- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
Daugiau patarimų
- Kareivio narsa kare – mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau.
- Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi.
- Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą.
- Nelinkėkite sveikatos ir turtų, o linkėkite sėkmės, nes Titanike visi buvo sveiki ir turtingi, o sėkmė nusišypsojo tik vienetams!
- Apskritai daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie daug žino, kalba mažai.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
COVID-19 situacija ir valdymo priemonės užsienio šalyse
2021-03-29 20:09:29Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skelbiami 2021 m. 9–10 savaičių duomenys, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis:
• sergamumas Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK:
• 22 šalyse fiksuotas augimas;
• sergamumas trečdaliu šoktelėjo Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Lenkijoje;
• toliau didėjant sergamumo rodikliams, Estija fiksavo didžiausią sergamumo rodiklį Europoje;
• susirgimų skaičius vėl padidėjo Šiaurės šalyse – Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, nedaug – Suomijoje;
• sergamumo rodikliai toliau augo didžiosiose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, šiek tiek mažiau Italijoje.
• 6 šalyse:
• šeštą savaitę paeiliui sergamumas mažėja Portugalijoje;
• ketvirtą savaitę paeiliui palanki tendencija išsilaiko Latvijoje;
• antrą savaitę paeiliui sergamumas lėtai mažėja Čekijoje.
• 4 šalyse situacija per savaitę mažai keitėsi:
• po nuoseklaus sergamumo mažėjimo, kuris tęsėsi nuo sausio vidurio, pirmą kartą fiksuotas nedidelis augimas Airijoje;
• trijose šalyse – Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje – fiksuota daugiau nei 1 000 naujų atvejų /100 000 gyventojų per paskutines 14 dienų;
• sprendimus griežtinti taikomas priemones priėmė Lenkija, Bulgarija, Prancūzija (atskiruose regionuose), Slovėnija, Malta, Austrija (atskiruose regionuose), Belgija, Vokietija (atskiruose regionuose), Islandija;
• švelninti priemones nusprendė JK, Portugalija, Lichtenšteinas, o Liuksemburgas, Latvija ir Danija planuoja švelninti karantiną po Velykų
švenčių, jeigu epidemiologinė situacija neblogės.
• Estijoje sergamumo rodiklis augo nuo 1464.1 iki 1520.8 – gruodžio 5 d. įvestos papildomos priemonės, nuo gruodžio 14 d. priemonės dar kartą sugriežtintos, nuo sausio 15 d. pradėti švelninti ribojimai regionuose, o nuo vasario 3 d. įsigaliojo sušvelninti ribojimai nacionaliniu lygiu, nuo vasario 22 d. ribojimai vėl griežtinami, nuo kovo 11 d. įvestas griežtas karantinas.
• Čekijoje sergamumo rodiklis mažėjo nuo 1518.3 iki 1328.2 – dalinis karantinas įvestas nuo spalio 22 d., nuo spalio 28 d. įvesta komendanto valanda, švelninant ribojimus gruodžio 3 d. buvo paskelbtas trečias (vidutinis) rizikos lygis, tačiau dėl sparčiai didėjančio atsinaujinusio sergamumo gruodžio 27 d. vėl buvo grįžta prie penktojo rizikos lygio, kovo 1 d. dar labiau sugriežtinti ribojimais.
• Parlamentas pratęsė ypatingą padėtį iki balandžio 11 d., nors vyriausybė prašė iki balandžio 27 d. Užkrečiamumo rodiklis laikėsi 0.81–0.86.
• Nuo balandžio 6 d. testuotis privalės ir smulkiųjų įmonių (iki 10 darbuotojų) darbuotojai, taip pat pagal individualų veiklos liudijimą dirbantys asmenys.
• Laikantis visų galiojančių reikalavimų dėl darbuotojų testavimo, kas savaitę bent kartą išsitirti turėtų apie 4 mln. gyventojų, – šiuo metu kas savaitę turi tirtis apie 1.1 mln. gyventojų (stambių ir vidutinių įmonių bei viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojai).
• Šalies Verslo rūmų apklausos duomenimis, 57 proc. stambių ir vidutinių įmonių laikosi privalomo testavimo reikalavimų, tačiau 52 proc.
atkreipia dėmesį į papildomus finansinius kaštus – pagal galiojančią tvarką už privalomą greitąjį testą sumoka valstybė iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, tačiau ne daugiau kaip 2,3 EUR už vieną testą ir ne daugiau kaip už 4 testus per mėnesį.
