Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 491 naujas koronaviruso atvejis

Atlikus 3803 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas 491 naujas koronaviruso atvejis.

Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 8,4%

Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 4207

Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 14 dienų: 10053

Naujų atvejų pokytis lyginant su praėjusia savaite: -28%

Serga Lietuvoje šiuo metu: 43364

Patvirtinti atvejai Lietuvoje viso: 186770

Pasveiko Lietuvoje: 138108

Mirė Lietuvoje nuo koronaviruso viso: 2937

Iš viso nuo SARS-CoV-2 paskiepyta asmenų: 78552

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.

Per praėjusią parą izoliuoti 810 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 66 553 asmenys.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 68.

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose

Naujas protrūkis šeštadienį registruotas Šilutės socialinių paslaugų centre. Iš viso su protrūkiu siejami keturi koronavirusinės infekcijos atvejai.

Taip pat naujas protrūkis fiksuotas Klaipėdos statybų įmonėje – patvirtinti du COVID-19 ligos atvejai.

Dar vienas naujas protrūkis registruotas Tauragės rajone veikiančioje žuvies perdirbimo įmonėje. Vakar koronavirusinė infekcija patvirtinta dviem darbuotojams. Iš viso su protrūkiu siejami trys infekcijos atvejai.

Šeštadienį nustatyti nauji COVID-19 ligos atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdos miesto lopšeliuose-darželiuose „Giliukas“, „Pušaitė“, „Pakalnutė“, Panevėžio lopšelyje-darželyje „Vaivorykštė“ (Pelėdžiukų grupėje), Šiaulių lopšelyje-darželyje „Pasaka“, Kelmės lopšelyje-darželyje „Kūlverstukas“.

Taip pat registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Klaipėdos laivų remonto įmonėje, Gargždų, Marijampolės statybų įmonėse, baldų gamybos įmonėje Kaune, automobilių remonto įmonėje Panevėžyje, siuvimo įmonėje Radviliškio rajone, baldų gamybos įmonėje Visagine, Vilniaus elektros instaliacijos darbų įmonėje.

Be to, šeštadienį patvirtinti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Alytaus pataisos namuose, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamente.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 94.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje: 359.8

Visagino sav.: 866.1

Rokiškio r. sav.: 780.1

Biržų r. sav.: 735.1

Molėtų r. sav.: 559.7

Elektrėnų sav.: 487.8

Trakų r. sav.: 482.5

Klaipėdos m. sav.: 479.5

Alytaus m. sav.: 461

Ukmergės r. sav.: 445

Šilutės r. sav.: 438.4

Utenos r. sav.: 435.7

Vilniaus m. sav.: 432.9

Panevėžio m. sav.: 423.8

Vilniaus r. sav.: 422.4

Švenčionių r. sav.: 388.2

Kauno m. sav.: 383.6

Pagėgių sav.: 370.6

Kazlų Rūdos sav.: 370.4

Neringos sav.: 368.3

Varėnos r. sav.: 359.8

Marijampolės sav.: 351.5

Klaipėdos r. sav.: 350.9

Zarasų r. sav.: 348.6

Joniškio r. sav.: 337.7

Panevėžio r. sav.: 325.5

Šalčininkų r. sav.: 317.8

Kauno r. sav.: 312.2

Kretingos r. sav.: 310

Prienų r. sav.: 306.1

Telšių r. sav.: 302.8

Jonavos r. sav.: 298.9

Alytaus r. sav.: 285.9

Širvintų r. sav.: 285.3

Kaišiadorių r. sav.: 277.7

Anykščių r. sav.: 273.5

Ignalinos r. sav.: 270.3

Palangos m. sav.: 268.1

Druskininkų sav.: 261.5

Kėdainių r. sav.: 260.6

Šiaulių m. sav.: 260.1

Radviliškio r. sav.: 260

Tauragės r. sav.: 230.1

Raseinių r. sav.: 227.3

Plungės r. sav.: 209.1

Akmenės r. sav.: 202.4

Kelmės r. sav.: 197

Šiaulių r. sav.: 188.2

Šakių r. sav.: 168.5

Kupiškio r. sav.: 159

Pakruojo r. sav.: 155.9

Mažeikių r. sav.: 154.7

Vilkaviškio r. sav.: 152.9

Skuodo r. sav.: 149.2

Lazdijų r. sav.: 147.3

Pasvalio r. sav.: 135.8

Kalvarijos sav.: 117.8

Jurbarko r. sav.: 104.7

Šilalės r. sav.: 100.5

Birštono sav.: 98.4

Rietavo sav.: 41.3

EGZZZPERTAI

Jei koks tūlas mūsų šalies pilietis nubustų iš porą mėnesių besitęsusios komos ir pavartytų šios savaitės laikraščius ar pašmirinėtų po interneto portalus, tai greičiausiai pamanytų, kad įvyko kažkoks perversmas ir dabar Lietuvą valdo slapta egzzzpertų sekta. Šios sektos atstovai visiškai dominuoja visose žiniose. Premjerė, ministrai, merai juos mini su nuolankia baime ir vis pakartodami, kad mes darysime tik tai, ką egzzzpertai pasakys. O visa likusi šalis sulaikiusi kvapą laukia bent kokios žinutės iš jų. O jie nieko nesako. Ir taip reikia. Juk tai šiuo metu patys įtakingiausi žmonės ir jie nuspręs ką, kiek ir kam pasakyti.

