Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 803 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 5701 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 803 nauji koronaviruso atvejai.

Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 10%

Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 5836

Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 14 dienų: 12502

Naujų atvejų pokytis lyginant su praėjusia savaite: -12,5%

Serga Lietuvoje šiuo metu: 48386

Patvirtinti atvejai Lietuvoje viso: 182539

Pasveiko Lietuvoje: 129175

Mirė Lietuvoje nuo koronaviruso viso: 2803

Iš viso nuo SARS-CoV-2 paskiepyta asmenų: 71323

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) židinius ir protrūkius.

Per praėjusią parą izoliuoti 1140 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 70 294 asmenys.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 136 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Atvejai, užfiksuoti židiniuose ir protrūkiuose

20 atvejų per vakar parą buvo patvirtinta Beržėnų senjorų namų židinyje Šiaulių apskrityje. Atvejai buvo patvirtinti šių globos namų gyventojams.

Per vakar 12 atvejų buvo patvirtinta Vilniaus miesto nakvynės namų židinyje. Atvejai patvirtinti po šią savaitę organizuoto sąlytį turėjusių asmenų testavimo.

4 atvejai vakar patvirtinti Biržų rajone įsikūrusioje inžinerinės technikos darbais užsiimančioje įmonėje.

3 užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai patvirtinti Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Pušaitė“.

Taip pat 3 vakar patvirtinti atvejai nustatyti Širvintų rajono lopšelyje-darželyje „Boružėlė“.

2 atvejai per vakar parą patvirtinti naujame židinyje Marijampolės apskrityje įsikūrusioje įmonėje, užsiimančioje statybos darbais.

Besitęsia židinys Mažeikių ligoninėje. Čia per vakar parą nustatyti 2 susirgimai koronavirusine infekcija.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 70.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje: 447.4

Visagino sav.: 1,101.8

Rokiškio r. sav.: 830

Molėtų r. sav.: 693.8

Utenos r. sav.: 667

Biržų r. sav.: 660.2

Kazlų Rūdos sav.: 635

Trakų r. sav.: 599.2

Ukmergės r. sav.: 594.3

Vilniaus r. sav.: 553.2

Šalčininkų r. sav.: 547.2

Šilutės r. sav.: 544.6

Vilniaus m. sav.: 536.8

Panevėžio m. sav.: 536.8

Pagėgių sav.: 535.3

Kretingos r. sav.: 523.7

Klaipėdos m. sav.: 521.1

Alytaus m. sav.: 517.1

Elektrėnų sav.: 483.7

Neringos sav.: 481.6

Marijampolės sav.: 472.4

Panevėžio r. sav.: 450.1

Telšių r. sav.: 447.8

Anykščių r. sav.: 442.7

Birštono sav.: 442.7

Prienų r. sav.: 441.8

Klaipėdos r. sav.: 434.1

Kauno m. sav.: 434.1

Širvintų r. sav.: 431.3

Druskininkų sav.: 428.8

Raseinių r. sav.: 393.9

Zarasų r. sav.: 375.5

Švenčionių r. sav.: 375.1

Joniškio r. sav.: 366.6

Varėnos r. sav.: 350.2

Kauno r. sav.: 347.4

Ignalinos r. sav.: 346.5

Vilkaviškio r. sav.: 343.3

Plungės r. sav.: 342.5

Kaišiadorių r. sav.: 338.7

Palangos m. sav.: 336.7

Šiaulių m. sav.: 327.1

Kėdainių r. sav.: 320.3

Akmenės r. sav.: 303.6

Skuodo r. sav.: 286

Alytaus r. sav.: 285.9

Šiaulių r. sav.: 279.9

Radviliškio r. sav.: 268.6

Jonavos r. sav.: 267.3

Pakruojo r. sav.: 263.3

Tauragės r. sav.: 251.3

Kelmės r. sav.: 244.3

Kupiškio r. sav.: 232.3

Mažeikių r. sav.: 213.5

Šakių r. sav.: 202.2

Pasvalio r. sav.: 192.7

Lazdijų r. sav.: 169.2

Kalvarijos sav.: 166.9

Rietavo sav.: 137.7

Jurbarko r. sav.: 136.9

Šilalės r. sav.: 123.3

Daugiausiai žmonių kopiančių į Everestą žūsta besileisdami. Kai jau viršūnė įveikta ir atrodo, kad sunkiausia praeityje. Panašioje situacijoje dabar esame ir mes. Everestas įveiktas, jau ir nusileidom truputį. Bet vis pasigirsta balsų, kad ėj senelyzai dedam slides ir varom žemyn, kas tie 8 kilometrai virš jūros lygio, tiek prisikentėjom, reikia pajust gyvenimo skonį. Realiai sunku prieštarauti tokiam nusistatymui, pasiekta tikrai daug. Bet tiek daug pasiekus išplėšt pralaimėjimą iš pergalės nasrų sutikit yra kvaila.