• Vengrijoje sergamumo rodiklis augo nuo 934.2 iki 1145.7 – nuo lapkričio 4 d. įvesta komendanto valanda, o nuo lapkričio 11 d. – dalinis karantinas, sugriežtinti ribojimai nuo kovo 8 d.
• Lenkijoje sergamumo rodiklis augo nuo 542.1 iki 716.7 – nuo gruodžio 28 d. paskelbtas nacionalinis karantinas su griežtais ribojimais, nuo vasario 1 d. pradėtos švelninti priemonės, nuo vasario 27 d. sugriežtinti ribojimai taikomi atskiruose regionuose, nuo kovo 20 d. griežti ribojimai paskelbti nacionaliniu lygiu.
• Kelias dienas paeiliui fiksuoti rekordiniai paros naujų užsikrėtimų skaičiai per visą pandemijos laikotarpį, pasiekę daugiau nei 35 tūkst. atvejų.
• Nuo kovo 27 d. iki balandžio 9 d. visoje šalyje įvesti papildomi ribojimai:
• uždaryti lopšeliai ir vaikų darželiai – išimtis taikoma medikų ir kitų tarnybų darbuotojų vaikams;
• uždarytos kirpyklos ir grožio salonai;
• uždarytos baldų ir statybinių medžiagų parduotuvės – leidžiama veikti didmeninės prekybos sandėliams;
• sporto klubuose / salėse leidžiama treniruotis tik profesionaliems sportininkams;
• bažnyčiose 1 žmogui turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 20 kv. metrų plotas;
• parduotuvėse, kurių plotas didesnis nei 100 kv. metrų, 1 asmeniui turi būti užtikrinamas ne mažesnis kaip 20 kv. metrų plotas.
• Bulgarijoje sergamumo rodiklis augo nuo 453.4 iki 620.2 – griežtesni ribojimai įvesti nuo spalio 29 d., o nuo lapkričio 28 d. priemonės dar labiau sugriežtintos, nuo sausio 16 d. ribojimai sušvelninti, nuo kovo 20 d. ribojimai vėl griežtinami.
• Šalyje toliau griežtinami ribojimai:
• privačiuose susibūrimuose bei šventėse leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 15 asmenų;
• uždaryti restoranai, kavinės bei kitos viešojo maitinimo įstaigos – leidžiama tiekti maistą išsinešti;
• viešbučiuose maistą tiekti leidžiama tik į svečių kambarius;
• uždaryti didieji prekybos centrai, išskyrus juose esančius bankų skyrius, maisto prekių parduotuves, vaistines, draudimo bendrovių biurus, telekomunikacijų paslaugų biurus;
• uždarytos ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės, kurių mažmeninės prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv. metrų;
• draudžiama lankytis pramogų centruose, kazino bei azartinių lošimų namuose;
• draudžiama lankytis sporto salėse, baseinuose ir kituose sporto klubuose bei kompleksuose;
• draudžiama organizuoti sporto renginius su treniruotėmis ir varžybomis asmenims iki 18 metų amžiaus;
• sporto varžybos visoms amžiaus grupėms vyksta be žiūrovų;
• moksleiviai ir studentai pervesti į nuotolinį mokymą, draudžiama lankyti užklasinės veiklos būrelius, kalbos mokymo centrus;
• uždaryti vaikų darželiai ir lopšeliai;
• draudžiama organizuoti kongresus, konferencijas, seminarus, parodas, įvairius mokymus ir panašius renginius;
• draudžiama organizuoti kultūros renginius – uždarytos kino salės, teatrai, muziejai, parodos, bibliotekos, koncertų salės, galerijos;
• draudžiama organizuoti turistines keliones šalyje ir užsienyje.
• Kipre sergamumo rodiklis augo nuo 556.8 iki 601.3 – komendanto valanda įvesta nuo lapkričio 5 d., griežtesnės priemonės įvestos nuo lapkričio 30 d., priemonės dar labiau sugriežtintos nuo gruodžio 11 d., nuo vasario 1 d. ribojimai pradėti švelninti.
• Švedijoje sergamumo rodiklis augo nuo 545.9 iki 597.1 –ribojančioss priemonės įvestos nuo gruodžio 18 d.
• Maltoje sergamumo rodiklis mažėjo nuo 693.4 iki 586.3 – nuo kovo 10 d. įvestos griežtos priemonės.
