Naujienos

Psichologas G. Chomentauskas apie naujovių baimę

2021-02-09 10:51:41

Psichologą, socialinių mokslų daktarą, Žmogaus studijų centro prezidentą Gintarą Chomentauską kalbino transporto žurnalistas Kęstutis Bruzgelevičius.

– Gerb. Gintautai, mano profesinių interesų sritis – transportas. Jūs, ko gero, nustebsite, kodėl aš atėjau pas Jus, psichologą, o ne į kokią nors žinybą, kuruojančią šią veiklos sritį. Priežastis paprasta: mane sudomino viena iš keisčiausių idėjų, jau senokai klaidžiojančių po Lietuvą – metro statyba Vilniuje. Keista ji dėl vienos keistos, netgi, sakyčiau, ypatingai keistos priežasties: šiam projektui įgyvendinti beveik nėra jokių techninių, finansinių, juridinių ar kokių nors kitokių problemų. Kaip aiškino specialistai, visos jos išsprendžiamos ir gana nesunkiai. Neišsprendžiama yra kol kas tik viena – psichologinė. Kaip rodo metro statybų istorija įvairiose pasaulio šalyse, baimę imtis tokio masto darbų pergyveno visi miestai, skyrėsi tik tos baimės periodo trukmė – nuo kelių iki keliasdešimt (rekordas – 70) metų. Todėl ir noriu Jūsų paklausti: kas yra toji baimė, kaip ir kada ji perauga iš asmeninės žmogaus problemos į visuomeninę – į fobiją?

– Abejočiau, kad kam nors reikėtų aiškinti, kas yra baimė: ją patiriame kiekvienas - jei ne kasdien, tai vis tiek gal dažniau, negu norėtume. O štai fobija – reiškinys patologinis, jokiu aplinkos poveikiu nepaaiškinamas, trumpiau – nepagrįsta baimė. Tik Jūsų pateikti pavyzdžiai, mano supratimu, iš truputį kitos srities: aš matau ne paprastą baimę, o kai kurių asmenų ar jų grupių sąmoningą pasipriešinimą pokyčiams. Jie puikiai supranta, kad pokyčiai neišvengiami, kad anksčiau ar vėliau permainos turės įvykti, tačiau tos naujovės dažniausiai ir gana brangiai kainuoja, ir pridaro gausybę pačių įvairiausių nepatogumų bei rūpesčių. Ir bjauriausia, kad gali visai netikėtai atskleisti tavo nekompetenciją! O jei sprendimą atidėsim, ta našta klius kam nors kitam. Tad ne vienas sprendimų teisę turintis pareigūnas ir pasako: dabar yra svarbesnių rūpesčių...

Pagaliau, ar tokia jau nepagrįsta toji baimė? Statyti metro, kai Vilnius nepajėgė susidoroti su kur kas paprastesniu objektu – Nacionaliniu stadionu? Kai metų metais tęsiasi Lazdynų baseino rekonstrukcija - bet kokioje tvarkingoje visuomenėje ji būtų padaryta per metus. Pagaliau dar viena akis kasdien badanti piktžaizdė – buvę Sporto rūmai. Žinot, aš nė kiek nesistebiu, kad regėdami tokią lietuvišką „tvarką“ daugybė tautiečių nesieja savo ateities su Lietuva ir bando laimės ieškoti kitur, tik ne čia. Bejėgiškumo jausmą puikiai atskleidžia ir pasitikėjimas valstybės institucijomis: jau seniai matome, kad lietuviai nepasitiki nei Seimu, nei partijomis, nei Vyriausybe. Tai jau ne fobija!

– Puikiai suprantu, kad bet koks politinis sprendimas turi vienokias ar kitokias pasekmes. Arba neturi jokių, bet ir tai – pasekmė. Puikiai suprantu, kad sprendimus priimantieji jaučia ne tik atsakomybę, bet ir baimę, todėl nenuostabu, kad dažnai griebiamasi pribrendusių permainų atidėliojimo. Tai tipiška įsisenėjusi lietuvaičių liga ar tik mūsų dienų recidyvas?

– Deja, deja, lietuviai nemoka reaguoti į krizių iššūkius: skirtingai, nei daugelyje šalių, Lietuvoje tvyro baimė ir nepasitikėjimas, beviltiškumas ir tikėjimas stebuklu, kurį padarys kažkas kitas, bet ne patys Lietuvos piliečiai. Juk per kiekvienus rinkimus, rinkdami naujus valdžios atstovus, tikimės ne permainų – tikimės stebuklo! Išgelbės naujas lyderis, nauja partija, naujas judėjimas... O juk visa tai ne kas kita, kaip senų kėdžių perstumdymas. Mąstymo inercija ir atsakomybės baimė – tai liūnas, kuriame grimztame štai jau ketvirta dešimtis metų.