Pagal ekspertų pasiūlytus epidemijos scenarijus, Lietuva galų gale įžengė į C scenarijų. Tai reiškia kad galima pradėti galvoti apie atlaisvinimus. Bet tai turi vykti apgalvotai ir su maksimaliu atsargumu.

Viena didžiausių problemų epidemijos valdyme Lietuvoje iki šiol buvo, kad mes niekada neturėjome normalių duomenų tai iš kur tie atvejai ateina. Be jų visados visos diskusijos ką daryti galų gale susiveda į "o ar žinai kaip daro Švedijoj?", "o vat Estijoje tai žiūrėkit yra taip", "o šalyje apie kurią šiandien skaičiau portale tai va kaip puikiai tvarkosi". Yra nemaža rizika, kad atpalaidavus apribojimus, atvejų skaičius pakils. Jeigu mes negalėsim pasakyti kodėl, tai vėl prasidės pirštų badymas vienas į kitą ir rankų grąžymas, ką dabar daryti. Kainą to visi žinom, vėl perpildytos ligoninės, išaugęs mirtingumas ir vėl nauji apribojimai. Kita problema yra duomenų patikimumas. Dabartinė pasirinkta testavimo strategija yra skirta sugaudyti sergančius, bet ji paremta profilaktiniu ligoninių ir ten atvykstančiu ligonių testavimu bei savanorišku testavimu pajutus simptomus. Turimi duomenys leidžia matyti tendencijas, bet visados lieka klausimas koks yra tikrasis epidemijos lygis. Jį galima matuoti arba atsitiktine atranka pagrįstais arba longitudiniais periodiniais tyrimais, arba tiesiog padarius masinį testavimą.

Susitvarkius duomenis ir įsivertinus epidemijos lygį apribojimų atpalaidavimo poveikį galima būtų tiksliai įvertinti. Abu šie kriterijai yra ne už kalnų. Statistikos departamentas berods kitą savaitę baigia tvarkytis su OV įgaliojimu padaryti statistinį covid-19 tyrimą, NVSC židinių duomenys irgi panašu greitai atkeliaus. Masiniam testavimui galima naudoti poolinimą bei atpalaiduotus PGR pajėgumus, dėl medikų ir padidintos rizikos ligonių baigiamo vakcinavimo. Kalba eina ne apie mėnesius, o apie savaites, nes vyriausybė nuveikė nemažai paruošiamojo darbo, kuris turėtų duoti rezultatų. Tai lietuvio ausiai skamba neįtikinamai, bet pradedančioms dirbti vyriausybėm visados reikia duoti benefit of the doubt.

Su dabartiniais epidemijos kritimo greičiais jau kitą savaitę kelios savivaldybės įžengs ir į B scenarijų. Jos gali tapti bandomuoju triušiu didesniam atlaisvinimui. Jeigu kritimo greitis išliks ir jos toliau eis į A scenarijų, tai bus stiprus signalas, kad epidemija realiai traukiasi ir dabartinis kritimas nėra iliuzija, kas reikš, kad laukti liko tikrai mažai.

Vienintelis dalykas, kas gali sugadinti visą atsigavimą tai liūdnai pagarsėjusios viruso atmainos. Kol kas Lietuvoje jų nerasta, bet normalios sekoskaitos mes dar nedarome. Penktadienį vyriausybė paskelbė, kad bus daromas sekoskaitos projektas, kurio metu bus daroma nuolatinė sekoskaita ir vykdoma viruso atmainų stebėsena. Kol tai įsibėgės reikia atidžiai stebėti atvejų tendencijas. Staigus nepaaiškinamas atvejų augimas deja reikštų naujos viruso atmainos įsigalėjimą, nes būtent jos pasižymi didesniu užkrečiamumu.

Reziumuojant primenu Everesto analogiją. Viršūnė įveikta, reikia nusileisti, pavojų vis dar daug, bet laikantis atsargumo priemonių, labai tikėtina kad į pakalnę nusileisim ant savo kojų, o ne maiše sraigtasparnyje.

Sunkiausia COVID-19 forma sergančius pacientus gydantys šalies medikai sako palengvėjimo dar nejaučiantys. Reanimacijos skyriuose – vis jaunesni pacientai. Medikai akcentuoja, kad COVID-19 liga – viena klastingiausių, parklupdanti net pačius sveikiausius ir stipriausius, išsiskirianti itin staigiais pablogėjimais. Poilsio pasiilgusių medikų viltis – skiepai kuo didesnei daliai visuomenės.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148