iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

VU geologas: „Žurnalas „Time“ prognozuoja žymų mūsų atlyginimų augimą“

2016-04-20 16:18:42

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros lektorius dr. Andrejus Spiridonovas, pasirinkęs vaikystėje svajotą specialybę, nesiliauja žavėtis geologijos teikiamomis galimybėmis ir naujais atradimais.

foto

Tai specialybė, kurioje dažnai susipina viskas – mokslas ir menas, aštrūs pojūčiai, ekstremalūs išbandymai ir tyrinėjimų azartas, naujosios technologijos ir gili senovė.

Kas yra geologija? Kuo Jus sužavėjo ši specialybė, kodėl ją pasirinkote? Ar buvo dvejonių?

Geologija, kaip ją suprantu aš, yra mokslas apie mezopasaulį ilguose laiko masteliuose. Mikropasaulį tiria chemija, atomo ir elementariųjų dalelių fizika, megapasaulį – astronomija. Tuo tarpu procesai, kurie vyksta planetose, kituose kietuosiuose mūsų visatos kūnuose ir jų paviršiuose laikotarpiais nuo sekundžių iki milijardų metų, yra daugiausia geologijos dominija. Geologija yra empirinio pažinimo sritis, kurios pagrindinis informacijos šaltinis – uolienos ir mūsų planetos fizikiniai laukai. Per kelis šimtmečius geologai išmoko iškoduoti informaciją iš uolienų struktūrų, uolienose palaidotų organizmų liekanų, uolienų cheminės sudėties ir kitokių ypatybių beveik apie viską, kas galėjo vykti praeityje – ar tai būtų kontinentų judėjimas, drastiški klimato pokyčiai, ar pačios gyvybės evoliucija. Faktiškai visi gamtos mokslai, kurie nagrinėja sudėtingas, istorija pasižyminčias empirines sistemas, ieškodami galutinių priežasčių remiasi geologija. Pavyzdžiui, kodėl baltymuose yra vienokie, o ne kitokie metalai? Tai daugiausia nulėmė archejaus ir proterozojaus eonų vandenynų cheminės savybės, kai atsirado pirmykštė gyvybė. Daugelis numanomų dėsnių biologijoje iš tikrųjų yra atsitiktiniai istoriniai „užšaldyti“ incidentai. Taigi geologija, be visa ko, padeda suprasti, kokios yra kitų makrosistemas tyrinėjančių gamtos mokslų numatomumo ribos. Be to, geologija turi ir taikomąją pusę – dėl jos žmonija apsirūpina naudingosiomis iškasenomis, sugeba įrengti saugius statinius ir nuspėti gamtos nelaimes.

Kur slypi geologijos žavesys?

Kiekvienas geologas į šį klausimą atsakytų skirtingai, nes geologija kaip mokslas yra beprotiškai įvairi. Tačiau ir pačių studijuojamų objektų estetika nėra paskutinėje vietoje. Struktūrinius geologus į šią mokslo šaką dažniausiai patraukia didingų raukšlių, kurios gali nusitęsti per visą kalnyną, grožis ir simetrija. Petrologus, kurie po mikroskopais tyrinėja mineralus, dažnai vilioja pasakiška kristalų spalvų ir raštų įvairovė. Paleontologus pakeri fosilijų formos – juk skeletai, nupoliruoti milijonų metų gamtinės atrankos, savo elegancija dažnai pranoksta talentingiausių skulptorių darbus. Dar kitus žavi galimybė apsilankyti tolimiausiose vietovėse ir suprasti jų prigimtį.

Jūs pats pasukote mokslininko keliu. Kokie dar yra pasirinkimai baigusiems geologiją?

Baigusieji geologiją gali pasukti ir į gana įvairią pramoninę geologiją. Lietuvoje pramonės geologai dirba daugiausia naudingųjų iškasenų žvalgybos ir vertinimo srityje. Parengia karjerų eksploatacijos planus, įvertina gavybos investicijų rizikas. Geologai naftininkai atlieka seisminius tyrimus, naudodami sprogmenis ar masyvias „šokinėjančias“ mašinas sužadina žemės virpesius ir tokiu būdu tomografiškai išžvalgo, kuriose vietose gali slėptis senoviniai palaidoti rifai ar kiti kolektoriai su juose esančia nafta. Hidrogeologų dėka mūsų šalis yra didžiąja dalimi aprūpinta ypač kokybišku giluminiu geriamuoju vandeniu. Kitose mažiau geologiškai sėkmingose šalyse žmonės filtruoja paviršinį upių ar ežerų (kartais ir jūros) vandenį, kuris dažnai po intensyvios dezinfekcijos kvepia chloru. Nė vienas normalus pastatas nėra įrengiamas prieš tai neatlikus inžinerinių geologinių tyrimų. Visais šiais reikalais užsiima kelios dešimtys Lietuvos geologinių įmonių.

