Kaip užtikrinti vartotojų duomenų apsaugą: atmintinė atsakingoms įmonėms

Įmonės atsakingos ne tik už kokybiškai teikiamas paslaugas, bet ir už klientų duomenų apsaugą. Patikėdami savo asmeninius duomenis įmonei vartotojai turi teisėtus lūkesčius, kad jautrūs duomenys bus tvarkomi laikantis visų reikalavimų ir skiriant papildomą dėmesį saugumui.

Nuolat pasikartojančios duomenų vagystės istorijos rodo, kad žalą patiria ne tik klientai, bet ir duomenų neišsaugojusi pusė, todėl visoms vartotojų duomenis kaupiančioms įmonėms ir įstaigoms būtina kuo skubiau įvertinti esamas duomenų apsaugos priemones.

„Šiuolaikinis vartotojas savo asmeninius duomenis patiki patiems įvairiausiems verslams: bankams, internetinėms parduotuvėms, privatiems ir valstybiniams įvairių paslaugų tiekėjams, informaciniams portalams. Jei kiekvienas paskaičiuotų, pamatytų, kad telefoną, el. paštą ar net asmens kodą yra patikėję ne vienam prekės ženklui, taip tarsi rodydamas, kad juo pasitiki. Todėl verslai turi parodyti atsakomybę ir imti papildomų priemonių užtikrinti duomenų apsaugą“, – sako Irmantas Bankauskas, informacinių technologijų įmonės „Baltic Amadeus“ pardavimų direktorius.

Pasak eksperto, dažniausiai įmonės vertingus duomenis praranda dviem būdais: duomenys yra arba nutekinami, arba pavagiami. Pirmuoju atveju problema yra nepakankamai apmokyto personalo žmogiškos klaidos, techninės sistemos problemos ar aplaidumas, tuo tarpu duomenų vagystė – tai gerai organizuotas nusikaltimas, kurį vykdo hakeriai. I. Bankauskas atkreipia dėmesį, kad internetinių atakų ateityje tik daugės, tai bus ne tik ekonominis, bet ir politinis ginklas, todėl vienintelė tinkama strategija yra pradėti ruoštis iš anksto.

Pirmas žingsnis – supraskite savo klientus

Prašydamos vartotojo pasidalinti asmeniniais duomenimis – elektroniniu paštu, telefonu, asmens kodu ar gyvenamosios vietos adresu, įmonės neturi piktnaudžiauti kliento pasitikėjimu. „Dažnai pastebiu, kad perkant paprastą prekę prašoma įvesti neproporcingai daug asmens duomenų. Gerai, jei paliekamas pasirinkimas ir ne visi laukeliai yra būtini, tačiau vis dar susiduriu su sistemomis, kurios prašo visko“, – pastebi I. Bankauskas. Sprendimas – įmonės turi sąžiningai peržiūrėti registracijos formas ir palikti tik tuos duomenis, kurių tikrai reikia.

Pasak eksperto, ne mažiau svarbu yra parodyti pagarbą klientui: „Tam, kad galėtų išsiųsti prekę į paštomatą, elektroninė parduotuvė neturėtų prašyti įvesti gyvenamosios vietos adreso. Arba užsakant paslaugą internetu užtenka elektroninio pašto adreso arba telefono – palikime erdvės klientui pasirinkti, kuriuo duomenimi jam patogiau dalintis“. Nors I. Bankauskas supranta įmonių taktiką išlaikyti vartotoją ir siūlymus tapti klientų bendruomenės nariu tapus registruoti vartotoju, jis pabrėžia, kad svarbus yra įmonės sąmoningumas ir atsakingumas daryti viską, kad užkirstų kelią bet kokiai duomenų nutekėjimo galimybei. „Pavyzdžiui, jei prašote registruotis, įvesti slaptažodį, priminkite klientams, kad rekomenduojama turėti atskirą slaptažodį atskiroms sistemoms. Tai – svarbus psichologinis momentas. Klientui patogiau visur naudoti tą patį slaptažodį, tačiau atsakinga įmonė gali investuoti į priminimą, kad tai nesaugu“, – pataria I. Bankauskas.

