„Infobalt“ klaidina visuomenę dėl valstybės kritinio ryšio tinklo projekto?

Mobiliojo ryšio operatorių verslo interesus atstovaujanti asociacija „Infobalt“ toliau klaidina visuomenę, aktyviai skelbdama netikslią bei nuslėpdama neparankią informaciją apie valstybės kritinio ryšio tinklo projektą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kritikuoja, kad uždirbtų daugiau milijonų

Mobilaus ryšio operatoriai bei juos atstovaujanti „Infobalt“ siekia užkirsti kelią Lietuvos valstybei pačiai spręsti, kokiais būdais ir priemonėmis turi būti valdomos ekstremalios situacijos. Kalbame apie valstybės lygio saugumą ir žmonių gyvybes, o privatus verslas atsukęs pirštus tik į savo pusę stengiasi visomis išgalėmis sutrukdyti valstybei siekti savo saugumo, efektyvumo ir nepriklausomumo.

2020 metais tarpinstitucinė darbo grupė susidedanti iš KAM, VRM, SM ir Telecentro atstovų išnagrinėjo tarptautinę praktiką, visus privalumus bei trūkumus užsienio šalyse diegiamų valstybės kritinio ryšio tinklų (VKRT) modelių ir priėjo išvados, kad Lietuvoje turėtų būti diegiamas hibridinis VKRT modelis, kurio esmė yra ta, kad valstybės dedikuotas spec. ryšio fizinis tinklas yra kombinuojamas su komercinių operatorių fiziniais tinklais. Ši partnerystė su verslu leistų panaudoti jau egzistuojančią operatorių infrastruktūrą ir užtikrintų geriausią saugumo, patikimumo ir kainos santykį. Tokiam modeliui tuo metu pritarė ir Vyriausybė. Deja, „Infobalt“ siekia neleisti, kad Lietuvoje valstybės kritiniam ryšiui būtų pasirinktas net ir kompromisinis, abipusiai naudingas VKRT modelis

VKRT reikmėms turi būti naudojami tik privačių operatorių tinklai, ir niekaip kitaip, teigia „Infobalt“. Ir tikrai, argi galima tikėtis kitokios „Infobalt“ pozicijos, kuomet sprendžiama, ar operatoriai uždirbs dešimtimis milijonų eurų daugiau, ar uždirbs mažiau – tuo atveju, jeigu valstybė nuspręstų eiti didesnio patikimumo ir saugumo keliu, kuriuo yra einama, formuojant analogišką VKRT tinklą Švedijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų Europos ir pasaulio šalių.

Ne kartą buvo kalbėta, kad hibridinis kritinio ryšio tinklas valstybei yra reikalingas tam, kad būtų minimizuota komercinių tinklų „nulūžimų“ rizika dėl krizinėse situacijose išaugusių apkrovų, kad duomenys cirkuliuotų šalies viduje, o ne už jos ribų, kad būtų apsaugotas informacijos, kuria keičiasi spec. tarnybos, konfidencialumas ir pan. Dabartinis VRM TETRA tinklas tokiu autonomiškumu ir pasižymi, blogai tik, kad jis remiasi jau pasenusia, praėjusio amžiaus 2G technologija, dėl ko jį būtina modernizuoti.

Svarbu pabrėžti, kad net ir tose šalyse, kur įdiegtas hibridinis KRT modelis, bendradarbiavimo sutartis sudaroma ne su bet kuo, bet su valstybės kontroliuojamu nacionaliniu operatoriumi. Švedijoje tai valstybės kontroliuojama „Telia“, Suomijoje – taip pat valstybės kontroliuojama „Elisa“, JAV – didžiausias nacionalinis operatorius ir pirmoji pasaulio telefonijos kompanija AT&T ir t.t.

Ko nepasako „Infobalt“?

Tam, kad parūpintų operatoriams šį nemenką pelną, „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas nevengia skleisti visuomenę klaidinančios informacijos bei iš konteksto ištrauktų duomenų. Antai jis teigia, kad valstybei VKRT fizinio tinklo įdiegimas kainuos 43 mln. eurų, kurie neva bus atimti iš medikų ir mokytojų. Tačiau jis „pamiršta“ paminėti, kad šiuo metu valstybė eksploatuoja 15 skirtingų tinklų, į kuriuos jau investuota per 140 mln. eurų ir kurių palaikymas per 10 metų jau kainavo 115 mln. eurų ir dar tiek pat kainuos per ateinantį dešimtmetį, jeigu nebus pereita prie vieningo kritinio tinklo! Susisiekimo ministerijos 2020 m. atlikta finansinė analizė rodo, kad bendras suminis ekonominis efektas, konsolidavus skirtingus tinklus vieningo VKRT pagrindu, per dešimtmetį siektų virš šimto milijono eurų – štai jie, atlyginimai viešajam sektoriui!