Geologas norėdamas visados susiras darbo pagal specialybę Lietuvoje, negana to, plačios darbo perspektyvos ir užsienyje (netgi nuolatos gyvenant Lietuvoje). Nemažai mano buvusių kurso kolegų dirba ekspedicinio pobūdžio darbą Vakarų Europos geologinės žvalgybos firmose. Kai kurie iš jų dirba Šiaurės jūros arba Arkties vandenyno akvatorijose. Ieškant naftos telkinių per vienerius metus vienam iš jų teko lankytis Prancūzijoje, Airijoje, Sudane ir Irane.

Papasakokite apie šią specialybę atvirai. Kas žavi, kokie sunkumai, kokia šio darbo nematoma pusė?

Mane geologija žavi tuo, kad suteikia galimybę giliau, holistiškai, pažinti pasaulį ir galbūt nuspėti ateitį. Visuomet, kai manai, kad kažką supratai, atsiveria vis nauji sąryšių sluoksniai, kurie verčia domėtis savo ir kitų mokslų pasiekimais, jei nori suprasti tyrimų objektus.

Kita vertus, dėl savo tyrimo objekto – uolienų prigimties geologai dažnai nukeliauja į tokias vietoves, kur neegzistuoja jokios kitos sudėtingos gyvybės formos. Kodėl taip yra? Ten, kur tinkamos sąlygos gyvybei (taip pat ir žmonėms), ji padengia uolienas, vykdo dirvodarą ir taip jas pakeičia ar padaro neprieinamas tyrimams. Dėl šios priežasties geologai lipa į aukščiausius kalnus arba keliauja į atšiauriausias dykumas. Ten galima sočiai prisirinkti bandinių kokia tik nori erdvine raiška ir kokiais nori kiekiais. Tokios kelionės leidžia prisiliesti prie pirmykštės gamtos. Tokiose vietovėse galima kliautis tik savimi ir ekspedicijos nariais.

Kokios geologų perspektyvos? Ar geologija – specialybė be sienų?

Praėjusiais metais žurnale „Time“ buvo paskelbtos kelios profesijos, kurioms per artimiausius keliolika metų prognozuojamas žymus atlyginimų augimas. Tarp jų buvo mokslininkai ir dar atskirai geologai. Žmonijos gerovė nuolatos auga ir jai augant didėja gamtinių žaliavų sąnaudos – taigi ir jų paieškos galimybės. Europa ir Šiaurės Amerika geologiškai buvo tyrinėjamos jau kelis šimtmečius (nors ir šiuo atveju visiškas ištirtumas dar negresia). Tuo tarpu visas likęs pasaulis yra dešimtis kartų mažiau ištirtas. Didėja geologijos, kaip informacijos apie aplinkos pokyčius ir tvarų vystymąsi šaltinio, poreikis. Dėl šios priežasties UNESCO nuolatos organizuoja vadinamuosius IGCP (International Geoscience Programme) tarptautinius projektus.

Keliauti ir dalytis savo patirtimi verčia pats geologijos tyrimų objektas. Kaip žinome, Žemė yra pasidalijusi į keliolika įvairaus dydžio tektoninių plokščių, kurios nuolatos juda, susijungia, suskyla, randasi ar net susinaikina. Dėl šios priežasties skirtingais laikotarpiais mūsų „kaimynai“ buvo vis kitos vietovės. Pavyzdžiui, silūro periode Čekija buvo nutolusi nuo Lietuvos per tūkstančius kilometrų ir stūksojo kaip vienišas Bohemijos mikrokontinentas Rėjos vandenyne, o mums kur kas artimesnė buvo rytinė Šiaurės Amerikos pakrantė (Laurentijos kontinento pakraštys). Dėl to mes turime domėtis ir bendradarbiauti su tas teritorijas tyrinėjančiais geologais.

Ar geologų reikės ateityje?

