Naujienos

Oro transporto ateitis: ar aviacija gali būti tvari?

2021-02-26 08:21:23

Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. aviacijos poveikis Europos aplinkai sumažėjo, tačiau apie ilgalaikius pokyčius tvarumo srityje nenustojama kalbėti.

VĮ „Oro navigacija“ laikinoji generalinė direktorė Redvita Četkauskienė ir Strateginės plėtros ir inovacijų departamento vadovė Lina Liuberskytė pasakoja, kokių veiksmų imasi oro eismo valdymo paslaugų teikėjai, kad sumažintų aviacijos industrijos poveikį aplinkai.

Iki prasidedant pandemijai, aviacijos sektorius smarkiai augo, todėl atitinkamai didėjo ir jo poveikis klimato kaitai, triukšmui ir vietinei oro bei gyvenimo kokybei. Siekiant spręsti šiuos aplinkos apsaugos iššūkius stengiamasi tobulinti įvairias sritis: naudojamas technologijas, procesų organizavimą, oro uostų infrastruktūras, ne išimtis ir oro navigacijos paslaugos.

„Nors oro navigacijos paslaugų teikėjų vykdoma veikla tiesiogiai aplinkos neteršia, bet mes galime efektyviai prisidėti prie aviacijos industrijos poveikio aplinkai mažinimo“, – teigia laikinoji VĮ „Oro navigacija“ generalinė direktorė Redvita Četkauskienė ir priduria, kad, nepaisant to, jog kurą naudoja oro bendrovės, o skrydžių apimtys didėja dėl ekonominio augimo ir mažėjančių bilietų kainų, oro eismo valdytojai turi stengtis užtikrinti saugų, greitą ir efektyvų lėktuvų judėjimą, nukreipti orlaivius trumpiausiu maršrutu, taip siekiant sumažinti aviakompanijų kuro sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį.

Problema Europos lygiu sprendžiama jau nuo 2004 metų

Įvertinus oro navigacijos paslaugų potencialą siekiant sumažinti aviacijos poveikį aplinkai, dar 2004 metais Europos Komisija pradėjo diegti Bendro Europos dangaus koncepciją ir ėmėsi veiksmų. Tuo metu, intensyvėjant orlaivių eismui, ėmė strigti Europos oro navigacijos paslaugų sistema, o lėktuvų vėlavimai tapo sparčiai augančia problema. Į atskirus segmentus padalinta oro erdvė buvo naudojama neefektyviai: šalys oro navigacijos paslaugas teikė tik oro erdvėje virš savo teritorijos, o tai reiškia, kad buvo naudojamos skirtingos valdymo technologijos, skrydžių maršrutai buvo nepatogūs, kilo įvairių problemų kertant valstybių sienas. Vertinama, kad dėl šių priežasčių Europos ekonomika patirdavo apie 4 mlrd. eurų papildomų išlaidų, į aplinką būdavo išmetama apie 16 mln. daugiau tonų CO2.

R. Četkauskienė pažymi, kad nuo 2004 m. Europos oro navigacijos paslaugos gerokai pasikeitė – įdiegus įvairias priemones buvo padidintas Europos oro eismo erdvės veiksmingumas. Viena šių priemonių – oro erdvės suskirstymas į funkcinius blokus, skirtus sumažinti Europos oro erdvės susiskaldymą ir ją pertvarkyti pagal oro eismo srautus, o ne pagal nacionalines sienas. Iki šiol Europoje susitarta dėl devynių funkcinių oro erdvės blokų, jungiančių 31 valstybę. Tai reiškia, jog orlaiviai gali skristi patogesniais maršrutais, išvengti vėlavimų bei mažiau teršti orą.

Įgyvendinamos priemonės duoda rezultatų

„Šiuo metu galime kalbėti ne tik apie planus, bet matyti realius veiksmų rezultatus. Pavyzdžiui, vien sukūrus laisvų maršrutų oro erdvę nuo 2014 m. Europoje buvo sutaupyta 2,6 mln. tonų CO2 (apie 0,5 proc. viso aviacijos išmetamo CO2). Tokia laisvų maršrutų oro erdvė Lietuvoje veikia 24/7 ir leidžia orlaiviams skristi trumpesniais maršrutais“, – pažymi VĮ „Oro navigacija“ Strateginės plėtros ir inovacijų departamento vadovė Lina Liuberskytė.

