4 patarimai, kaip išlikti mandagiems internetinių diskusijų metu

Pamokoms persikėlus į virtualią erdvę, įvairios pokalbių platformos tapo bene vienintelis būdas moksleiviams keistis informacija. Susirašinėjant skaitmeninėje erdvėje reikėtų elgtis pagarbiai, kaip ir bendraujant realybėje.

„Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad net 74 proc. jaunuolių yra turėję nesusipratimų su kitais žmonėmis internete, ir net 31 proc. iš jų yra buvę įžeisti bendraujant skaitmeninėje erdvėje. Anot programos vadovės Eglės Tamelytės, tai liudija, kad moksleiviams vis dar pristinga diskutavimo įgūdžių.

„Bendrauti skaitmeninėje erdvėje moksleiviams tenka ne tik su klasės draugais, tačiau ir su mokytojais, todėl jie turėtų susirašinėti pagarbiai, neįžeidinėti. Žinoma, nesutikti su kitų nuomone yra visiškai normalu, tačiau svarbu mokėti savo argumentus išreikšti mandagiai. Kone kas trečias jaunuolis yra buvęs įžeistas internete, o tokia statistika tikrai nedžiugina – tai rodo, kad vaikams trūksta žinių apie skaitmeninį etiketą. Daugiau informacijos apie pagrindinius elgesio principus internete vaikai gali sužinoti programos interneto puslapyje. Įgytos žinios pravers ir siekiant išklausyti skirtingas nuomones diskutuojant“, – tikina „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė E. Tamelytė.

Atkreipkite dėmesį į žinutės toną

Susirašinėjimas šiais laikais tikrai palengvina kasdienybę, tačiau turi ir savo trūkumų – dėl to, kad nematome pašnekovo, negirdime jo balso, žinutės tonas gali išlikti neaiškus. Jei diskutuojama, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip formuluojamas žinutės tekstas. Jis turi būti labai aiškus, nedviprasmiškas, ir svarbiausia – pagarbus. Pavyzdžiui, vietoje kategoriškai išsakytos nuomonės vienu ar kitu klausimu, galima pabandyti pasiteirauti klasės draugų, ar jie apsvarstė kitokią galimybę ir pateikti savo problemos sprendimo būdo pasiūlymą.

Įsitraukite tik tada, kai manote, kad tai reikalinga

Pastebėjus, kad klasės susirašinėjimo platformoje vyksta nemandagi diskusija, prieš įsiveliant į pokalbį reikėtų gerai apsvarstyti, ar verta įsitraukti. Visa tai matys ne tik klasės draugai, tačiau ir mokytojai, todėl prieš išsiunčiant žinutę reikėtų apgalvoti, koks yra įsitraukimo į pokalbį tikslas – jei iškilęs ginčas neliečia jūsų tiesiogiai, o turimi argumentai nėra svarūs, tačiau norima tiesiog išsakyti savo nuomonę, tai į pokalbį gali įnešti nereikalingų neigiamų emocijų. Verta atsiminti ir tai, kad viešai išsakytos mintys formuoja kitų asmenų požiūrį į kalbantįjį, todėl atvėsus emocijoms išsiųstos žinutės gali priversti jus pačius jaustis nepatogiai.

Pagarbiai priimkite kitokią nuomonę

Jei kalbantis su žmonėmis siūloma daugiau klausytis, nei kalbėti, tokia pati taisyklė galioja ir susirašinėjant. Kilus nuomonių nesutarimui, svarbu atkreipti dėmesį į kito žmogaus mintis ir ieškoti kompromiso. Aklas savo nuomonės dėstymas ir neįsiklausymas į kitų pašnekovų nuomonę veda prie ginčo, kuriame abi pusės tiesiog išsakys savo argumentus, tačiau neieškos išeičių. Svarbu nebandyti įrodyti savo viršenybės, ar pasirodyti protingesniam už kitus bandant apginti savo tiesą, nes diskusijos tikslu turėtų tapti ne laimėjimas, bet kompromiso paieška.

Žinokite, kada pasitraukti iš pokalbio

Jei diskusijų metu kilo nevaldomas ginčas, svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, kurie parodo, kad reikėtų pasitraukti. Ženklais gali būti laikomi ultimatumai ir grasinimai, pavyzdžiui, nesutikimas prisidėti prie planuojamo projekto. Taip pat aiškus ženklas, kad diskusija krypsta bloga linkme, yra tai, kai ginčo objektu tampa ne užduotys, o patys žmonės – atsiranda įžeidinėjimai, nepagarba nuomonei ir argumentams. Pastebėjus šiuos ženklus patartina atsitraukti, o jei sprendimą priimti visgi būtina, verta apsvarstyti ir apie galimybę klasės draugams pasiūlyti nusiraminti ir į problemą pažvelgti kitu kampu – galbūt iki bendro kompromiso trūksta tik tiek?

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147