Be abejo. Kaip minėjau, žmonių skaičius ir pajamos auga, tai verčia ieškoti visų rūšių naudingųjų resursų (tarp jų ir kituose Saulės sistemos kūnuose). Kita tendencija susijusi su žmonių poveikio planetai didėjimu. Sukeltas poveikis atsisuka globaliais pokyčiais, kurie savo ruožtu mažina žmonijos išlikimo šansus. Abu šiuos uždavinius padeda spręsti geologai. Pavyzdžiui, ar pagalvojote, kas galėtu atsitikti su Lietuvos pajūriu ir jo gyvenvietėmis, jūros lygiui pakilus 1 metrą? Gyvenvietėms apsaugoti pradėsime statyti dirbtines užtvankas, panašiai kaip Olandijoje. O tam, kad jas galėtume pastatyti, turime žinoti inžinerines geologines substratų savybes, tikėtiną jūros lygio pokytį normaliomis ir ekstremaliomis sąlygomis. Pakilus jūros lygiui ir pasikeitus kritulių režimui, pasikeis ir požeminio geriamojo vandens balansas, gruntų stabilumas ir pan. Dalis resursų taps netinkami vartojimui. Į tai, koks bus tas poveikis, gali atsakyti tiktai labai detalus geologinių sluoksnių geometrijos ir juose vykstančių hidrogeodinaminių procesų tyrimas. Geologija yra strateginis mokslas, reikalingas šalies ir žmonijos infrastruktūros išsaugojimui ir apskritai išlikimui bei klestėjimui.

Kita vertus, visos kelionės į kitas planetas ir jų palydovus yra skirtos šių planetų geologijai pažinti. Kosminių aparatų nusileidimo vietos planuojamos atsižvelgiant į matomus geologinius bruožus, stengiantis iš ten esančių nuosėdinių uolienų išgauti maksimalią informaciją apie mus dominančios planetos geologiją ir apie mūsų Saulės sistemos vystymąsi. Dėl tokių tyrimų šiuo metu turime stratigrafines (geologinio laiko matavimo) skales daugeliui uolėtų Saulės sistemos planetų ir daliai jų palydovų. Jei žmonės skris į Marsą, galėčiau lažintis, kad į pirmosios įgulos sudėtį bus įtrauktas geologas.

Geologija yra vienas iš tų mokslų, kurie padeda suprasti mūsų vietą visatoje ir žadina smalsų protą. Tol, kol Homovis dar bus sapiens, geologija kaip mokslas gyvuos ir toliau.

Dr. Andrejus Spiridonovas apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) 2014 m. pagyrimo raštu už mokslinį darbą „Silūro periodo Baltijos sedimentacinio baseino konodontų makroevoliucija ir makroekologija“. Mokslininkui skirta LMA 2015–2016 m. jaunųjų mokslininkų stipendija.

Šiemet įtakingame geologijos mokslo žurnale „Newsletters on Stratigraphy“ išspausdintas Vilniaus ir Tartu universitetų mokslininkų straipsnis „Integrated Stratigraphy, Conodont Turnover and Palaeoenvironments of the Upper Wenlock and Ludlow in the Shallow Marine Succession of the Vilkaviškis-134 Core (Lithuania)“. Jame nagrinėjamas konodontų ir graptolitų rūšių išnykimas, atsiradimas ir aplinkos pokyčiai silūro periode. Šis straipsnis yra ilgalaikio bendradarbiavimo tarp VU Geologijos ir mineralogijos katedros darbuotojų dr. Sigito Radzevičiaus, dr. Andrejaus Spiridonovo, dr. Antano Brazausko, Giedriaus Bičkausko, dr. Donato Kaminsko, doktorantės Darjos Dankinos, magistranto Algirdo Rimkaus ir Estijos kolegų dr. Tõnu Meidla ir dr. Leho Ainsaaro rezultatas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-11-22 11:27:09

Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?

