E–prekyba Lietuvoje: kokias 3 esmines klaidas daro verslas

Pandemija daugelį verslų privertė žaibiškai transformuotis ir fizinę prekybą perkelti į elektroninius kanalus per rekordiškai trumpą laiką. Vieniems tai atvėrė neregėtas galimybes, o kitiems skubotas persikėlimas į virtualią erdvę atnešė net tik nuostolius, bet ir neigiamai paveikė ilgai kurtą reputaciją.

Kokias esmines klaidas daro verslai, norėdami perkelti sėkmingą fizinę prekybą į e–platformą?

Daugiau nei 20 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis bei ten sėkmingai IT verslą plėtojantis Aurimas Adomavičius teigia, kad daugelis amerikiečių verslų jau kur kas anksčiau persikėlė į elektroninę erdvę, pandemija tam lemiamos įtakos neturėjo. Lietuvoje verslas kol kas atsilieka šioje srityje.

„Amerikiečių e–prekyba ir visa industrija yra labai stipriai išvystyta ir pažengusi į priekį. Natūralu, čia tai daryti yra ganėtinai paprasta. JAV daugiau nei 300 mln. vartotojų šneka viena kalba ir naudojasi ta pačia valiuta, tai palengvina visus procesus. Pamenu, kai dar 1999 metais prekės ženklas „Zappos“ vieni pirmųjų verslą pradėjo nuo internetinės parduotuvės, kurioje pardavinėjo batus. Tai sėkmingai daro jau daugiau nei dvidešimt metų ir nesustoja vystyti verslą. Tokių pavyzdžių, kur paslaugos virtualioje aplinkoje itin kokybiškai išvystytos, galima įvardyti ne vieną, tačiau Lietuvos industrija dar nėra tiek toli pažengusi“, – teigia JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ prezidentas Aurimas Adomavičius ir įvardija dažniausiai pasitaikančias e–prekybos veiksmų klaidas.

E–platformos pasirinkimas.

Norint susikurti e–prekybos platformą nereikia milžiniškų pastangų ar didelių investicijų. Tačiau būtina įsivertinti, ar platforma įgyvendins visus reikiamus parduotuvės funkcinius reikalavimus. Ar bus patogiai apskaičiuoti prekių likučiai, patogi ir saugi atsiskaitymo sistema, ar svetainės veiks keliomis kalbomis, ir atlaikys didesnius pirkėjų srautus. Dėl šios priežasties geriau viską iš anksto įsivertinti ir pasirinkti geriausiai kliento ir pardavėjų lūkesčius atliepiančią sistemą.

Derėtų pirkti patikimas e–komercijos platformas, ir naudoti tokias, pavyzdžiui, kaip „Shopify“, kurios turės visus reikalingus šablonus interneto parduotuvei sukurti, leis išsibandyti ir įsitikinti, kad e–prekyba gali būti vystoma sėkmingai. Svarbu pasitikrinti ar klientai jus tikrai ras interneto paieškose, pirks būtent pas jus. Jau vėliau įsitikinus galima ir daugiau investuoti į funkcionalesnius sprendimus.

„Devbridge“ programuotojai yra kūrę ir vienam didžiausių JAV industrinių prekių tiekėjų milžinišką funkcionalumą suteikiančią sistemą, kuri aptarnauja milijonus vartotojų visame pasaulyje. Ši e–komercijos platforma per metus sugeneruoja apie 5-6 mlrd. dolerių apyvartos per metus. Tad galima įsivaizduoti, kiek funkcionalumo, saugumo parametrų reikėjo sukurti, kad viskas veiktų nepriekaištingai ir padėtų verslui veikti bei auginti pardavimus. Tokios sistemos integravimas, žinoma, kainuoja ne vieną milijoną, tačiau to prireikia tik milžiniškoms industrijoms, mažieji rinkos žaidėjai sėkmingai išsivers ir su minimaliais kaštais.

Nuvertina savo klientų lūkesčius.

Kita, viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, kai verslo kūrėjai sėkmingai vystę fizinę prekybą, pamiršta, kad klientui turi suteikti lygiai tokias pat malonias patirtis apsiperkant ir internetu, kaip ir užsukus į tikrą parduotuvę. Pirkėjas pirkdamas prekę internetu turi jaustis net dar geriau ir komfortabiliau aptarnautas, nei lankydamasis fizinėje parduotuvėje.

Jeigu vartotojas užsisakė konkrečią prekę, tai privalu, kad jis būtent ją ir gautų. Idealu, kad ji atitiktų interneto svetainėje pateiktą išvaizdą bei aprašymą, o pristatymas įvyktų sklandžiai. Nėra gerai, kai vartotojas prekę sėkmingai užsisako, bet galiausiai paaiškėja, kad reikiama prekė vis dėlto buvo išparduota, o kitos teks laukti nedovanotinai ilgai. Jei prekės neliko parduotuvėje, geriau jos jau neberodyti svetainėje arba tiksliai nurodyti, kada ji vėl bus prieinama. Vartotojo kelionė turi būti apibrėžta, maloni ir nesukelti nepatogumų. Tam, neabejotinai, kartais reikia ir investicijų į reklamą, rinkodaros sprendimus, patrauklų įvaizdį ir funkcionalią e-parduotuvę.

Neužtikrina vartotojų teisių.

Vartotojas, užsukęs apsipirkti į bet kokią elektroninę parduotuvę, nori jaustis saugus ir būti užtikrintas, kad svetainėje pateikti jo asmeniniai duomenys bus apsaugoti ir jais nebus neteisėtai pasinaudota, o pats apsipirkimas bus sklandus. Tačiau dažnai įvyksta įvairiausių situacijų, kai tenka aiškintis, kodėl atkeliavo ne ta prekė, ar iškyla sunkumų dėl prekės grąžinimo, keitimo, arba mokėjimas nuo sąskaitos buvo nuskaičiuotas net kelis kartus. Žinoma, prekyboje pasitaiko visko, tačiau JAV pirkimas internetu yra toks populiarus ne tik tarp jaunų žmonių, bet ir senjorų.

Daugelis Amerikos bankų užtikrina įvairiapusę vartotojo apsaugą, jei pirkėjas negauna prekės, ji pasimeta, pirkėją apgavo, ar nuskaičiavo pinigus – vartotojas pats niekada to neturi aiškintis. Tačiau jis gali jaustis visiškai saugus, kad nepraras nei savo siuntos, nei pinigų. Užtenka paskambinti bankui, ir jam iš karto grąžina visus pinigus be jokių papildomų įrodinėjimų, banko atstovai patys aiškinasi su pardavėju, o klientas nesuka sau dėl to galvos. Tad pagrindinė taisyklė – jei verslas nori perkelti prekybą į virtualią erdvę, turi apgalvoti, kaip operatyviai spręs keblias situacijas ir kaip sugebės užtikrinti saugų vartotojo apsipirkimą ir teigiamą patirtį.

Apie įmonę:

„Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Įmonę Čikagoje prieš daugiau nei dešimtmetį įkūrė lietuviai. Pagrindinis kompanijos tikslas išliko nepakitęs iki šių dienų – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvariausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 500 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148