (KT) iki 60 %, miokardo perfuzijos scintigrafijai apie 20 %, virškinamojo trakto rentgenospopijai apie 50 %, profilaktinių krūtinės ląstos rentgeno tyrimų metu gaunamą dozę apie 40 %. Didelį dėmesį skiriame vaikų radiologiniams tyrimams, nes vaikai keletą kartų jautresni nei suaugusieji. Jų kompiuterinės tomografijos tyrimų dozes jau sumažinome 2–3 kartus, o kai kuriems tyrimams – net virš 85 % , pvz., kūdikių ankstyvo kaukolės kaulų siūlių suaugimui – kraniosinostozei – tirti. Medicinos fizikų reikšmė medicinos moksle yra ypač didelė, kad sergančių onkologinėmis ligomis ateityje būtų mažiau. Jie gali didžiuotis savo reta specialybe, nors jų darbas yra nematomas, mažai apie jį kalbama ir jo svarba dar nėra visuomenei suprantama.

Ar medicinos fiziką galima vadinti sveikatos priežiūros specialistu?

Tikrai taip. Medicinos fiziko veikla visame pasaulyje ir Lietuvoje priskiriama prie sveikatinimo veiklų, jie turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos suteikiamą spaudą. Medicinos fizikai dalyvauja paciento vėžinių susirgimų tyrimo planavime ir gydyme, atliekant radiologinius tyrimus, vykdo bendrus darbus su gydytojais radiologais, atlieka pacientų dozių vertinimą ir optimizavimą, dalyvauja gydytojų konsiliumuose dėl nėščių pacienčių gydymo taktikos, dėl nėštumo nutraukimo, tyrimų parinkimo, vaisiaus ir kritinių organų apšvitos dozių ir rizikos sveikatai įvertinimo, vykdo mokslinius tyrimus.

Ar pakanka medicinos fizikų specialistų?

Šiuo metu Lietuvoje medicinos fizikais dirba virš 60 diplomuotų specialistų. Juos vienija Medicinos fizikų draugija ir Lietuvos medicinos fizikų ir biomedicinos inžinierių asociacija.

Pagal tarptautines Europos komisijos rekomendacijas medicinos fizikų asmens sveikatos priežiūros įstaigose turėtų dirbti daugiau. Pagal higienos normų ir tarptautinius reikalavimus, atliekant spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos procedūras, kurių metu pacientas gauna dideles apšvitos dozes, turi būti konsultuojamasi su medicinos fiziku ir radiacinės saugos ekspertu, kurių Lietuvoje yra pripažinti vos keletas.

Kas gi ta jonizuojančioji spinduliuotė? Ir kaip ji mus veikia?

Jonizuojančioji spinduliuotė, pvz., rentgeno spinduliai, radioaktyvios medžiagos ar kosminė spinduliuotė, geba jonizuoti aplinką ir gali sukelti pokyčius gyvuosiuose organizmuose. Dėl apšvitos ląstelės gali būti pažeistos arba žūti. Žuvusios ląstelės neatsinaujina, o pažeistos gali atsikurti, tačiau kyla ląstelės mutacijų pavojus, galintis nulemti vėžinius susirgimus ir genetinius pokyčius. Todėl jonizuojančioji spinduliuotė gali būti pavojinga sveikatai ir tuo pat metu suteikia didelę naudą ją naudojant ligų diagnostikai ir įvairių ligų bei vėžiui gydyti. Kaip nepakenkti žmogui naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius įrenginius – su šiuo klausimu kasdien susiduria daugybė medicinos įstaigų.

Ar reikia bijoti radiologinių tyrimų ir kada reikėtų sunerimti?

