Įtampą galime jausti ir nesąmoningai: kaip sau padėti nusiraminti?

Kaip pirmojo karantino metu, taip ir per antrąją bangą žmonės jaučia didesnį stresą nei įprasta. „Net jeigu žmogus nepatiria įtampos sąmoningame lygmenyje, gali būti, kad kitame, nesąmoningame, lygmenyje, ta įtampa vis tiek yra ir galime ją jausti per įvairius fiziologinius pojūčius.

Tai - raumenų įtampa, elgesio požymiai, kai, pavyzdžiui, žmonės mūsų klausia, ko mes suirzę“, – teigia psichologė, dėmesio sutelkimo mokytoja Eglė Masalskienė. Ji tapo „Rimi“ organizuojamų virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektore, pasidalijusia sąmoningumo technikomis ir paprastais būdais, kaip nežinomybės kupinu metu galime patys sau padėti ir nuimti įtampą.

Jaučiame trijų rūšių įtampas

Nedidelė įtampa lietuviškai vadinama stresu, tačiau blogasis stresas psichologijos vadovėliuose pažymimas kaip distresas. Būtent jis, užsilikęs žmogaus organizme per ilgai, daro didžiausią žalą. „Pirminis streso ar įtampos šaltinis yra tarsi virusas. Įtampą šiuo metu mes jaučiame dėl grėsmės sveikatai, nes bijome susirgti patys ar užkrėsti savo artimuosius. Ieškant būdų, kaip nesirgti, kad virusas neplistų, imtasi karantino, o jis vėlgi sukelia stresą – tarsi streso reakcija suka antrą ratą. Karantino sąlygomis įtampa jaučiama ir dėl ekonominių dalykų – bijome prarasti pajamas arba pykstame jas jau praradę, ir dėl ribotų socialinių kontaktų – mums trūksta žmonių, įprasto socialinio ritmo, privatumo, jeigu dirbame iš namų. Dėl to, kad yra ne taip, kaip norėtume, jaučiamės suvaržyti. Iš to kyla baimė, pyktis, nepasitenkinimas, nerimas ir bejėgiškumas, – aiškina psichologė. – Kadangi nežinome, kas mūsų laukia ateityje, plano nebuvimas suteikia dirvą nerimui augti.“

E. Masalskienė teigia, jog iš šios pandemijos laikotarpio kai kurie mūsų, o gal ir visi gali išeiti kažko netekę: „Vieni neteks suplanuotų kelionių, pinigų, švenčių, kiti – sveikatos, treti – artimo žmogaus. Tačiau tuo pačiu mes iš šio periodo išeisime ir kažką patyrę, įgavę, išmokę, t.y., išmintingesni. Galbūt, pavyzdžiui, tai yra puikus metas mokytis tvarkytis su savo emocijomis, jas įgalinant mums padėti ramiau sutikti gyvenimo atnešamus įvykius.“ Tvarkymąsi su stresu psichologė lygina su vairavimu. Kai važiuoji vienas, „nelimpa“ jokios neigiamos emocijos, vairuojame ramiai ir užtikrintai. Bet kai šalia sėdi „ponas stresas“, ir tu jį vežiesi drauge, o jis tave erzina – vairavimas pasikeičia: didėja agresyvumas, mažėja pastabumas detalėms. Iš šios situacijos aiškiai matome, kaip stresas trukdo sutelkti dėmesį.

Dėmesio sutelkimo metodo pradininkas Jon Kabat-Zinn sako, jog negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti plaukti. „Šią citatą galima interpretuoti dvejopai. Iš vienos pusės, gyvenimas yra banguotas ir mes negalime pakeisti kai kurių dalykų, bet galime išmokti prie jų prisitaikyti. Iš kitos pusės, negalime sustabdyti savo psichikos reagavimo būdų. Jeigu gimei žmogumi, neišvengiamai kažkada jausi nerimą, pyktį, liūdesį, stresą ir negali atsisakyti jausti šių emocijų, nes atsisakysi sąmoningo žmogaus dalies. Taigi, negalime pakeisti savo psichikos, bet galime išmokti su ja gyventi“, – sako E. Masalskienė.

Drąsus ne tas, kuris nebijo, o tas, kuris bijo, bet vis tiek daro

Visi mes turime individualių išskirtinumų ir juos taip pat galime išmokti pažinti. „Pavyzdžiui, jeigu gimiau jautrus, mokausi gyventi būdamas jautrus. Jeigu gimiau būdamas, simboliškai sakant, „bailių smegenų“, ką padarysi: juk tai ne mano, kaip asmenybės kaltė. Aš juk nebijočiau, jei ne jautri mano nervų sistema arba jei neturėčiau kažkokių senų tą nulėmusių patirčių, už kurias ne pats esu atsakingas. Tiesiog turiu tokias smegenis iš prigimties arba dėl ankstyvo išmokimo. Drąsus yra ne tas, kuris nebijo, o tas, kuris bijo, bet išmoksta gyventi su savo baime“, – pastebi psichologė.

Visas dėmesio sutelkimo praktikas galima suskirstyti į keturias dalis: mintys, emocijos, elgesys ir fiziologija. „Nėra daug galimybių daryti įtaką tiesiogiai emocijoms, bet kur kas daugiau įtakos galime daryti emocijoms per kūną ir savo mintis – keisdami mąstyseną ar išmokdami fiziologiškai veikiančių praktikų, pratimų kūnui ir mintims. Kitaip galvodami ir elgdamiesi, galime pakeisti savo emocijas. Tai įrodo dėmesio sutelkimo pratimai, kuriuos atlikus mintys rimsta, o emocijos atsitraukia.“

Kvėpavimas – viena iš labai veiksmingų priemonių nurimti

Paprasčiausias dėmesio sutelkimo pratimas, pasak psichologės, yra lėtas ir ramus kvėpavimas: „Skaičiuodami iki penkių įkvėpkite ir skaičiuodami iki penkių iškvėpkite. Tuomet šiek tiek užlaikykite kvėpavimą ir vėl pradėkite nuo pradžių. Ramiau pakvėpavus ar kvėpuojant „pilvu“, t.y. diafragma, mūsų nervų sistema gauna ženklą rimti“, – pažymi E. Masalskienė.

Kitas paprastas būdas nusiraminti – vieną minutę pasekti savo kvėpavimą: „Koncentracija į kvėpavimą yra valingo dėmesio apraiška. Tačiau per tą minutę absoliučiai visų dėmesį patrauks tai kūno pojūtis, tai išoriniai garsai, tai netyčia užklydusi mintis. Šie pavyzdžiai yra nevalingo dėmesio apraiškos. Mes visi turime tiek valingą, tiek nevalingą dėmesį ir galimybę pastebėjus, jog dėmesys nukrypo, jį sugrąžinti į savo koncentracijos objektą, šiuo atveju – kvėpavimą. Pastabumo ugdymas, kaip ir dėmesio sutelkimas bei išlaikymas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant sąmoningumo.“

Pirmojo karantino metu, pavasarį, organizuotą paskaitų ciklą darbuotojams „Rimi“ atgaivino ir per antrąją pandemijos bangą. Atsižvelgdamas į poreikį, šias paskaitas prekybos tinklas planuoja tęsti iki metų pabaigos bei kitais metais.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147