Migrena nėra eilinis galvos skausmas, o rimta liga, komplikuojanti sergančiojo gyvenimą. Ji turi ir savo kainą – per metus Lietuvai atsieina 149,62 mln. eurų, tai prilygsta 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto.
       2019-11-22 11:09:49

Kaunas perka 100 hibridinių autobusų

Kauno viešojo transporto vežėjas UAB „Kauno autobusai“ tęsia ambicingus planus atnaujinti viešojo transporto parką, paverčiant jį ne tik visiškai žemagrindžiu, bet ir ekologišku. Įsigijus 100 naujų hibridinių autobusų „MAN“ daugiau nei pusė autobusais teikiamų paslaugų bus teikiamos naujomis transporto priemonėmis.
       2019-11-22 08:43:55

Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“

Vakar Vilniaus universitete vykusioje atviroje diktorės, teatro ir kino aktorės, radijo laidų vedėjos, viešojo kalbėjimo trenerės Aldonos Vilutytės praktinėje paskaitoje gausiai susirinkusi publika prunkštė, garsiai mykė, dejavo, nemandagiai žiovavo ir zvimbė kaip bičių avilys.
       2019-11-22 08:33:50

Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne

Kauno apskrities policijos pareigūnai aiškinasi kiek neįprastą situaciją, kuomet šio mėnesio pradžioje kaunietis savo automobilyje rado tikrai ne jam priklausančius daiktus, o kam jie priklauso – nežinia. Policijos pareigūnai nori grąžinti radinį tikrajam savininkui, tad prašo gyventojų pagalbos.
       2019-11-22 08:27:58

Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?

Kiek apšilus kojas aukštojoje mokykloje, studentams ima kirbėti mintis, o neretai ir poreikis ieškoti su studijomis derinamo darbo. Tai ne tik būdas prisidurti prie stipendijos ar tėvų skiriamos paramos, tačiau ir galimybė susipažinti su profesiniu pasauliu ir padėti pagrindus ateities karjerai.
       2019-11-22 08:18:33

Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis

Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų dalis. Nors jų darbo paieškos užtrunka, o kvalifikacijos trūkumas lemia ir mažesnes nei vidutines darbo pajamas, darbdaviai prie demografinių iššūkių turės prisitaikyti.
       2019-11-22 07:49:40

Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?

Vakar, lapkričio 21 d., visas pasaulis minėjo televizijos dieną, tad ką dažniausiai lietuviai daro žiūrėdami televizorių? Bendrovė „Samsung“ atliko tyrimą, kuris atskleidė įdomių faktų apie mūsų tautiečius.
       2019-11-22 07:37:49

Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų

1948 m., lapkričio 21 d., lygiai prieš 71 metus, Bostone pradėtos pardavinėti pirmosios komercinės momentinės kameros „Polaroid Land Camera Model 95“. Nors dabar jos neatrodo kaip įspūdingas išradimas, tuomet tai buvo fotografijos galimybių aukštumos.
       2019-11-22 07:35:08

Prezidentas: Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė strateginį lygmenį

Lapkričio 21 d. vykusiame susitikime su Lenkijos Prezidentu Andrzej Duda šalies vadovas Gitanas Nausėda akcentavo itin sustiprėjusius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
       2019-11-22 07:30:53

Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos

Imuniteto stiprinimą ir apsaugą nuo peršalimo ligų šiandien nemaža dalis šalies gyventojų vis dar sieja su stebuklingą poveikį žadančiais preparatais. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – neatsakingą vitaminų ir mineralų vartojimą.
       2019-11-21 09:09:13

Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys

Tyrimas parodė, kad spynos Baltijos šalių žmonėms – pati svarbiausia fizinė namų apsauga. Lyginant su Latvija ir Estija, mūsų šalyje daugiausiai – 45 proc. – gyventojų namus ir juose esantį turtą saugo spynomis. Taip elgiasi 44 proc. latvių ir 40 proc. estų.
       2019-11-21 09:03:50

Kodėl vaikai vemia dažniau?

Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais.
       2019-11-21 08:59:24

3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą

Sausas ir užterštas oras patalpose – viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurių paūmėja alergijos, o šaltuoju sezono metu – plinta virusai ir bakterijos. Deja, labai maža dalis žmonių žino, kaip tinkamai spręsti šią problemą.
       2019-11-21 08:46:53

Kaip iš tikrųjų kepyklose kepama duona: 5 svarbiausi žingsniai

Ar tikrai namuose kepta duona yra natūralesnė ir kokybiškesnė, už keptą kepykloje? Ar kepykloje galima iškepti tikrą tradicinę raugo duoną, kokią kepdavo ir mūsų senoliai? Kaip iš tikrųjų ši duona yra gaminama Lietuvoje, koks jos kepimo kelias?
       2019-11-20 14:10:42

Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?