• Nuo kovo 28 d. sugriežtintas susibūrimų atviroje erdvėje ribojimas – leidžiama susitikti ne daugiau kaip 2 skirtingų šeimų / namų ūkių nariams (buvo 4 asmenys):
• už šios taisyklės pažeidimą numatyta nuo 100 iki 300 EUR bauda.
• Nuo kovo 29 d. visi atvykstantys į šalį privalės pateikti testo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 72 val., neigiamą atsakymą.
• Prancūzijoje sergamumo rodiklis augo nuo 468.9 iki 562.0 – karantinas visoje šalyje paskelbtas nuo spalio 30 d., – nuo lapkričio 28 d. pradėtas laipsniškas karantino priemonių lengvinimas, nuo sausio 16 d. priemonės vėl sugriežtintos nacionaliniu lygiu, o dar griežtesni ribojimai įvedami
atskiruose regionuose priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
• Trys regionai – Ronos (įskaitant Liono miestą), Obėse, Nievro – papildomai įtraukti į aukštos rizikos regionų sąrašą, kuriame jau buvo 16 regionų, įskaitant Paryžių, ir kuriuose įvestos griežtesnės priemonės:
• iš namų leidžiama išeiti pasivaikščioti, mankštintis, sportuoti, važinėtis dviračiu, tačiau ne toliau kaip 10 km atstumu – buvimo išėjus iš namų laikas neribojamas;
• komendanto valanda taikoma ir savaitgaliais – nuo penktadienio 19 val. iki pirmadienio 6 val. išeiti iš namų leidžiama tik dėl
būtinos priežasties;
• draudžiama keliauti į kitus regionus be būtinos priežasties;
• leidžiama dirbti tik pirmo būtinumo prekių parduotuvėms, įskaitant knygynus, muzikos prekių parduotuves;
• leidžiama dirbti kirpykloms;
• rekomenduojama dirbti iš namų, jei tokia galimybė yra, bent 4 darbo dienas iš 5;
• bažnyčios lieka atviros, religinės apeigos nėra stabdomos;
• mokykloms leidžiama tęsti kontaktinį mokymą, taip pat organizuoti moksleivių sporto pratybas;
• lieka atviri miestų parkai ir skverai;
• priemonės galios ir per Velykų šventes, jei infekcijos lygis nemažės.
• Daugėja moksleivių,užsikrėtimo atvejų didelė jų dalis nesimptominiai, nustatyti rutininio testavimo mokyklose metu.
• Italijoje sergamumo rodiklis augo nuo 499.4 iki 517.9 – griežtos dviejų lygių (nacionaliniu ir regionų) priemonės įvestos nuo lapkričio 5 d., nuo gruodžio 4 d. įsigaliojo papildomos priemonės, nuo sausio 18 d. priemonės griežtinamos / švelninamos priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose.
• Slovėnijoje sergamumo rodiklis augo nuo 489.3 iki 507.5 – ekstremali situacija, komendanto valanda ir griežti ribojimai įvesti nuo spalio 24 d., – priemonės taikomos priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose, nuo sausio 23 d. priemonės pradėtos švelninti, griežtinamos priemonės Velykų švenčių laikotarpiu.
• Paskelbė apie ribojimų sugriežtinimą balandžio 1–12 d.:
• uždaromos ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės ir stabdoma kontaktinių paslaugų įmonių veikla;
• uždaromos kultūros įstaigos;
• mokyklos pervedamos į nuotolinį mokymą;
• griežtinama taisyklė dirbti iš namų, jei įmanoma;
• viešasis transportas visą laikotarpį dirba savaitgalio režimu;
• Velykų švenčių metu privačiai leidžiama susitikti ne daugiau kaip 2 šeimoms / namų ūkiams;
• ribojamas judėjimas tarp regionų šalies viduje;
• į „raudoną“ sąrašą įtrauktas šalis, tarp kurių yra visos Slovėnijos kaimynės, leidžiama išvykti tik būtinais atvejais, įskaitant pasienio
darbuotojus, tranzitą, krovinių pervežimą, ypatingas aplinkybes.
• Nyderlanduose sergamumo rodiklis augo nuo 402.9 iki 481.4 – griežtesnės ribojančios priemonės įvestos nuo spalio 14 d., lapkričio pabaigoje pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau vėl išaugus sergamumui nuo gruodžio 16 d. sugrįžta prie griežtų priemonių taikymo, kurios sustiprintos nuo sausio 22 d. įvedant komendanto valandą, nuo vasario 8 d. ribojimai pradėti švelninti.
