Trys ženklai, rodantys, kad naršymas internete tampa problema

COVID-19 pandemija aiškiai parodė skaitmeninių technologijų naudą ir svarbą, o kartu atskleidė ir tai, kad toli gražu ne visi žmonės moka jomis naudotis nekenkdami sau.

Ekspertai pastebi, kad neretai iš naudingo įrankio internetas ir technologijos pavirsta į dar vieną problemų šaltinį, ir vis garsiau prabyla apie probleminį interneto naudojimą.

Skaitmeninės etikos centro vadovės Rasos Jauniškienės teigimu, probleminį interneto naudojimą tyrinėja viso pasaulio mokslininkai, yra susibūręs ir mokslininkus vienijantis Europos probleminio interneto naudojimo tinklas. Tačiau ekspertai vieni nieko nepakeis, jei interneto naudotojai patys nebus sąmoningi ir atsakingi.

„Kiekvieno žmogaus delne internetas atsirado kartu su išmaniaisiais telefonais. Anksčiau norint prisijungti prie interneto reikėdavo ieškoti vietos su kompiuteriu bei interneto prieiga, o šiandien internete mes esame visur: viešojo transporto stotelėje, lifte, laukdami eilėje parduotuvėje. Iš to kyla situacijos, kai nebevaldome internete praleidžiamo laiko ir įsitraukiame taip stipriai, kad gali kilti neigiamų pasekmių, apie kurias žinoti ir kalbėtis būtina – ne tam, kad išsigąstume technologijų, o tam, kad galėtume nekenkdami sau naudotis jų teikiamomis galimybėmis“, – sako R. Jauniškienė.

Problemą sukuria besaikis naršymas

Pašnekovės teigimu, problema yra ne pačios technologijos, o tai, kad jomis be saiko naudodamiesi žmonės nebepalieka laiko tam, kas iš tiesų užtikrina gerą savijautą – gyvam bendravimui, miegui, sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui, mėgstamiems užsiėmimams.

„Veiklos, kurios siejamos su probleminiu interneto naudojimu, yra betikslis naršymas internete ar socialiniuose tinkluose, žaidimai, lošimai, nuolatinis lankymasis elektroninėse parduotuvėse ir apsipirkinėjimas, kiberchondrija, kai internete ieškoma ligų aprašymų ir jie prisitaikomi sau. Veiklų spektras platus, tačiau probleminėmis jos tampa tuomet, kai ima trukdyti žmogaus asmeniniam ar profesiniam gyvenimui, santykiams“, – vardija R. Jauniškienė.

Sąmoningumo skaitmeninėje erdvėje tėvus, vaikus bei pedagogus mokančio centro vadovė sako, kad po kiekvienų mokymų dalyviai kviečiami pasidalinti savo įspūdžiais ir atsakyti į apklausos klausimus, pvz.: kaip dažnai jie jaučiasi perdozavę interneto. Apibendrinti atsakymai rodo, jog kas antras vyresnių klasių moksleivis perdozavęs interneto jaučiasi dažniau, nei kartą per savaitę, o kas penktas taip jaučiasi kasdien.

Padiskutuoti apie tai, ką daryti, kad technologijos padėtų tobulėti, teiktų naudą ir malonumą, o netaptų neigiamų padarinių žmogaus savijautai ar socialiniam gyvenimui priežastimi, ekspertai kvies „Skaitmeninės savaitės 2021“ renginiuose, vyksiančiuose kovo 22-28 dienomis.

„Technologijos nuolat tobulėja, todėl svarbu ne tik mokėti jomis naudotis, bet ir nuolat mokytis jas pažinti. Tai nenutrūkstamas procesas, padėsiantis nepasiklysti skaitmeniniame pasaulyje, jaustis jame tvirtai ir saugiai, naudotis technologijomis atsakingai ir sąmoningai. Todėl „Skaitmeninės savaitės 2021“ tema yra skaitmeninių įgūdžių ugdymas mokantis visą gyvenimą“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ akcijos „Skaitmeninė savaitė 2021“ veiklų vadovė Ginta Liberytė.

R. Jauniškienė antrina, kad nesimokyti to, kas susiję su skaitmeniniu pasauliu, tiesiog neįmanoma – tą būtina daryti nuolat, visą gyvenimą. Daugybė gyvenimo sričių ir paslaugų yra persikėlusios į elektroninę erdvę, tad neturint skaitmeninių įgūdžių visavertis jauno, ar vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas.

Kūryba ir bendravimas priklausomybės neskatina

Skaitmeninės etikos centro vadovė sako, kad kiekvienas žmogus gali įvertinti, ar internetu ir technologijomis naudojasi problemiškai, ar ne.

Pirmiausia – atsakyti sau į klausimą, kuo internete užsiimama dažniausiai. Su probleminiu naudojimu siejamos laisvalaikio ir pramogavimo veiklos internete. Mokymasis, kūryba, bendravimas programėlių pagalba su artimaisiais tokio poveikio neturi.

Antras aspektas – gebėjimas kontroliuoti internete leidžiamą laiką. Rizikos nėra, jei žmogus pramogauja ir naršo internete, tačiau jam pakanka laiko ir miegui, bendravimui, pabuvimui su šeima, pareigoms atlikti, pasimokyti, užsiimti mėgstamais hobiais.

„Rimti perspėjamieji signalai – kai veikloms skaitmeninėje erdvėje skiriama daugiau laiko, nei planuota skirti, joms suteikiamas prioritetas prieš kitus užsiėmimus ir nepaisoma galimų neigiamų pasekmių, pvz., griūvančių santykių, besikaupiančių problemų darbe ar moksluose“, – sako ji.

Naudingus įrankius siūlo pačios technologijos

Pasak pašnekovės, dažnai žmonės yra pakankamai sąmoningi, kad pripažintų problemą, tačiau imtis priemonių situacijai keisti pritrūksta motyvacijos ar žinių. „Socialiniuose tinkluose kuriasi „nenaršymo“ grupės, kurių nariai dalinasi patirtimis probleminio interneto naudojimo klausimais. Yra pasakojančių, kad rūkyti mesti jiems buvo lengviau, nei mesti naršyti. Todėl geriau į tokią padėtį nepakliūti, o žinojimas gali apsaugoti ir padėti sąmoningai naudotis technologijomis“, – tikina R. Jauniškienė.

Jaučiantiems, kad internete praleidžia pernelyg daug laiko, ekspertė pataria pirmiausia pradėti stebėti, kiek gi jo iš tikrųjų yra skiriama ir kokioms veiklos. Tai padaryti leidžia tos pačios technologijos. Išmaniuosiuose telefonuose dažnai jau būna įdiegtos ekrano laiką programėlėse matuojančios funkcijos, be to, galima patiems instaliuoti nemokamas programėles, pvz., „Checky“, „Your Hour“, „Forest: Stay focused“, rodančias, kiek kartų per dieną telefonas paimamas į rankas, kiek valandų kokioje programoje praleidžiama. R. Jauniškienė sako, kad pradėję stebėti internete praleidžiamą laiką, žmonės nustemba pamatę, kur ir kokiais kiekiais tas laikas dingsta arba kiek kartų per dieną siekia išmaniojo telefono.

„Kontroliuoti galime tai, ką žinome, taigi kai žinome, kiek laiko praleidžiame prie ekrano, galime nuspręsti, kiek jo praleisti norėtume. Pagalbą ir vėl siūlo technologijos – gausybė programėlių leidžia nustatyti laiko apribojimus. Kertine riba siūlau laikyti 2 valandas. Nagrinėjant JAV mokslininkų, vadovaujamų San Diego universiteto psichologės J. Twenge, tyrimą, kuriame dalyvavo virš 40 tūkstančių 2-17 metų vaikų ir paauglių, galima stebėti, jog praleidžiant internete dvi valandas ir daugiau ne tik didėja abejingumas aplinkai, mažėja smalsumas, bet ir su ilgėjančiu laiku prie ekrano auga prislėgtumo jausmas. Nemažai pasaulyje atliktų tyrimų mini sąsajas tarp ilgesnio laiko internete ir didesnės depresijos, miego ar nerimo sutrikimų rizikos“, – pasakoja ji.

Vertinga patirtimi pašnekovė vadina skaitmeninę detoksikaciją, kai nusprendžiama kuriam laikui atsisakyti interneto ar socialinių tinklų, ir patirti, kaip keičiasi gyvenimas negalint jais naudotis.

Iš arčiau susipažinti su technologijų nauda bei skaitmeninėmis galimybėmis gyventojus kviečia kasmet visoje Europoje organizuojama skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcija „Skaitmeninė savaitė“ (angl. ALL DIGITAL Week). „Skaitmeninės savaitės 2021“ veiklas kovo 22-28 d. kviečiama stebėti kasdien 11 val. prisijungus prie tiesioginių transliacijų internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148