Ar atsigavimui skirti ES pinigai išves Lietuvą iš smegenų paralyžiaus?

Ar įsivaizduojate tėvus, kurie savo gyvenimo santaupas atiduodami vaikui sakytų: „išsiasfaltuok kiemą“. Turbūt ne, greičiau jie sakytų: „Mokykis, žinių ant pečių nenešiosi“. Ar ne panašiu principu reikėtų vadovautis investuojant į visuomenės ateitį?

Koronaviruso krizė pabėrė ne tik rūpesčių, bet ir pinigų. Europos Sąjunga savo narėms žada milijardus eurų atsigavimui po pandemijos, tik suplanuok kaip juos panaudosi. Kaip ir kur bus paskirstyti šie milijardai, kur nueis pinigai? Kas visa tai sužiūrės?

Praėjusi Vyriausybė Europos Sąjungos skiriamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšas buvo įtraukusi į didesnį planą, pavadintą Ateities ekonomikos DNR. Tačiau realiai šių lėšų planavimas vyko atskirai, nes jis turi savo reikalavimus ir turi būti derinamas su Europos Komisija. Ar visuomenė buvo įtraukta į šį procesą? Kaip dabar jau įprasta, tai priklausė nuo konkrečios ministerijos ir joje susiformavusių tradicijų.

Apsistosiu ties žaliosiomis investicijomis, nes jų skirstymą teko iš dalies stebėti. Europos Komisija nubrėžė gaires, kiek RRF lėšų turi būti skiriama žaliajai pertvarkai ir kam jos turi būti išleistos. Lietuvai iš viso numatyta skirti 2,6 milijardo eurų, o laikantis Europos Komisijos reikalavimų 1,2 mlrd. iš jų bus skiriama būtent žaliajai pertvarkai. Tai pinigai švariosioms technologijoms, žiedinės ekonomikos kūrimui, energetiniam efektyvumui, atsinaujinantiems energijos ištekliams, renovacijai, darniam judumui, ekosistemų atkūrimui ir pan. Tikslas – gražus.

Deja, realybė buvo maždaug tokia: „pinigų daug, laiko mažai, darom greitai ir nebūtinai įtraukdami ir informuodami visuomenę“. Vienos ministerijos atidarė pageidavimų koncerto langelį, kitos planus kūrė užsidariusios savo dabar jau virtualiuose kabinetuose. Pradėti traukti iš stalčių seni projektai, kuriems iki šiol neatsirado lėšų. O ir kai kurie paramos siekiantys, reikia pripažinti, buvo labai išradingi – reikia „žalių“ projektų, tuoj padažysim žaliai, skambiai pavadinsim ir gal „sueis“.

Ruoštame plane buvo gerų, su aplinkosauga neprasilenkiančių ir visuomenei tikrai naudingų, projektų, pavyzdžiui, žemapelkių atkūrimas ar daugiabučių renovacija. Bet buvo ir tokių, kurių naudą patirtų tik neatsakingas verslas, daugybę metų neskyręs lėšų savo naudojamai infrastruktūrai atnaujinti. Tai yra, pasitaikius progai, prisidengiant kokiu nors CO2 mažinimu, būtų bandoma ant visuomenės pečių perkelti savo kaštus. O juk kalbame apie didelius, milijonų eurų vertės projektus.

Nauja Vyriausybė šių metų pradžioje dekonstravo DNR planą ir pareiškė, kad ES lėšas skirs „ne trinkelėms, o reformoms“. Nevyriausybininkams toks pažadas – tarsi šviežio oro gūsis. Tačiau uždavinys nuspręsti, o kam gi bus naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, išlieka.

Jei norime būti pažangi šalis, privalome skirti pinigų tyrimams, mokslui, inovacijoms. Valdžia, kuri atsakinga už milijardų skirstymą, turėtų aiškiai matyti ir valdyti, kiek skirti „betonui“, o kiek – protiniam darbui. O ir parama „betonui“ turėtų būti pagrįsta bei visapusiškai pamatuota. Pavyzdžiui, melioracijos vamzdelių klojimas be aiškios strategijos, t. y. nežinant, kur tikrai reikia ją atnaujinti, o kur laikas palikti gamtai, yra paprasčiausio neūkiškumo pavyzdys. Jau nekalbant apie tai, kad melioracijos atnaujinimas nėra žaliosios investicijos.

Sakoma, kad investuosime į problematiškiausias sritis. Bet ar tikrai tos investicijos skirtos skaudžiausioms vietoms gydyti? Ar nėra taip, kad skubant pasirenkama daryti bet kaip, kad tik pinigai neprapultų. Nes jei taip elgsis sprendimų priėmėjai, Lietuva ir toliau išliks „smegenų paralyžiaus“ būsenoje, kai daug darome, mažai galvojame ir velkamės ES uodegoje.

Jei norime ištrūkti iš tokios smegenų mirties, turime mąstyti strategiškai. Kojas jau spėjusią apšilti Vyriausybę raginame:

Pirma, atsikratyti mentaliteto „Nemąstom. Darom. Skubiai“. Turime suvokti, kad mąstymas, planavimas, protinis darbas taip pat yra darbas, kuris yra be galo svarbus ir kuris turi būti apmokamas. Todėl turi būti išlaikytas balansas tarp investicijų, skirtų „betonui“, ir investicijų į protus, žinias ir gebėjimus.

Antra, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas skirti tikroms reformoms ir investicijoms į ateitį. Šios lėšos turi padaryti visuomenę ir ekonomiką geriau pasirengusią žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Pinigų taškymas bet kam, o ypač blogiems įpročiams ir neatsakingam verslui finansuoti, Lietuvos pažangą tik atitolins.

Trečia, laikytis demokratinių principų ir į planavimą kuo labiau įtraukti visuomenę, nes juk investuojama į mūsų visų ateitį. O ir pati Europos Komisija akcentuoja, kad į lėšų skirstymo procesą privalo būti įtraukta pilietinė visuomenė.

Nauja valdžia vasario gale pradeda viešuosius svarstymus. O laikrodis tiksi. Balandžio 30-oji yra ta diena, kai Europos Komisijai Lietuva turi pateikti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės planus. Du mėnesiai! Mažoka dideliems pokyčiams. Bet pakankama ištaisyti esmines problemas, jei tam atsirastų valios.

Tad ką renkamės – smegenų paralyžių ar tikrą pokytį?

Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147