• Naujų užsikrėtimų skaičiui per savaitę išaugus 16 proc., teigiamų testų daliai pasiekus 8.1 proc., o užkrečiamumo rodikliui – 1.11, vyriausybė priėmė sprendimą pratęsti galiojančias priemones iki balandžio 20 d., atsisakant ankstesnių planų švelninti ribojimus (pvz., buvo numatyta nuo kovo 31 d. restoranams ir kavinėms leisti aptarnauti klientus lauko terasose).
• Persukus laikrodžius ir ilgėjant šviesiam paros metui, nuo kovo 31 d. vėlinama komendanto valandos pradžia – galios nuo 22 iki 4.30 val.
• Iki gegužės 15 d. toliau rekomenduojama šalies gyventojams atsisakyti nebūtinų kelionių į užsienį.
• Aukštųjų mokyklų studentai į paskaitas galės pradėti rinktis ne anksčiau kaip nuo balandžio 26 d., bet tik vieną kartą per savaitę ir prieš tai atlikus greitąjį testą.
• Taikomas priemones ketinama peržiūrėti balandžio 13 d.
• Slovakijoje – sergamumui mažėjant nuo 532.0 iki 466.9 – dalinis karantinas įvestas nuo spalio 24 d., nuo lapkričio 16 d. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau nuo gruodžio 11 d. sugrįžta prie griežtesnių priemonių, nuo vasario 8 d. pradėta švelninti ribojimus, nuo kovo 8 d. ribojimai vėl sugriežtinti.
• Mažėjant susirgimų skaičiui, leista:
• atnaujinti turgaviečių veiklą atvirose erdvėse;
• atsidaryti remonto dirbtuvėms;
• veikti visų finansinių paslaugų teikėjams (anksčiau galėjo dirbti tik bankų, draudimo ir lizingo paslaugas teikiančios įstaigos).
• Austrijoje sergamumo rodiklis augo nuo 388.3 iki 447.6 – komendanto valanda ir griežtesnės priemonės įvestos nuo lapkričio 3 d., nuo lapkričio 17 d. įvestas karantinas, nuo gruodžio 7 d. pradėta priemones švelninti, tačiau dėl atsinaujinusio sergamumo augimo teko jas nuo gruodžio 26 d. vėl griežtinti, nuo vasario 8 d. švelninami ribojimai, griežtesnės priemonės taikomos atskiruose regionuose.
• Priėmė sprendimą atidėti kovo 27 d. planuotą restoranų, kavinių ir barų lauko terasų atidarymą klientams.
• Dėl blogos epidemiologinės padėties įvedamos papildomos priemonės Austrijos rytinėje dalyje – Vienos, Žemutinės Austrijos ir Burgenlando federalinėse žemėse:
• balandžio 1–6 d. stabdoma:
• prekybos įmonių veikla, išskyrus pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančias parduotuves;
• kontaktinių paslaugų įmonių darbas;
• nuo balandžio 7 d. lankantis prekybos centruose ir artimą fizinį kontaktą turinčiose paslaugų įmonėse bus privaloma pateikti neigiamą testo atsakymą – netaikoma pirmo būtinumo prekių parduotuvėms;
• FFP2 respiratorių / kaukių dėvėjimas privalomas visose uždarose patalpose, jeigu jose yra daugiau nei vienas asmuo – taikoma ir žmonių susibūrimams lauke, kai neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo;
• nuotolinis mokymas mokyklose įvedamas kitą savaitę po Velykų švenčių;
• darbovietėse privaloma testuoti darbuotojus arba jie turi dirbti nuotoliniu būdu;
• įvedami išėjimo iš namų ribojimai ištisą parą – išimtys taikomos vykstant į darbą, medicinos įstaigą, apsipirkti, pasivaikščioti, sportuoti;
• įvedama griežtesnė sienų kontrolė pasienio darbuotojams (per savaitę turi būti atliekami du testai);
• griežtinama sienos kontrolė.
• Nuo kovo 25 d. izoliuotos Vorarlbergo federalinės žemės Leiblachtal savivalda, Žemutinės Austrijos federalinės žemės Wiener-NeustadtLand ir Neunkirchen savivaldos – išvykstant iš jų privaloma pateikti neigiamą testo atsakymą.
• Liuksemburge sergamumo rodiklis augo nuo 391.6 iki 442.4 – komendanto valanda ir griežtesni ribojimai įvesti nuo spalio 30 d., priemonės labiau sugriežtintos nuo lapkričio 26 d., nuo gruodžio 26 d. įvestos papildomos priemonės, nuo sausio 11 d. priemonės pradėtos švelninti.