Nors čia taip gana sarkastiškai pradėjau, tačiau manau, kad dalis žiniasklaidos portalų ar socialinių tinklų komentatorių panašiai ir mano. Ir nepaisant to, kad jie nebuvo komoje. Nesu naivus ir nemanau, kad šis mano įrašas kiek pakeis jų nuomonę, bet bent jau jį perskaitys tie, kurie nori skaityti ir stengiasi skaitydami suprasti autoriaus žodžius.

Mes puikiai žinome, kad Lietuvoje prie Vyriausybės yra įsteigta nepriklausomų ekspertų taryba. Bet prisipažinsiu ir pasakysiu, kad man tas žodis „ekspertas“ nepatinka. Tikrai tokiu nesijaučiu. Kaip ir manau daugelis jos narių. Mano supratimu, kad šioje situacijoje „ekspertu“ galėtų vadintis toks žmogus, kuris jau turi labai konkrečios praktinės patirties valdant tokius populiacinius infekcinių ligų protrūkius, kaip pavyzdžiui ebola Siera Leonėje ar koks MERS 2015 m. protrūkis Pietų Korėjoje ir pan. Tačiau mes tokių neturime. Neįsižeiskit kolegos, bet tai ne tas pats kaip hospitalinių infekcijų kontrolė ar AIDS prevencija. Tai visai kito lygio iššūkis. Ir tą sakau ne tik aš. Manau, kad po šios pandemijos mums reikės labai gerai pergalvoti savo visuomenės sveikatos specialistų rengimo strategijas ir turėti tikrų šios srities ekspertų, jei tokia pandemiją pasikartos. O šiuo metu mes turime suktis su tokiais pajėgumais, kokius turime. T.y. vietoj vieno „super eksperto“ yra sutelkiami įvairių sričių profesionalai ir jie dirbdami kartu bando tos pandemijų valdymo žvaigždės nebuvimą kompensuoti bendru darbu. Rašydamas šias eilutes prisiminiau 2011 m. Bennett Miller‘io filmą „Moneyball“. Ten riboto biudžeto beisbolo klubas renkasi strategiją, kad geriau vietoj vienos pervertintos žvaigždės nusipirkti tris mažiau žinomus beisbolininkus, kurie puikiai kompensuotų jos nebuvimą. Ir aš kartais pagalvoju, kad jei mes turėtume tikrą pandemijų „super karį“, tai tikriausiai juo akliai tikėtume ir net bijotume klausti. Tiesiog jo siūlymų ir sprendimų nerecenzuotume, gal ir pabijotume paprašyti pagrindimų ir pan. Juk negražu. Juk jis viską žino.

Dabar taip nėra. Mes visi Taryboje esame savo sričių specialistai, tačiau nesame pandemijų superžvaigždės. Todėl kiekvieno posėdžio metu vyksta diskusijos ir jos tikrai būna aštrios. Mokslininkai teigdami savo siūlymus ar sakydami „Taip/Ne“ turi pateikti rimtus argumentus. Todėl bent jau kiekvienas man tarybos posėdis prasideda išsamiu mokslinės literatūros skaitymu. Jau tapo įprastas dalykas, kad prieš posėdžius einu miegot 3 val. ir vėliau. Tiesiog skaitau, analizuoju, svarstau. Nesu tikras, kad visi mano siūlymai ar pasisakymai yra teisingi, bet esu tikras (ir tai galiu visiems žiūrint į akis pasakyti), kad tą minutę aš būnu padaręs viską, kas yra mano jėgoms, kad pateikčiau patį geriausią patarimą. Negaliu kalbėti už visus ekspertus, bet tikiu, kad jie galvoja ir daro taip pat.

Labai normaliai priimu ir ekspertų adresu siunčiamą kritiką. Galite ją rašyti ir po šiuo mano postu. Prašau tik vieno dalyko - gerbkime vieni kitus. Chamizmo netoleruosiu. Vienas, kitas įspėjimas ir tikrai blokuosiu tokius komentatorius. Sulaukiu po savo Facebook įrašais daug klausimų. Į kai kuriuos bandau atsakyti, tačiau tikrai negaliu ir negalėsiu atsakyti į visus. Vienas Facebook‘o sekėjas savo komentare uždavė man net 21 klausimą. Norint kokybiškai į juos atsakyti reikėtų pateikti mažiausiai 20 puslapių ataskaitą su mažiausiai 100 nuorodų į publikacijas ar kitus dokumentus. Tai užtruktų bent porą dienų. Tada pradedi galvoti ar tikrai tas asmuo nori sužinoti, ar tik šiaip užversti klausimais.

