Nelaimėje kaimynai gali būti greitesni ir už gelbėjimo tarnybas

Apklausa rodo, kad daugumai Lietuvos gyventojų yra sunku užmegzti glaudesnius santykius su kaimynais, o daugiau nei pusė mūsų šalies žmonių apsiriboja tik mandagiu kasdieniu pasisveikinimu.

Vis dėlto, draudikai pabrėžia, kad įvykus nelaimei būtent kaimynai greičiausiai galėtų ištiesti pagalbos ranką.

Situacijos, kuriose kaimynai – nepakeičiami

„Nelaimės atveju gelbėjimo tarnybos negali atvykti akimirksniu, todėl dažnai būtent kaimynai gali suskubti į pagalbą pirmieji ar net padėti išvengti nelaimės. Kuo draugiškesni kaimynų santykiai, kuo didesnis abipusis pasitikėjimas, tuo daugiau dėmesio skiriama tam, kas vyksta kaimyno kieme ar bute“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, susipažinti su kaimynais pravartu dėl daugybės priežasčių – ne tik dėl saugumo, bet ir dėl galimybės sulaukti pagalbos, kai jos prireikia. Draudikės teigimu, kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys – tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau.

„Įvykus nelaimei kaimynai gali imtis skubių pagalbos veiksmų. Štai, prasidėjus gaisrui mūsų klientų name, ugniagesiams paskambino kaimynai, nes namo šeimininkai buvo išvykę apsipirkti. Taip ugnis buvo suvaldyta greičiau ir žmonės patyrė mažiau nuostolių”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Tačiau dažnai būna situacijų, kai reikalinga ilgalaikė pagalba. „Pavyzdžiui, kai išvykstate arba ketinate ilgiau nebūti namuose, galite paprašyti kaimynų prižiūrėti namą, patikėti jiems palaistyti augalus ar pasirūpinti augintiniais. Karantino metu daug girdime apie kaimynų iniciatyvas aprūpinti maistu ir kitomis būtinomis prekėmis vyresnio amžiaus ar susirgusius kaimynus“, – pasakoja V. Katilienė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „Nielsen“ atlikta apklausa rodo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų nepalaiko artimų santykių su kaimynais ir apsiriboja tik pasisveikinimu. Tvirčiausius santykius su kaimynais užmezga regionų gyventojai – 14 proc. žmonių savo kaimynus laiko draugais. O beveik 5 proc. miestų gyventojų net nepažįsta savo kaimynų.

Nevykusios kaimynystės priežastys

V. Katilienės teigimu, dažniausia blogų kaimyninių santykių priežastis – triukšmas. Tai garsūs balsai už sienos, šunų lojimas, vaikų verksmas, televizijos, radijo ir kiti kasdieniai garsai, kurie trikdo kaimynų ramybę ir sukelia konfliktus.

Ji atkreipia dėmesį, kad kita dažna problema, su kuria susiduriama – kaimynų paliekama netvarka: šiukšlinimas ar nereikalingais daiktais užgriozdinamos butų laiptinės ir kiemas.

„Kaimynai didmiesčiuose patenka į konfliktus dėl vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Žmonės įrengia barjerus ir kitokias neteisėtas kliūtis, siekdami pažymėti savo automobilių stovėjimo vietas. Tačiau reikia prisiminti, kad pagal galiojančius įstatymus gyventojai turi teisę laisvai, be jokių leidimų naudotis žemės sklypais, kurie yra laisvai prieinami visuomenei, nėra įsigyti ar kitaip užimti, kad galėtų pasistatyti savo automobilius”, – pabrėžia draudikė.

Santykių gerinimas – kelias į saugumą

Pagrindinė gerų kaimyninių santykių taisyklė – abipusė pagarba, pradedant nuo smulkmenų, kaip pasisveikinimas ar laiptinės durų prilaikymas. Niekada negalite žinoti, kada patiems gali prireikti būtent kaimyno pagalbos.

„Jeigu jūsų santykiai su kaimynais yra įtempti ir nuolat kyla konfliktų, pabandykite su jais pasikalbėti. Tiksliai nurodykite, kas jums nepatinka, ir būkite pasirengę kompromisams. Žinoma, džiaugtumėtės, jei niekada nebegirdėtumėte trimito garso, kai kaimynų sūnus rengiasi muzikos pamokai, tačiau nėra protinga prašyti kaimynų visiškai nustoti triukšmauti. Susitarkite dėl realesnių priemonių, pavyzdžiui, kad tam tikru metu triukšmo būtų mažiau”, – pataria V. Katilienė.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147