• Nors paros naujų užsikrėtimų skaičius per savaitę augo 25 proc., o užkrečiamumo rodiklis pakilo iki 1.13, vyriausybė paskelbė planuojanti nuo balandžio 7 d. leisti restoranams ir kavinėms aptarnauti klientus lauko terasose, ribojant darbo laiką iki 18 val.
• prie vieno stalo bus galima sėdėti ne daugiau kaip 2 žmonėms, o didesnėms grupėms tik tuo atveju, jei visi yra vienos šeimos/namų ūkio nariai, maistą ir gėrimus bus galima vartoti tik sėdint prie stalo.
• Belgijoje sergamumo rodiklis augo nuo 328.4 iki 439.8 – karantinas ir komendanto valanda įvesti nuo lapkričio 2 d., laipsniškas priemonių palengvinimas prasidėjo nuo gruodžio 1 d., nuo kovo 27 d. priemonės vėl griežtinamos.
• Nuo kovo 27 d. galioja griežtesni ribojimai:
• ne pirmo būtinumo prekių parduotuvėse klientams leidžiama lankytis tik pagal išankstinį susitarimą:
• didžiausias vienu metu galinčių būti klientų skaičius priklausys nuo parduotuvės dydžio, tačiau absoliutus maksimalus leistinas skaičius – 50 žmonių;
• 2 tos pačios šeimos / namų ūkio nariai galės vienu metu būti parduotuvėje;
• leidžiamas pristatymas į namus ir individualus atsiėmimas parduotuvėse iš anksto užsisakius pirkinį, jeigu nėra fizinio kontakto ir klientas neįeina į parduotuvę;
• pirmo būtinumo prekių parduotuvės – maisto prekių parduotuvės, vaistinės, higienos prekių, audinių, gėlininkystės ir daržininkystės, telekomunikacijų parduotuvės, knygynai – gali priimti klientus be išankstinio susitarimo;
• sustabdyta su medicina nesusijusių įstaigų / profesijų teikiamų kontaktinių paslaugų veikla: grožio, masažo salonai, nemedicininiai pedikiūro salonai, kirpyklos, tatuiruočių ir auskarų vėrimo salonai;
• pradinio ir vidurinio, neakivaizdinio meninio ugdymo, aukštojo mokslo ugdymo procesas sustabdytas nuo kovo 29 d. iki balandžio 2 d. imtinai:
• kovo 29 d. – balandžio 2 d. ugdymo įstaigose planuojama dienos centrų veikla, skirta vaikams, kurių tėvai atlieka darbo funkcijas, kai nuotolinis darbas neįmanomas ir jie negali prižiūrėti vaikų;
• nuo balandžio 3 d. prasideda 2 savaičių Velykų atostogos;
• vaikų darželiams leidžiama dirbti;
• jaunimo stovyklos ir užklasinė veikla leidžiama ne daugiau kaip 10 žmonių grupėse (be nakvynės);
• atvirose erdvėse leidžiama susiburti ne daugiau kaip 4 asmenims (taikoma nuo 12 m. amžiaus);
• stiprinama nuotolinio darbo reikalavimo įgyvendinimo kontrolė – darbdaviai privalo vesti registrą, kuriame būtų nurodyta, kas ir
kada atvyksta / išvyksta iš darbovietės:
• viešojo administravimo institucijos taip pat privalo laikytis nuotolinio darbo reikalavimų;
• galioja nebūtinų kelionių į užsienį draudimas, pasienio kontrolė stiprinama;
• leidžiamas maksimalus dalyvių skaičius demonstracijose viešose vietose – ne daugiau kaip 50 asmenų.
• Latvijoje sergamumo rodiklis mažėjo nuo 398.1 iki 371.0 – nepaprastoji padėtis ir priemonės įvestos nuo lapkričio 9 d., nacionaliniu ir atskirų
savivaldybių lygiu priemonės sugriežtintos nuo lapkričio 30 d., nuo gruodžio 3 d. priemonės dar labiau sugriežtintos, nuo kovo 1 d. ribojimai pradėti švelninti.
• Vyriausybė sutarė dėl dalinio taikomų priemonių švelninimo nuo balandžio 7 d., jeigu sergamumas bus žemesnis nei 400 atvejų 100 000/ per paskutines 14 dienų (galutinis sprendimas bus priimtas kovo 30 d.):
• atnaujinti pamokas mokyklose regioniniu principu (pagal atskirą sąrašą):
• leisti 1–6 klasėms ir 12 klasėms atnaujinti pamokas kasdien;
• rotacijos principu – 7–11 klasėms (dvi dienas per savaitę);
• galimos pamokos lauke;.