– Bet kodėl? ES mes likome paskutiniai su didžiausia socialine atskirtimi, mažiausiais minimaliais atlyginimais ir visokiausiais gerovės indeksais. Esu tikras, daugybė mūsų tautiečių niekaip nesupranta, kur dingsta mūsų politikų ryžtas, drąsa ir ambicijos siekti esminių permainų, o visa tai pakeičia elementarus troškimas kaip nors pragyventi? Gal visa tai atsinešėme iš istorijos, kuri mūsų protėviams buvo rūsti ir negailestinga? Liublino unijos šešėlis paskui mus slenka jau daugiau kaip 450 metų, o Rusijos imperijos – daugiau nei du amžius. Mes pamiršom būti savarankiški? Ar niekad nė nemokėjom?

– Geras klausimas, tik aš nežinau į jį atsakymo. Istorija, žinoma, paliko didelius randus Lietuvos kūne... Ne mažesnius, o gal netgi didesnius ji galėjo palikti ir mūsų tautiečių sąmonėje. Aš ne istorikas, tad negalėčiau nupiešti, pavyzdžiui, LDK statistinio lietuvio psichologinio portreto. Tiesą sakant, nė nebandyčiau šitai daryti, nes dabar kur kas labiau derėtų ieškoti ir atrasti, kas mus vienija, suprasti, kokio tikslo siekiame? Pagaliau ar jį – tą tikslą – apskritai turime? O gal net nesiekiame nieko, tik plaukiame pasroviui ir dairomės, prie kurio kranto saugiau prisišlieti...

– Bet juk tai labai natūralu! Bet kurioje situacijoje, kai žmogui gresia egzistencinės problemos, jis dairosi saugaus kranto...

– Tačiau problema šiandien juk ne ekonominė! Niekas šiais laikais mūsų šalyje nemiršta nei iš bado, nei dėl kokių nors kitų ekonominių priežasčių. Didžiausioji problema – žmonės pasijunta svetimais tarp savų. Negražiai skamba? Taip, labai, tačiau „Žmogaus studijų centro“ ir „TNS Gallup“ tyrimai parodė, kad lietuviai Lietuvoje jaučiasi liūdni, nelaimingi, bejėgiai, nereikalingi visuomenei, kuri labai tolima nuo jų lūkesčių. Skaudu, tačiau matome, kad bendruomenės lyderiams nelabai rūpi žmonių poreikiai, jiems visai nerūpi eilinio žmogaus problemos. Mūsų veiksmai turėtų telkti, vienyti, o ne skaldyti, tuo tarpu štai jau tris dešimtis metų gyvename vien tik šnekomis ir nuolat stebimės, kad rezultatas tas pats.

– Prisipažinsiu, kuo daugiau mąstau apie šiuolaikinę Lietuvą, tuo dažniau atrodo, kad joje gyvena ne tauta, o kažkokia nacionalinė fobikų draugija: kur bepasisuksi, ten tvyro nuolatinė kažko baimė, o bet koks pasiūlymas ryžtingesniam sprendimui susilaukia labai teisingo ir labai išmintingo sprendimo – reikia rimtai apsvarstyti. Po tokios procedūros paprastai seka ne mažiau išmintingas nutarimas – sprendimą atidėti iki geresnių laikų. Bene skaudžiausia ir tragiškiausia tokio svarstymo istorija išsakyta Jono Aisčio eilėraštyje „Kraujo lašas būt tave nuplovęs...“ Netęsėti mūsų pažadai tapo mūsų kasdienybe?

– Nebūčiau vis dėlto toks griežtas. Objektyviai žiūrint, šiokių tokių permainų atsirado ir mūsų visuomenėje, šio to ir išmokome, šį tą ir pasiekėme. Tačiau turėtume pripažinti: kai kuriose gyvenimo srityse stagnacija daugiau negu akivaizdi ir natūralu, ji kelia gyventojų pasipiktinimą. Priešrinkiminiai pažadai jau tapo vos ne anekdotų populiariausiais siužetais, tačiau kas ketvertą metų jie pasipila ant rinkėjų galvų, o gražiai žadėjusieji tikisi, kad rinkėjai yra mulkiai ir netrukus viskas bus pamiršta. Sakyčiau, naivi viltis: rinkėjų atmintis yra bene didžiausias barjeras, į kurį sudūžta besitaikančiųjų į Seimą viltys.