Šią savaitę ekspertai ir Vyriausybė susilaukė nemažai kritikos. Ir sakyčiau pelnytos. Manau, kad kai kurie Vyriausybės nariai ar ekspertai tikrai padarė rimtų komunikacijos klaidų. Premjere jau už tai atsiprašė. Tačiau suprantu kodėl tos klaidos atsirado. Yra patiriamas beprotiškas spaudimas. Ekspertai šios savaitės pradžioje peržiūrėjo gautus siūlymus dėl „atlaisvinimų“. Neperlendamas galėčiau pasakyti, kad jei visiems šiems pasiūlymas būtų pritartą, tai mes gyventume A lygyje. Tik nežinia kiek ilgai. Daug minčių tada sukilo. Tačiau bene pagrindinė – ar žmonės tikrai suvokia ir įvertina situaciją? Taip. Mūsų epidemiologinė situacija yra nepalyginamai geresnė nei gruodžio pabaigoje. Tačiau ji dar nėra gera. Juk mes esame šešti pagal sergamumą ir mirtingumą nuo COVID-19 Europoje. Jei ir mūsų naujai nustatomų atvejų skaičius mažėja, tai į ligonines kiekvieną šios savaitės dieną dėl COVID-19 buvo stacionarizuojama po 100 ir daugiau naujų pacientų. O vis dar neramina ta britiška atmaina...

Tiek mano gal kiek padrikų pasvarstymų apie ekspertus ir jų darbą. Jau esu daug kartų minėjęs ir pakartosiu dar kartą, kad ši su kiekviena diena gerėjanti situacija yra JŪSŲ nuopelnas. Pažvelkite į pridedamą skaidrę, kad pamatytumėt kiek JŪS jau padarėt. Čia Lietuvos COVID-19 naujų atvejų skaičius per 7 dienas / 100 000 gyv. Tai dar nėra pergalė, bet tai turėtų JUMS parodyti ką JŪSŲ pastangos padarė, visus mus įkvėpti ir padėti surasti jėgų likučius įveikti šio sudėtingo maratono paskutinius kilometrus.

Sveikatos visiems

AR TIKRAI NORIME TREČIOS BANGOS?

Lietuvoje kyla nepasitenkinimas griežtais karantino suvaržymais. Smulkieji verslininkai demonstracijose skelbia apie tai, kad jie tariamai buvo apgauti, nes jiems jau priklauso karantino palengvinimas. Vyriausybė ir Premjerė priėmė sprendimą, kad kol kas skubėti su palengvinimais būtų perdaug rizikinga. Žiniasklaida ir kai kurie save priskiriantys prie politikos ekspertų jau skuba skelbti apie Vyriausybės krizę.

Nesiimu spręsti kada ir kaip turėtų būti pradėtos švelninti karantino priemonės. Tam yra pandemijų ekspertai ir Vyriausybė. Vienintelis dalykas, ką tikrai žinau, yra tai, kad valstybės gyvenime greičiausiai ateinanti ir pavojingiausia yra “sveiko proto” krizė.

Tiems, kurie labai nori karantino palengvinimų ir aršiai kritikuoja Vyriausybę, nieko daug neaiškinsiu. Siūlau tiesiog įsižiūrėti į oficialiai skelbiamus įvairių Europos Sąjungos ir kitų šalių pandemijos duomenis (Šaltinis: https://www.worldometers.info/coronavirus/...).

Nesunku pamatyti, kad Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Airijoje, Ispanijoje, net ir Izraelyje stebimos ryškios trečiosios pandemijos bangos, Prancūzijoje atvejų skaičius vėl nuosekliai auga. Ir visiškai akivaizdu, kad tai susiję su karantino atpalaidavimu, kuris šias šalis “ištiko” per Kalėdas.

Įdėjau ir Belgijos bei Lietuvos duomenis. Belgija kol kas išvengia trečios bangos, nes kol kas čia niekas nieko neatpalaiduoja. Kaip įvedė suvaržymus lapkričio mėn. pradžioje, taip jie ir lieka. Nes tie suvaržymai suveikė ir antroji banga Belgijoje buvo efektyviai suvaldyta. Lietuvai didelėmis pastangomis taip pat pavyko antros bangos augimą sustabdyti, bet tai visai nereiškia, kad Lietuvoje karantino atpalaidavimas suveiks kitaip, nei tai suveikė kitose šalyse, kur iškarto sukėlė trečią bangą.

Taigi yra galimybė Lietuvai pasirinkti: ar išvengiame “sveiko proto” krizės ir tuo pačiu trečios bangos, ar pasidžiaugiame kelių savaičių atlaisvinimu, o tada stačia galva neriame į trečią bangą?

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147