Tai, kad gyventojams medicininės apšvitos dozės didėja, nereiškia, kad turime atsisakyti modernių tyrimų. Mes nuolat patiriame apšvitą iš gamtinės kilmės šaltinių, pavyzdžiui, dėl kosminės spinduliuotės ar iš ore, grunte, maiste ir vandenyje esančių radionuklidų, beje ir mes patys esame šiek tiek radioaktyvūs. Priklausomai nuo vietovės, gyventojai per metus patiria apie 3 mSv efektinės dozės apšvitą. (Jonizuojančiosios spinduliuotės lygis aplinkoje matuojamas vienetais SI sistemoje yra sivertai per valandą (Sv/val)). Gamtinis fonas 0,0001 mSv/val (skrydžio metu fonas didesnis nuo 10 iki 100 kartų). Palyginkime dozes: pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką (dozė apie 0,02 mSv), pacientas gauna dozę, kuri gali būti palyginta su doze, gaunama keletą valandų skrendant lėktuvu ar per keletą dienų iš gamtinės apšvitos. Tuo tarpu kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo metu gaunamos dozės šimtus kartų didesnės, pvz., pilvo organų KT tyrimo tipinė dozė 10 mSv ir daugiau. Tipinė suaugusio paciento galvos KT tyrimo dozė lygi 100 ir daugiau rentgeno nuotraukų dozei, o krūtinės ląstos KT dozė prilyginama 400 ir daugiau rentgeno nuotraukų dozei. Dėl pilvo KT tyrimo metu gautos dozės rizika susirgti vėžiu suaugusiam pacientui lygi 1 iš 1000, vaikui – 1 iš 300. Tad šie tyrimai turi būti ypač pagrįsti. Tam, kad radiologinis tyrimas pacientui būtų atliktas saugiai, dirba sveikatos priežiūros specialistų komanda: medicinos fizikas gydytojas radiologas, radiologijos technologas.

Kodėl būtina vengti nereikalingų, pakartotinių tyrimų?

Nėra nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės, todėl medicininius tyrimus, kuriuose ji naudojama, būtina skirti ypač atsakingai ir tikslingai. Visuomenei suvokti modernių ir šiuo laikotarpiu naudojamų technologijų spinduliuojamos apšvitos mastą labai sunku. Todėl labai svarbu pacientams paaiškinti, kad tam tikrais atvejais tiktų alternatyvūs tyrimai: ultragarsinis arba magnetinio rezonanso tyrimas.

Jodo tabletės: ką reikėtų žinoti žmonėms – kokiu atveju jas reikėtų vartoti ir kokios jūsų rekomendacijos dėl jų vartojimo?

Gyventojai gali įsigyti kalio jodido preparatų, tad norėčiau atkreipti dėmesį, kada jie būtų išties veiksmingi. Stabilaus jodo preparatai vartojami tik branduolinės avarijos metu, kai žinoma, jog netrukus į aplinką su kitais radionuklidais pateks radioaktyviojo jodo. Radioaktyvusis jodas, įkvėpus ar gavus su maistu, kaupiasi skydliaukėje ir didelis kiekis po kelių ar keliolikos metų gali sukelti skydliaukės vėžį. Kitu atveju jodo profilaktika gali sukelti neigiamą, žalojantį poveikį sveikatai, todėl jodo tabletes reikia gerti tiktai gavus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Žmogus, laiku suvartojęs jodo tablečių, apsaugo tik skydliaukę, kuri sukaupusi stabilaus jodo, nebekaupia radioaktyviojo. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), TATENA ir Radiacinės saugos centro rekomendacijas reikėtų išgerti jodo tabletę ne anksčiau kaip 6 valandoms iki patenkant į aplinką, kurioje yra radioaktyviojo jodo. Veiksmingiausia suvartoti likus 2 valandoms iki tol, kol žmogus pateks į radioaktyviuoju jodu užterštą aplinką. Po 8 valandų, praleistų radioaktyvioje aplinkoje, jodo profilaktika nerekomenduojama, nes radioaktyvusis jodas jau susikaupęs skydliaukėje, o išgertas jodas blokuoja jau patekusio radioaktyviojo jodo pasišalinimą iš organizmo.

Vaikai ypač jautrūs radioaktyviojo jodo poveikiui, todėl jie pirmiausia turi vartoti jodo tabletes. PSO atkreipia dėmesį, kad stabilaus jodo pašalinis poveikis didėja su amžiumi, tuo tarpu skydliaukės vėžio rizika labai mažėja, todėl vyresniems (virš 40 metų žmonėms) jodo profilaktika rekomenduojama tik jei padėtų išvengti didelės – virš 5000 mGy – skydliaukės dozės, pasikonsultuoti su gydytoju, dėl alergijos jodui.

Jodo tabletės visai neapsaugo žmogaus organizmo nuo kitų radionuklidų. Todėl avarijos atveju reikėtų imtis ir kitų apsaugos priemonių – visų pirma nebūti lauke, užsandarinti langus, duris, klausyti rekomendacijų.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148