Anot jos, 2020 metais. siekiant mažinti neigiamą įmonės ir aviacijos sektoriaus poveikį aplinkai, įgyvendinta dauguma priemonių, numatytų bendrame VĮ „Oro navigacija“ ir „VĮ Lietuvos oro uostai“ triukšmo mažinimo priemonių plane: atnaujintos artėjimo tūpti ir išskridimo schemos, atsižvelgiant į nuoseklaus orlaivių kilimo operacijų koncepciją, parengti nauji maršrutai, įvestos naujos artėjimo tūpti procedūros. Nuoseklaus leidimosi ir kilimo operacijos turi daug potencialo mažinti tiek triukšmą, tiek CO2 kiekį. Taip pat įvesti ribojimai treniruočių skrydžiams, o viešojoje erdvėje daugiau dėmesio skirta švietėjiškam darbui bei susitikimams su gyventojais.

Pasak L. Liuberskytės, deja, bet visą organizacinių iniciatyvų potencialą ne visada pavyksta įgyvendinti dėl prieštaringų oro navigacijos paslaugų teikėjams keliavimų reikalavimų (pvz., saugumo, aplinkosaugos, ekonominių pajėgumų). Tačiau nuolat yra ieškomas kompromisas, siekiant dirbti efektyviau ir tuo pačiu išlaikyti aukščiausius skrydžių saugos standartus.

Norint įgyvendinti ambicingus planus svarbus globalus bendradarbiavimas

Europos aviacijos sektorius brėžia ambicingą tikslą – iki 2050 m. sumažinti CO2 emisiją aviacijos sektoriuje iki nulio. Siekiant, kad Europos aviacijos sektorius taptų pavyzdžiu mažinant aviacijos išmetamą CO2 kiekį, o skraidymas taptų tvaresnis ilguoju laikotarpiu, numatytos keturios pagrindinės priemonės: patobulinus orlaivių ir variklių technologijas, išmetamų teršalų kiekis sumažėtų 37 proc., naudojant tvarų aviacinį kurą mažėjimas siektų 34 proc., įgyvendinant ekonomines priemones – 8 proc., o patobulinus oro eismo valdymą ir orlaivių naudojimą, teršalų kiekis sumažėtų 6 proc.

Artimiausių metų planai – iki 2035 m. Europos oro erdvėje planuojamas 30-60 mln. tonų CO2 sumažėjimas, vertas 3-6 mlrd. Eur. Vidutinis CO2 sutaupymas skrydžiui dėl trajektorijos pagerinimo turėtų siekti – 240-450 kg CO2. Europos oro erdvės mastu, pralaidumo padidinimas 2020-2035 m. turi duoti 438 mln. sutaupytų minučių, o 1 min. lygi 81-100 Eur tiesioginių aviacijos išlaidų.

„Kad tai taptų realybė Europos aviakompanijos, oro uostai, orlaivių gamintojai, oro navigacijos paslaugų teikėjai bei valdžios institucijos turi pradėti veikti jau dabar. Partnerystė ir efektyvus suinteresuotų šalių dialogas siekiant užtikrinti koordinuotą ir kryptingą priemonių, skirtų aplinkos apsaugos iššūkių sprendimui, įgyvendinimą reikšmingai prisidės prie ilgalaikės aviacijos sektoriaus sėkmės. Svarbu nepamiršti, kad aviacijos grandinėje yra daug dalyvių su įvairiais interesais, todėl reikalingas globalus požiūris ir nuolatinis bendradarbiavimas, kad būtų įgyvendinti kaip įmanoma ambicingesni aplinkosauginiai tikslai“, – sako L. Liuberskytė.

Apie VĮ „Oro navigacija“:

VĮ „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną. Įmonė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.