„Infobalt“ nė žodeliu neužsimena, kiek kainuotų operatorių tinklų parengimas spec. tarnybų ryšio prioretizavimui bei patikimumui užtikrinti. Tinklų kietinimas (angl. hardening) apima tokias sritis kaip bazinių stočių įrengimo vietų ir bokštų fizinės apsaugos stiprinimas, didesnius reikalavimus elektros tiekimo patikimumui, griežtesnius reikalavimus visų lygių tinklo saugumui ir patikimumui (geografinis tinklo core dalies rezervavimas, saugumo procedūrų stiprinimas ir kt.). Iki šiol privatūs operatoriai nėra pateikę nei vieno konkretaus skaičiaus, išskyrus M. Ubarto niekuo nepagristus ir visuomenę klaidinančius pareiškimus.

„Infobalt“ taip pat neužsimena, kad komercinių tinklų architektūra nėra pritaikyta kritinio ryšio poreikiams, be to, VKRT ryšys negali būti organizuojamas per tinklus, kurie pastatyti nepatikimų trečiųjų šalių gamintojų įrangos pagrindu ir kiek laiko bei pinigų operatoriams kainuos šią įrangą pakeisti. Taip pat – kiek perspektyvoje kainuos jų paslaugos – o kad jos kasmet vis brangsta, tą jaučiame kiekvienas.

Perša valstybei trumparegišką sprendimą

Radijo dažniai yra valstybės turtas ir vienas svarbiausių išteklių statant ir eksploatuojant mobilaus ryšio tinklus. Nenuostabu, kad „Infobalt“ jau pusmetį gulasi kryžiumi, kad valstybė nedrįstų rezervuoti savo reikmėms kai kurių dažnių ruožų, kuriuos operatoriai yra numatę įsigyti savo verslui ir pajamoms didinti.

Anksčiau tvirtinęs, kad dažnių ruožo rezervavimas 3,5 GHz juostoje apskritai yra lietuviškas „išmislas“, M. Ubartas, po to kai dažnių ruožas šiame diapazone buvo skirtas kritiniam ryšiui Švedijoje, jau sako, kad valstybė, atseit, prarasianti didžiulius pinigus, jeigu neparduos šios dalies dažnių aukcione. Dar teigiama, neva vartotojams brangs paslaugos dėl būtinybės statyti tankesnį 5G bazinių stočių tinklą ir neva sumažės greitaveika.

Kam, jeigu ne „Infobalt“ direktoriui, neseniai atėjusiam į šią poziciją iš „Telia”, turėtų būti gerai žinoma, kad Švedijoje operatorių 5G tinklams vystyti buvo suteikta lygiai tiek pat dažnių resursų 3,5 GHz juostoje, kaip tai planuojama padaryti ir Lietuvoje. Palyginus Švedijos bei dar didesnių už Švediją valstybių gyventojų skaičių bei koncentraciją miestuose su tų valstybių operatoriams suteiktais dažnių resursais 5G ryšio vystymui, tampa akivaizdus šių M. Ubarto pareiškimų nepagrįstumas. Taip pat nutylima, kad 5G technologijai bus naudojami ne tik turimi 3G bei LTE technologijos dažnių ruožai, bet ir kiti nauji dažnių ruožai (26 GHz; 5 GHz; 2.1 GHz, 700 MHz), kurių juostos pločiai šimtus kartų pranoksta šiemet numatomus skirti dažnių ruožus.

Būtų keista, jeigu operatoriai, nusipirkę iš valstybės platesnius dažnių ruožus ir sumokėję už tai didesnę kainą, jos neatsiimtų iš klientų, ir ypač tokio didelio kliento kaip Lietuvos valstybė. O žvelgiant iš strateginės perspektyvos, akivaizdu, kad „Infobalt“ perša Lietuvai labai trumparegišką sprendimą.

Jeigu valstybė parduos visus dažnius aukcione, užkirs sau kelią ateityje rinktis, kokiomis priemonėmis organizuoti spec. tarnybų darbą, o Lietuvos valstybės ir Lietuvos gyventojų saugumas priklausys tik nuo komercinių operatorių geranoriškumo. Šalis nebeturės derybinės galios ne tik su operatoriais, bet kas dar svarbiau – su Rusija. Bus pažeistas pariteto principas, kai valstybės derasi dėl dažnių spektro panaudojimo lygiomis teisėmis, nepriklausomai nuo dydžio ar tarptautinės įtakos. Sutinkamai su Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (angl. ITU – International Telecommunication Union) konstitucija, pardavusi visus dažnius komerciniams operatoriams, Lietuva, kaip valstybė valdanti dažnių spektrą savo reikmėms, praras lygiavertes derybines pozicijas su Rusija.

Arno Zuikio, Telecentro Veiklos vystymo dep. direktoriaus komentaras

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139