Darbuotojų motyvavimas laisvu darbo grafiku: privalumas ar spąstai?

Lietuvoje maždaug kas trečias darbuotojas turi galimybę dirbti laisvu darbo grafiku ir taip pat kas trečias norėtų, kad darbdavys suteiktų papildomų laisvadienių.

Žmogiškųjų išteklių specialistai perspėja, kad tai gali būti spąstai: pervargę komandos nariai nori daugiau poilsio.

Darbuotojų išvardintų turimų motyvavimo priemonių pirmajame trejetuke rikiuojasi lankstus darbo grafikas (30 proc.), sveikatos draudimas (30 proc.) ir mokymai (23 proc.), rodo „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai. Ją inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė pastebi, kad iš trokštamų naudų žmonės sudarė kiek kitokį trejetuką: jie labiausiai pageidautų papildomų laisvadienių (34 proc.), sveikatos draudimo (31 proc.) bei lankstaus darbo grafiko (27 proc.).

Lankstus grafikas: saldainis, virstantis lazda

Lankstaus darbo privalumai ir trūkumai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu. Staigus perėjimas prie nuotolinio darbo ir jo įsileidimas į asmeninę erdvę neretai ištrina ribas tarp profesinio gyvenimo ir laisvalaikio. Darbuotojai dirba ilgiau, labiau pavargsta, greičiau perdega ir galiausiai tai tampa problema organizacijai.

„Lanksčios darbo valandos savaime nėra blogas ar neteisingas darbo formatas. Tačiau jeigu, dėl įvairių asmeninių aplinkybių, žmonėms tenka dirbti ne fokusuotai, o padrikai, darbo rezultatai nukenčia. Jei vėliau bandoma pasivyti darbus asmeninio laiko ir poilsio sąskaita, gali nukentėti sveikata bei vidinė savijauta. Taigi nustatytos darbo valandos ir atskira fizinė darbo vieta brėžia aiškias ribas, kada žmogus dirba ir kada ilsisi,“ – konstatuoja specialistė.

Lanksčių darbo valandų pageidauja nemažai darbuotojų ir tai nestebina. Net 31 proc. jų per apklausą pripažino, kad motyvacinėmis priemonėmis darbdaviai jų išvis nelepina.

Sveikatos draudimas ir turimas, ir jo norima

Aktualumo nepraranda sveikatos draudimas. Darbdavio pasiryžimą finansiškai prisidėti prie sveikatos išlaidų padengimo darbuotojai vertina, o jei tokios galimybės dar neturi – norėtų turėti.

„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, šiandien sveikatos paslaugų tiekėjai yra stipriau pasiruošę ir siūlo įvairesnius pasirinkimus: veikia ir nuotolinės, ir gyvos sveikatos priežiūros paslaugos; sporto klubai bei studijos leidžia nuomotis dalį įrangos ar kviečia sportuoti nuotoliniu būdu. Žmonėms reikia įvairių medikamentų, vitaminų ar maisto papildų. Visuotinė pandeminė situacija nemažina ir psichinės sveikatos specialistų poreikio. Todėl papildomas sveikatos draudimas išlieka bene aktualiausia darbdavio siūloma nauda “, – teigia E. Radeckienė.

Ji prognozuoja, kad pandemijos kontekstas sveikatos draudimo poreikį laikui bėgant gali dar labiau padidinti.

Darbdavių pervertinami, darbuotojų neįvertinami mokymai

Studijos ir kompetencijų gilinimas visą gyvenimą Lietuvoje dar nėra tapę įpročiu. Beveik kas ketvirtam dirbančiajam mokymai Lietuvoje yra užtikrinami kaip viena populiariausių motyvacinių priemonių, tačiau darbuotojų norų sąraše jie tik penkti (22 proc.), kartu su įmonės automobiliu (26 proc.) likę už pirmojo trejetuko ribų.

„Egzistuoja labai įvairūs mokymosi būdai bei priemonės. Gali būti, kad kartais tiesiog trūksta susikalbėjimo ir skiriasi požiūris į tai, ko ir kada turi būti mokomasi. Mokymai gali būti skirti tiek profesinių, tiek ir asmeninių įgūdžių lavinimui, todėl galbūt ne visuomet sutampa lūkesčiai. Bet šis niuansas lengvai išsprendžiamas tariantis bei įsiklausant į žmogaus poreikius“, – sako E. Radeckienė.

Ji pataria planuojant motyvacines priemones įtraukti ir kuo platesnį ratą kolektyvo. Išsiaiškinti, kokie yra lūkesčiai, įvertinti galimybes ir surasti variantą, kuris skatintų įsitraukti kuo daugiau komandos narių.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 22 – lapkričio 5 dienomis apklausė 1019 respondentų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Respondentų amžius – 22-55 metai.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148