Dirbtinio intelekto sprendimai, gerinantys įmonių veiklą

Kino filmo scenarijų primenanti realybė vis labiau tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Klientus aptarnaujantys ir konsultuojantys pokalbių robotai, balso atpažinimo, vaizdo ir garso paieškos technologijos – tokie išmanūs sprendimai pasitelkiami įmonių, siekiančių pagerinti darbo procesus.

Apie dirbtinio intelekto sprendimus, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį 2021 m., pasakoja bendrovės „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.

Kalbos technologijos prisitaiko prie kiekvienos įmonės poreikių

Prieš devynerius metus, tuo metu naujausias „Apple“ kompanijos išmanusis telefonas „iPhone 4S“ supažindino vartotojus su virtualiąja balso asistente „Siri“. Tai buvo reikšmingas įvykis technologijų srityje, nes daugeliui priminė mokslinės fantastikos filmus, kuriuose veikėjai balso komandomis įjungia šviesas, perjungia televizijos kanalus arba vairuoja automobilius.

Nuo tų laikų valdymo balsu sprendimai buvo dar labiau išvystyti ir tapo televizorių, išmaniųjų telefonų ir kitų prietaisų dalimi. Daugelis įmonių įvairius balso technologijų pritaikymo scenarijus įtraukia į savo produktų ir paslaugų kūrimo strategijas. Sėkmingus Baltijos šalių įmonių pavyzdžius pateikia „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.

„Balso atpažinimo technologiją, sukurtą „Tilde“, naudoja žiniasklaidos stebėjimo ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS“, analizuojanti žiniasklaidos turinį Lietuvoje ir Latvijoje. Jau netrukus „Tilde“ technologijos Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams padės parengti reikalingus dokumentus ar protokolus iš įvairių susitikimų ir diskusijų vaizdo ar garso medžiagos. Reikia paminėti, kad „Tilde“ balso atpažinimo sprendimai naudojami registruojant teismo procesus Estijoje, o Latvijoje „Tilde“ balso atpažinimo sistemai skaitiklių duomenis gali padiktuoti „Latvenergo“ klientai“ – pasakoja R. Špukienė.

Balso sintezatoriai – nauja kokybė ir naujos galimybės

Balso technologijos nėra naujiena, tačiau pasaulinės technologijų grupės orientuojasi į dideles rinkas, todėl „Siri“, „Amazon Alexa“, „Google Assistant“ ir kiti balso valdymo sprendimai gali būti naudojami anglų, rusų, vokiečių ir kitomis plačiai vartojamomis kalbomis.

Pasak R. Špukienės, informacinių technologijų milžinai nesuteikia tokių galimybių kalboms, vartojamoms mažose bendruomenėse, tačiau po daugelio metų atkaklaus „Tilde“ tyrėjų ir programuotojų darbo, kalbos technologijos yra prieinamos ir morfologiškai sudėtingoms bei turtingoms Baltijos šalių kalboms.

„Tai yra didelis dirbtinio intelekto šuolis pirmyn mažai vartojamų ir sudėtingų kalbų atžvilgiu. Šios technologijos, be abejo, gali būti plačiai pritaikomos ir versle – automatiniai skambučiai, balso asistentai įmonių tinklapiuose, pranešimų atkūrimas viešose erdvėse – stotyse, autobusų stotelėse ir kitose vietose – visa tai dabar įmanoma jūsų gimtąja kalba“, – sako R. Špukienė.

Klientų aptarnavimo ateitis – pokalbių robotai

„Mes gyvename klientų aptarnavimo epochoje, kai visi nori, kad į jų klausimus būtų atsakyta greitai ir patogiai. Per pastaruosius metus „pokalbių robotai“ (angl. chatbots), kurie pasitinka ir kreipiasi į vartotojus pagrindiniuose tinklapių puslapiuose, tapo įprastu reiškiniu. Tačiau dirbtinio intelekto technologijos žengė dar toliau – kartais vartotojai gali net nesuprasti, jog bendrauja su robotu“, – teigia „Tilde IT“ vadovė.

Dabar pokalbių robotai gali palengvinti klientų aptarnavimo skyrių darbą atsakydami į iki 80 proc. klausimų ir padėdami sutaupyti iki 30 proc. išlaidų, susijusių su klientų aptarnavimu. Virtualieji darbuotojai taip pat gali pagelbėti pardavimų ir rinkodaros srityse, nedidelėmis sąnaudomis padėti įmonėms padidinti savo pajamas.

Kaip pasakoja R. Špukienė, daugelis organizacijų jau naudojasi šiomis dirbtinio intelekto technologijų teikiamomis galimybėmis: „Tai leidžia mums prognozuoti, jog išmaniųjų pokalbių robotų paklausa dar labiau išaugs 2021 m. Remiantis skaičiavimais, jau šiemet 15 proc. visą su klientais susijusią veiklą atliks dirbtinio intelekto sprendimai, o tai yra 400 proc. daugiau nei 2017 m.“

Vienas pokalbių roboto panaudojimo pavyzdžių Lietuvoje – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje konsultacijas teikiantis virtualus asistentas Simas. Šią inovaciją įdiegusios bendrovės „Tilde IT“ vadovė R. Špukienė teigia, kad gruodžio mėnesį pradėtas naudoti virtualusis VMI asistentas jau atsakė į daugiau nei 60 tūkst. klausimų, kuriuos gyventojai uždavė apie žemės mokesčius, nekilnojamo turto mokesčius, individualios veiklos ir verslo liudijimus, baudų mokėjimą bei įmonėms skiriamas subsidijas.

Mašininis vertimas – kelias į daugiakalbį pasaulį

Galima svarstyti, kad Europos verslo organizacijos įveiks kilusias abejones ir, siekdamos palengvinti išaugusį klientų aptarnavimo poreikį ir pagerinti pardavimo procesų efektyvumą, taps aktyviomis dirbtinio intelekto technologinių sprendimų naudotojomis.

„Kalbų technologijos gali suteikti galimybę didelėms ir mažesnėms įmonėms pasiekti pasaulį, kuriame kalbama daugiau nei septyniais tūkstančiais kalbų. Įmonės nuolat domisi naujomis rinkomis ir, nors anglų kalba yra pasaulinė verslo kalba, dažnai susiduriama su kalbų barjerais, nes žmonės mėgsta gauti reikalingą informaciją ir bendrauti su įmonėmis bei viešosiomis institucijomis savo gimtąja kalba. Tyrimas rodo, kad 75 proc. pirkėjų nori užsisakyti prekes savo gimtąja kalba, o 42 proc. pirkėjų vargu ar įsigis prekes ar paslaugas, jei informacija apie juos nėra pateikiama jų gimtąja kalba. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aukštos kokybės mašininių vertimų paklausa visame pasaulyje sparčiai auga“, – pasakoja R. Špukienė.

Prognozuojama, kad iki 2024 m. mašininių vertimų paslaugų rinka išaugs 19 proc. ir pasieks 1,5 mlrd. dolerių. Šį vystymąsi palengvina sparčiai augantis skaitmeninės informacijos kiekis, daugiakalbės komunikacijos ir žinių valdymo poreikis tiek tarptautinėse įmonėse, tiek bendraujant su klientais ir verslo partneriais. Europoje taip pat pastebima išaugusi greito ir ekonomiškai efektyvaus turinio vertimo paklausa, kurią užtikrins mašininio vertimo įrankiai, integruoti į klientų ir darbuotojų aptarnavimo portalus, pagrindinius tinklapių puslapius ir įmonių bei įvairių institucijų komunikacijos įrankius.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147