Naujienos

Daiktų interneto technologija: ko reikia, kad Lietuva taptų lydere

2021-03-05 11:03:52

Telefonu įjungiama skalbimo mašina, laikrodžiu valdoma šaldytuvo temperatūra ar ryte suskambęs žadintuvas, automatiškai įjungiantis kavos aparatą ir ruošiantis jums skanią kavą, kol jūs keliatės iš lovos.

Tai ne svajonė, o realybė, kurią sėkmingai įgyvendina pastaruosius kelerius metus visame pasaulyje išpopuliarėjusi daiktų interneto (angl. IoT, Internet of Things) technologija.

Šios technologijos taikymo pažanga ypač sparti ne tik pramonėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ir tarp eilinių JAV vartotojų, galinčių už priimtiną kainą įsirengti išmaniuosius namus, stipriai palengvinančius jų kasdienį gyvenimą ir buitį.

Tačiau Lietuvoje ši technologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o vartotojai mūsų šalyje didelės įvairovės, išbandant tokias išmaniąsias galimybes, neturi.

Ko trūksta, kad vis daugiau kelių atsivertų daiktų interneto pritaikymui mūsų šalyje, įžvalgomis dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis.

Kokios yra prioritetinės sritys, turinčios daugiausia potencialo daiktų internetui suklestėti Lietuvoje?

Lietuva vis dar nėra lyderiaujanti šalis pagal automatizavimą ar daiktų interneto vartojimą, todėl greičiausiai tobulės tos sritys, kurios gali būti pritaikomos plačioms masėms ir šalims. Tai pirmiausia bus fizinės būklės (fitness) stebėtojai, automobiliai, įvairūs produktai, kurių gamintojai kartu su produktais pateikia ir visą ekosistemą (namų kondicionavimas, automatizacija ir pan.).

Kaip šios technologijos pažanga keičia verslo sektorių ir eilinių vartotojų gyvenimą?

Daiktų internetas (IoT) jau ir dabar stipriai keičia įvairius sektorius, didelė dalis verslo nori turėti galimybę greitai daryti sprendimus, tam reikia pastoviai rinkti duomenis ir iš jų daryti analizę. Logistikos verslai jau naudoja tokius sprendimus – tai apima ir viso transporto judėjimo sprendimus ar transporto priemonės būseną. Pavyzdžiui, ir didelių pastatų automatizavimo sistemos – tai ir šildymo, apšvietimo, vėdinimo optimizacijos. O medicinoje jau atsirado galimybė patogiai surinkti duomenis nuotoliniu būdu. Atsirado automatinis įvairių sistemų valdymas ir monitoringas (šviesoforų sistemos, tinklo valdymo sistemos). Stipriai keičiasi ir automobilių industrija, automobiliai tampa duomenų centrais ant ratų, tai įgalina ir įvairius verslo modelius – nuomą, stebėseną. Čia kompanijos net keičia savo verslo modelius ir labiau orientuojasi į elektroninę platformą nei agregatų gamintoją.

Su kokiais iššūkiais susiduria IT sektorius, kuris tokius sprendimus kuria?

Nors technologiniai sprendimai yra gana paprasti, nutinka ir taip, kad pritrūksta saugumo ar tikslumo užtikrinimo. Pavyzdžiui, automatiniai garažo vartai, kuriuos atidaryti gali bet kas, nėra labai saugūs. Arba spustelėję šviestuvo įjungimo mygtuką nenorėtumėte 5 sekundes laukti, kol jis iš tiesų pradės šviesti, todėl programuotojams tenka ieškoti būdų, kaip juos profesionaliai išspręsti. „Devbridge“ inžinieriams teko jau ne kartą susidurti ir sėkmingai įgyvendinti bei taikyti IoT technologiją klientams Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tai nėra sudėtinga, kaip gali atrodyti. Šiuo metu kuriame technikams skirtą mobiliąją programėlę, kuri prisijungusi prie išmaniųjų prietaisų galės padėti nustatyti ne tik įrenginio būseną, bet ir leis keisti įvairias konfigūracijas bei naudos BLE (Bluetooth Low Energy) technologiją.

Kokie didžiausi sunkumai daiktų internetą pritaikant pramonės reikmėms?

Didžiausia technologinė problema yra teisingai suintegruoti visus „daiktus“ į visumą. Reikia suprasti, kad IoT nėra produktas, tai yra sudėtinga platforma su programine įranga, kuri duomenis turi surinkti iš telefono, laikrodžio ar kito prietaiso, ir viską susisteminti bei pasiūlyti protingas įžvalgas. Paprastai didžiausią naudą galima gauti pasitelkiant didelio kiekio šaltinių informaciją. Gamintojų yra labai daug ir ne visi yra linkę bendradarbiauti, todėl visi kuria tokias savo sistemas ir bando vartotojus „prisirišti“.

Pagaminti ir išlaikyti platfomą yra svetima „fizinės“ įrangos gamintojams. Jie yra įpratę, kad prietaisas yra sukuriamas ir tada tiesiog tiražuojamas. Pakeitimai einant laikui yra labai retai atliekami. Kadangi platformos nėra „baigtinis“ produktas, todėl reikia išmokti jų kūrimo ir tobulinimo praktikų, o tai jau reikalauja aukšto lygio kompetencijų, laiko ir pinigų.

Ko vis dar stinga proveržiui IoT srityje Lietuvoje įvykti?

IoT nėra stebuklas ir tikrai Lietuvoje egzistuoja įmonės, kurios jau dabar kuria „protingus“ sprendimus. Tiesiog tenka apgailestauti, kad didžioji tų sprendimų dalis nėra skirta Lietuvos vartotojui. Greičiausiai priežastis yra ta, kad Lietuvoje nėra tokių apimčių, kurios verslą verstų automatizuoti procesus, kad apskritai galėtų aptarnauti savo klientus. Lygiai tas pats yra ir su įvairių „protingų“ prietaisų naudojimu. Kol kas tų sistemų kainos yra pakankamai aukštos, kad finansiškai apsimokėtų jas diegti taupymo tikslais, todėl jas daugiau naudoja entuziastai. Greičiausiai Lietuva lauks tol, kol tam tikri sprendimai pasitvirtins kitose šalyse ir tik tada adaptuos jau išbandytus sprendimus savo reikmėms.

Tačiau yra ir skeptikų, kurie itin kritiškai vertina IoT technologinį progresą, pavyzdžiui, dėl kibernetinio saugumo.

Tiek dėl kibernetinio saugumo baimių, tiek, apsikritai, dėl nepasitikėjimo technologijomis. Galima juokauti, kad žmonės dažnai yra tingūs iš prigimties, ir jei yra technologija, padedanti ką nors atlikti efektyviau, mes ja ir pasinaudosime. Visada atsiras įvairių iššūkių tas technologijas kuriant ir taikant, tačiau laikui bėgant jos evoliucionuoja ir tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Sunku būtų šiandien įsivaizduoti gyvenimą be išmaniojo telefono. Gali būti, kad ateityje bus sunku įsivaizduoti gyvenimą ir be „nekalbančio“ namo, galėsiančio išpildyti vartotojo norus, sumaniai reguliuosiančio kada įjungti ir išjungti šildymą, prognozuosiančio būsto šeimininko rutiną ir elgesį.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.