Ar banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje reiškia, kad iš jo pasitraukia pats bankas? LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ir Lietuvos bankas surengė konferenciją „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose?“
       2019-11-20 12:43:03

Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?

Išmaniųjų telefonų eros laikais apie telefonų numerius susimąstyti tenka retai – dažniausiai juos išsaugome adresatų sąraše ir tiesiog pamirštame. Tačiau technologijų ekspertai teigia, kad jų istorija yra kupina įdomių faktų ir dalijasi keliais iš jų.
       2019-11-20 12:36:43

34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją

Populiariausia kompiuteriams skirta operacinė sistema „Windows“ šiandien švenčia savo 34-ąjį gimtadienį. Paminėdami šią sukaktį kviečiame prisiminti, kaip ši operacinė sistema augo, kokių naujovių pasiūlė žmonėms ir ko galime tikėtis ateityje.
       2019-11-20 12:33:29

Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu

Lietuvoje net 70 proc. gyventojų netenkina jų dabartinis būstas. Tokią statistiką atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Build Me“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
       2019-11-20 12:28:07

Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą

Šiuo metu pasaulyje yra kalbama daugiau nei 6,5 tūkst. kalbomis, o 2 tūkst. iš jų kalba vos daugiau nei tūkstantis gyventojų. Mokėti dar vieną papildomą kalbą visada pravers tiek keliaujant, tiek pristatant save darbo pokalbyje.
       2019-11-19 09:09:18

Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į užsienį spalį buvo daugiau nei liepos mėnesį. Draudikai suskaičiavo, kad spalį užsienio kelionėse patirtos žalos ne tik aplenkė populiariausio atostogų mėnesio – liepos – skaičius, tačiau ir 35 proc. viršijo kasmetinį spalio mėnesio vidurkį.
       2019-11-19 09:07:06

Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku

Laiku apmokamos sąskaitos – svarbus finansinės gerovės aspektas. Ir jas lemia ne tik tai, kiek pajamų gaunate, bet svarbiausia – kaip jas valdote. Žinodami, kada turi būti apmokėtos sąskaitos, ir tai atlikdami iki nustatyto termino, ne tik išvengsite streso, bet ir sutaupysite pinigų.
       2019-11-18 16:01:23

Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku

Maždaug kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko paslaugomis, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
       2019-11-18 15:55:03

Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga

Atsinaujinantis Kauno viešojo transporto parkas, patogesnis atsiskaitymas už keliones ir auganti paslaugų kokybė sulaukia pozityvių vertinimų. Tai paaiškėjo spalio mėnesį atlikus kasmetinę viešojo transporto keleivių apklausą.
       2019-11-18 15:37:45

Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?

Nuo gegužės mėnesio visi Europos Sąjungos darbdaviai yra įpareigoti vesti darbo apskaitą. Ne vienai įmonei šis reikalavimas kelia galvos skausmą, mat ribotus išteklius tenka aukoti dar vienai pašalinei užduočiai.
       2019-11-18 15:34:21

Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug

Antibiotikai padėjo suvaldyti daugybę iki tol sunkiai gydytų ligų, tačiau šiandien pasaulis susiduria su nauju iššūkiu – augančiu bakterijų atsparumu, tam įtakos turi neteisingas antibiotikų vartojimas.
       2019-11-18 15:31:19

Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas

Savižudybės yra opi, tačiau tokia nemaloni tema, kad tiek darbo, tiek namų aplinkoje įnirtingai stengiamasi neigti, kad ji egzistuoja. Tuo pačiu metu, remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos pateiktais duomenimis rodikliai yra grėsmingi.
       2019-11-18 15:24:33

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas.
       2019-11-15 15:55:56

Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos

Kaip dažnai vartojate antibiotikus? Jų griebiatės tik kraštutiniu atveju ar vos peršalus ir užgulus nosiai? Specialistai įspėja: antibiotikai – ne saldainiai, tad jų vartojimas turi būti teisingas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpaus dėl mikroorganizmų atsparumo antibiotikams.
       2019-11-15 10:28:21

„Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu

2019 m. lapkričio 13 d., už „Rail Baltica“ projektą atsakinga įmonė „RB Rail AS“ pristatė tyrimą, kuriame įvertintos pagrindinės oro uostų keleivių srautų integravimo į greitųjų traukinių tinklą „Rail Baltica“ ypatybės ir reikalavimai.
       2019-11-15 10:23:10

Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?

Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama