Oras, vanduo, maistas – kas dar būtina gyvybei?

Ateinantį savaitgalį Lietuvoje pereisime prie vasaros laiko. Tačiau viena yra pasukti laikrodžio rodyklę valanda į priekį, ir visai kas kita – sklandžiai sureguliuoti vidinį organizmo laikrodį, atsakingą už miego ir budrumo kontrolę.

Suaugusiam sveikam žmogui rekomenduojama per parą miegoti 7–9 val., tačiau palaikyti normalias gyvybines funkcijas neužtenka suskaičiuoti lovoje praleistų valandų. BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, kad svarbu ir miego kokybė.

Miegodami praleidžiame beveik trečdalį savo gyvenimo, o gera miego kokybė padeda palaikyti žmogaus fizinę, psichinę ir emocinę gerovę. Tiesą sakant, miegas toks svarbus, kad be jo žmogus tiesiog numirtų – kaip ir be maisto, vandens ar oro. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) miegą įvardija kaip vieną svarbiausių fizinės sveikatos komponentų, kurio pagrindinė funkcija – atkurti organizmo jėgas.

Individualus žmogaus miego poreikis yra nulemtas genetiškai, tačiau apibendrinus įvairiausius tyrimus, mokslininkai pateikia ir rekomenduojamas miego valandas skirtingoms amžiaus grupėms:

Naujagimiams (0–3 mėn.) – 14–17 val.
Kūdikiams (4–11 mėn.) – 12–15 val.
Mažiems vaikams (1–2 m.) – 11–14 val.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3–5 m.) – 10–13 val.
Mokyklinio amžiaus vaikams (6–13 m.) – 9–11 val.
Paaugliams (14–17 m.) – 8–10 val.
Suaugusiems (18–64 m.) – 7–9 val.
Senyvo amžiaus žmonėms (> 65 m.) – 7–8 val.

Tačiau daug žmonių dėl spartaus gyvenimo tempo šiandien miega per trumpai, nesilaiko tinkamos miego higienos, dėl to kenčia gyvenimo kokybė.

„Nepakankamas miego kiekis trikdo gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti svarbius sprendimus, valdyti stresą̨, susilpnėja mokymosi ir mąstymo gebėjimai, mažėja darbo našumas, daugėja klaidų. Miego stoka trukdo palaikyti ir normalią imuninės sistemos veiklą, sklandų endokrininės ar virškinimo sistemos darbą, didėja nutukimo, II tipo diabeto, arterinės hipertenzijos rizika. Pastebėta, kad nemigos sutrikimų turintys žmonės jaučia didesnio intensyvumo skausmą, jie dažniau nukenčia nelaiminguose atsitikimuose, papuola į eismo įvykius“, – sako BENU vaistininkė.

Svarbu prisiminti, kad ne tik miego trūkumas, bet ir perteklius gali neigiamai veikti fizinę ir psichologinę žmogaus sveikatą: gali padidėti nerimas, dirglumas, žmogus darosi irzlus, prastėja jo gebėjimas įsisavinti naujas žinias. Jeigu per parą miegate daugiau nei 10 valandų ir vis tiek dienos metu jaučiate nuovargį, mieguistumą – pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku, nes tai gali signalizuoti apie miego sutrikimus, kuriems reikia gydymo arba kitas lėtines ligas, pavyzdžiui kvėpavimo, širdies ar nervų sistemos.

Geram nakties miegui reikia šviesos dieną

Miegas yra svarbus dėl daugybės priežasčių, todėl verta pasistengti dėl jo kokybės. Ar žmogus tinkamai pailsės nakties miego metu, didele dalimi priklauso ir nuo natūralios saulės šviesos dieną – ji padeda reguliuoti cirkadinį ritmą, t. y. biologinį žmogaus laikrodį. Anot I. Norkienės, svarbu, kad žmogaus vidiniai bioritmai derėtų su išoriniais.

„Saulės šviesa tiesiogiai veikia žmogaus miego ir budrumo kaitą, todėl dieną reikia kuo daugiau būti natūralioje šviesoje, o vakare ją prigesinti, riboti mėlyną šviesą skleidžiančius ekranus – nuo televizorių, kompiuterių iki telefonų. Taip padėsite savo organizmui sklandžiai reguliuoti fiziologinius, biocheminius, hormoninius procesus, nes paryčiais ima gamintis veiklumą palaikantis hormonas kortizolis, vakarop jo sumažėja, o dienos metu saulė veikia miego hormono melatonino gamybos kontrolę – jis pradeda skirtis temstant ir vakare sukelia norą miegoti. Poilsiui ruošiasi ir kitos organizmo sistemos: krenta kūno temperatūra, sulėtėja pulsas“, – aiškina vaistininkė I. Norkienė.

Anot specialistės, natūralius miego ir budrumo ciklus gali išbalansuoti prasta miego higiena: „Užmigti rekomenduojama iki 22 val., tačiau žmogus tuo metu dar aktyviai veikia, dirba ar naudojasi ekranais, o miegoti susiruošia apie 2–3 val. nakties, kuomet natūraliai jau ima gamintis aktyvinantys hormonai, ruošiantys organizmą dienos veikloms, – pavyzdį pateikia vaistininkė ir pabrėžia, kad reguliaraus poilsio režimo reikia laikytis kasdien – tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. – Nemažai žmonių tikisi, kad už nemiegotas naktis per darbo savaitę, galės atsigriebti savaitgaliais. Tačiau tokia nuostata yra klaidinga, nes papildomos miego valandos teigiamos naudos duoda tik pradžioje, vėliau jaučiamas nuolatinis nuovargis, organizmas sekinamas.“

Kaip užtikrinti kokybišką nakties miegą?

Kai sergame arba atsigauname po traumos, specialistai pataria daug miegoti, ilsėtis. Tokiais atvejais akivaizdžiai matome teigiamą miego poveikį atgaunant jėgas. Tačiau lygiai taip pat svarbu palaikyti kasdienę miego ir budrumo rutiną. Štai keletas patarimų, kurie padės jaustis žvaliems ir sveikiems kasdien.

Reguliarumas. Stenkitės kiekvieną dieną keltis tuo pačiu metu – nesvarbu, ar tai darbo diena ar savaitgalis. Tai padės jūsų biologiniam laikrodžiui veikti sklandžiai.

Fizinis aktyvumas dieną. Reguliariai sportuokite ir aktyviai judėkite, tačiau stenkitės tai daryti likus kelioms valandoms iki miego, nes fizinis aktyvumas vėlai vakare gali sutrikdyti miegą.

Šviesa dieną, tamsa naktį. Rytą pasitikite su natūralia šviesa, dienos metu stenkitės kuo daugiau būti saulėje ar ryškioje šviesoje. Vakare šviesa turi būti blankesnė, o naktį miegamajame tamsu. Tai leidžia užtikrinti normalų cirkadinį paros ritmą. I. Norkienė taip pat pataria prabudus iki nakties 2 val., stengtis nedegti šviesos, nes tai nutraukia miego hormono melatonino gamybą ir skatina nemigą.

Ribokite ekranus prieš miegą. Jų skleidžiama šviesa stimuliuoja smegenis, taigi taisyklė bent valandą ar dvi prieš miegą vengti elektroninių prietaisų ir įvairių ekranų, galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tai padės užtikrinti kokybišką miegą.

Venkite ilgo popietinio miego. Specialistų nuomonės dėl miego dienos metu išsiskiria: vieni sako, kad suaugusiam sveikam žmogui dienos miegas neturėtų būti reikalingas, kiti siūlo numigti trumpai. Taigi jeigu jaučiate, kad apie 15–16 val. atstatyti jėgas būtina, nusnūskite neilgiau 15–20 min.

Raskite nusiraminimo būdų dieną. Emocinė būsena turi tiesioginės įtakos miego kokybei. Taigi dienos metu raskite laiko poilsio pertaukėlėms, taip pat savirefleksijos ar nusiraminimo praktikoms – stresinių situacijų apmąstymui, jogai, ramiam kvėpavimui, maloniai bei atpalaiduojančiai veiklai, bendravimui su draugais ir pan.. Tai padidins ramesnio nakties miego tikimybę.

Prieš miegą venkite stimuliuojančių medžiagų. Kelias valandas prieš miegą nevartokite kofeino turinčių produktų, taip pat aktyvinančių savybių turi ir nikotinas, todėl prieš miegą reikia vengti cigarečių ar kitų produktų su šia medžiaga. Alkoholis slopina ir galbūt padeda greičiau užmigti, tačiau jis sutrikdo miego struktūrą, todėl jo irgi patariama vengti. Užmigti trukdo ir sunkiai virškinamas maistas, todėl paskutinį kartą valgykite ne vėliau nei pora valandų iki miego.

Subalansuokite mitybą. Rinkitės sveiką ir įvairų maistą, kuris užtikrina žmogui reikalingos energijos ir naudingų medžiagų tiekimą. Jeigu vakare būna sunku užmigti, vaistininkė pataria išgerti vaistinių ramunių žiedų arbatos, kuri padeda atsipalaiduoti ir palaikyti normalią miego kokybę. Vaistinių valerijonų šaknų ekstraktas taip pat palaiko natūralų miegą bei stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, reguliuoja kraujo spaudimą. Paprastųjų sukatžolių ekstraktas palaiko nervų sistemos veiklą, vitaminas B12 mažina nuovargio jausmą.

Mažinti užmigimo trukmę padeda ir preparatai, kurių sudėtyje yra melatonino. BENU vaistininkė juos rekomenduoja, kai reikia prisitaikyti prie laiko juostų skirtumo, perėjimo prie vasaros ar žiemos laiko, išsibalansavus miego režimui dėl kitų priežasčių

Susikurkite ruošimosi miegoti rutiną. Šviesas namuose pritemdykite, užsiimkite malonia ir atpalaiduojančia veikla – šilta vonia, knygos skaitymas, pašnekesiais su namiškiais.

Gerai išvėdinkite miegamąjį. Miegamojo oras turi būti gaivus – prieš miegą trumpam, bet plačiai atidarykite langus. Taip pat venkite miegoti per karštoje patalpoje, optimali temperatūra miegamajam yra apie 16–20 laipsnių Celsijaus.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147