Antras žingsnis – stiprinti kolektyvo skaitmenines kompetencijas

Siekiant, kad įmonės sistemos veiktų, taip, kaip suplanuota, neužtenka turėti tik gerų IT sprendimų – svarbu turėti komandą, kuri juos gali įgyvendinti. Pasak I. Bankausko, svarbu, kad pagrindines skaitmenines kompetencijas turėtų ne tik IT departamentas, bet ir kiti įmonės darbuotojai: „Čia tinka posakis, kad komanda yra stipri tiek, kiek stiprus yra silpniausias jos narys. Skaitmeninės kompetencijos dažnai pamirštamos, kai kalbama apie personalo ekspertus, projektų vadovus, buhalteriją ir kitus įmonės darbuotojus, kurie tiesiogiai nedirba su informacinėmis technologijomis. Tai – didelė klaida, nes jie visi turi prisijungimus prie bendros įmonės duombazės, todėl viena žmogiška klaida gali iš rikiuotės išvesti visą sistemą“.

Ekspertas primena, kad hakeriai dažnai naudojasi būtent žmogiškuoju faktoriumi – pavyzdžiui, siunčia virusu užkėstus laiškus, kuriuos atidarius į sistemą patenka virusas, vėliau palengvinantis hakerių darbą laužiantis į sistemą. To galima išvengti reguliariai apmokant darbuotojus ir stiprinant jų kompetencijas. „Jau pavyko įdiegti principą, kad į darbo kompiuterius darbuotojai nedėtų asmeninių atmintukų. Tačiau dirbant iš namų ar prie sistemų jungiantis iš asmeninio kompiuterio to neužtenka – atsiradus naujoms sistemos spragoms būtina, kad visas kolektyvas žinotų ir naujas saugumo taisykles“, – sako IT specialistas.

Trečias žingsnis – investuoti į ateities IT sprendimus

Pasak Irmanto Bankausko, nemažai įmonių skaitmenizacijos procesus pradėjo prieš keletą metų, tačiau jų turimi IT sprendimai jau atsilieka nuo naujausių tendencijų: „IT sektoriuje nauji, revoliucingi sprendimai ateina labai greitai, ir tai, kas prieš kelis metus buvo naujovė, dabar jau vadinama „nueinančia technologija“. Vietoje nesėdi ir hakeriai – jie išmoko „nulaužti“ senesnes sistemas, ypač, jei jos nebuvo reguliariai atnaujinamos ir prižiūrimos“. Pasak eksperto, jautrius duomenis kaupiančios įmonės turi investuoti į naujos kartos technologinius sprendimus ir atnaujinti visas apsaugos sistemas – tik tada jos galės tvirtai pasakyti savo klientams darančios viską, kad joms patikėti duomenys būtų apsaugoti.

„Sukūrus sistemą, ją būtina testuoti ir tikrinti. Labai dažnai būtent šiame etape paaiškėja, kokia sistemos dalis neveikia, kur reikia papildomos apsaugos arba kitokių sprendimų. Testavime įvertinamas ir įmonės kolektyvo pasirengimas bei reakcija į trikdžius.“ , – sako I. Bankauskas. Pasak jo, po paskutinių didelio visuomenės dėmesio sulaukusių atvejų, kai buvo nutekinti vartotojų duomenys, IT sektorius sulaukia papildomų užklausų dėl sistemų atnaujinimo at stiprinimo. „Tai džiuginant tendencija, tačiau veiksmingiausi yra būtent kompleksiniai pokyčiai, kurie apima visas grandinės dalis: ir vartotojus, ir paslaugos teikėjus, ir IT sprendimus“.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148