– Vilniečių nuomone susisiekimas tapo užkeikta sostinės problema. Ji dūsta nuo automobilių spūsčių, tai matydami politikai ir savivaldybių valdininkai pačiais įvairiausiais užkeikimais bando tą vargšą ligonį gaivinti, bet jam nuo tų kalbų nė kiek ne geriau. Paradoksas: vieną iš didžiausių šiuolaikinio transporto atradimų – geležinkelį – Lietuvoje nutiesė okupantai: rusai 1862 metais per Lietuvą nutiesė Sankt Peterburo – Varšuvos, o vokiečiai maždaug po dešimtmečio Tilžės – Pagėgių – Klaipėdos magistrales. Anglai tuo metu jau turėjo metro, o mes XX a. pradžioje sumeistravome... tris konkės linijas. Kur dingo mūsų kūrybinė aistra, verslumas, naujovių troškulys? Juk kažkada mus domino ir didysis artilerijos menas, ir aštuonratės važiuoklės galimybės. O paskui mes grįžome į vežikų gadynę, vienintelis skirtumas – jie nustojo važinėti arkliais ir persėdo į autobusus ir troleibusus.

Suprantu Jūsų pasipiktinimą ir neviltį, nes Jūs toli gražu ne vienas toks. „Žmogaus studijų centro“ tyrimas atskleidė, kad politiniai ir ekonominiai pokyčiai netenkina didžiosios dalies (86,1 proc.) lietuvių norų. Iš tikrųjų visas mūsų visuomeninis gyvenimas dabar – visokios eitynės ir politkarnavalai, rimtesniam reikalui, deja, nelieka nei laiko, nei jėgų.

– Matydamas šį tautišką mūsų balaganą dažnai prisimenu vieno bičiulio iš Turkijos parsivežtą puikiausią kada nors matytą suvenyrą – ten išgirstą priežodį: vynuogynui reikia ne tavo maldų, o kauptuko. Ir pagalvojau – mūsų valdantieji, kad ir kokios spalvos ar pakraipos jie būtų, kauptuko mirtinai bijojo. Net diagnozę tai baimei įvardinti sugalvojau – metrofobija. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad medicininėje praktikoje taip vadinama ... poezijos baimė. O štai metropoliteno baimės pasaulyje nėra? Gal metas oficialiai įteisinti? Bent čia būtume pirmieji... Ar matytumėte perspektyvą, kad lietuvaičiai kada nors įveiks tą metrofobijos baubą, nesvarbu kas slėptųsi po jo kauke – metropoliteno ar poezijos baimė?

– Jūs pats ką tik tvirtinote, jog kažkam priimti sprendimą dėl metro statybos prireikė 70 metų, tad leisdamas sau pajuokauti, pasakysiu: lietuviai – liūdnojo veido riteriai, save laikantys viena nelaimingiausių tautų Europoje. Savo gyvenimo kokybę jie vertina taip žemai, kad ES atsidūrėme priešpaskutinėje, 26, vietoje. Tai, žinoma baisu, tačiau, mano nuomone, - ne pats baisiausias dalykas, nes situacija galėtų gana greitai pasikeisti. Kur kas baisiau kitkas: nors pokyčiai valstybėje neatitinka žmonių norų, dauguma nesijaučia galintys ką nors pakeisti! Viešumoje garsiausiai skambant kalboms apie ekonominę gerovę, mes, lyg rimtas ligonis, nenorintis girdėti apie savo ligą, nuosekliai ignoruojame, kad gyvename keistoje ir liūdnoje visuomenėje, kuri labai tolima nuo mūsų lūkesčių. Šiandien per daug šnekame ir per mažai darome. Šias šnekas netrukus išnešios vėjai, liks tai, ką padarėme, o ne ką prišnekėjome. Bijau, kad liks ne kažin kas. Bet baimė tikrai liks, nes ji neatskiriamas žmogaus palydovas, padėjęs jam išlikti kovoje už būvį. Svarbiausia – išmokti su ja gyventi: ji mums gali ir padėti, ir smarkiai pakenkti, tereikia žinoti, kas yra kas. Tada žinosime ir ką daryti...

Dėkodamas už pokalbį norėčiau pakviesti psichologų bendruomenę padėti kovojant su tomis baimėmis, kurios stabdo šalies ekonomiką ir menkina žmonių pasitikėjimą savo jėgomis.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.