• leisti būrelių pratybas / profesinį ugdymą atviroje erdvėje grupėse iki 10 asmenų;
• profesinio mokymo įstaigose, jei būtina, leisti pratybas uždarose patalpose grupėse iki 5 asmenų;
• leisti mėgėjų kolektyvų veiklą atviroje erdvėje;
• susitikti 2 šeimų / namų ūkių nariams atviroje erdvėje ne didesnėmis kaip 10 asmenų grupėmis;
• atidaryti visas parduotuves, įskaitant lauko prekybą, išskyrus prekybos vietas prekybos centruose, kurių plotas didesnis nei 7 000 kv. metrų;
• prekybos centruose, kurių plotas didesnis nei 7 000 kv. metrų, leidžiama dirbti prekybos įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, higienos priemonėmis, gyvūnams skirtomis prekėmis, optika, vaistais, knygomis, taip pat paslaugas teikiančioms įmonėms, pvz., cheminio valymo, batų taisykloms, bankų skyriams;
• organizuoti piketus ir eitynes ne didesnėmis kaip 10 žmonių grupėmis;
• atnaujinti praktinį vairavimo motociklu mokymą.
• Kiti priemonių švelninimo etapai numatomi, kai sergamumas sumažės iki 320 (tikėtina balandžio mėn. pabaigoje), 250 (tikėtina gegužės mėn.), 200 (birželio mėn.).
• Griežtas ribojimo priemones planuojama grąžinti, jei:
• naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 4 paras padidėtų 20 proc.;
• bendras susirgimų skaičius viršytų 600 atvejų ribą 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 parų;
• ligoninėse būtų užpildyta 70 proc. lovų;
• būtų užpildyta 70 proc. intensyvios terapijos lovų.
• Rumunijoje sergamumo rodiklis augo nuo 303.1 iki 363.7 – nuo kovo 8 d. griežtinamos priemonės atskiruose regionuose.
• Per savaitę paros naujų atvejų vidurkis augo 10 proc. Užfiksuoti didžiausi paros naujų užsikrėtimų skaičiai šiais metais.
• Prailginta komendanto valanda – nuo 20.00 iki 5.00 val.
• Parduotuvės turi užsidaryti nuo penktadienio 18 val. iki pirmadienio ryto.
• Graikijoje sergamumo rodiklis augo nuo 280.3 iki 298.6 – karantinas įvestas nuo lapkričio 7 d., nuo lapkričio 12 d. įvesta komendanto valanda, nuo sausio 11 d. priemonės griežtinamos / švelninamos priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose.
• Kroatijoje sergamumo rodiklis augo nuo 199.8 iki 275.5 – griežtos priemonės galiojo nuo lapkričio 28 d., nuo vasario 1 d. priemonės švelninamos.
• Norvegijoje sergamumo rodiklis augo nuo 175.8 iki 223.5 – nuo vasario 3 d. švelninamos / griežtinamos priemonės priklausomai nuo epidemiologinės situacijos regionuose, kartu taikant griežtą atvykstančių į šalį asmenų epidemiologinę kontrolę.
• Paskelbta, kad atidedamas planuotas priemonių švelninimas.
• Šveicarijoje sergamumo rodiklis nežymiai augo nuo 220.5 iki 222.8 – karantino priemonės įvestos nuo sausio 18 d., nuo kovo 1 d. švelninami
ribojimai.
• Vokietijoje sergamumo rodiklis augo nuo 154.8 iki 194.8 – dalinis karantinas paskelbtas nuo lapkričio 2 d., priemonės sugriežtintos nuo gruodžio 16 d., nuo vasario 22 d. pradėtas ribojimų švelninimas, griežtesnės priemonės taikomos regionuose, kur aukštas sergamumo lygis.
• Daugiausia naujų užsikrėtimo atvejų 100 000 gyventojų per praėjusią savaitę užfiksuota Tiūringijos (221.5), Saksonijos (169.1), Saksonijos–Anhalto (134.8), Brandenburgo (129.8) ir Heseno (129.7) federalinėse žemėse. Mažiausiai – Saro (61.1), Šlėzvigo-Holšteino (62.4), Reino žemės-Pfalco (93.7), Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos (95.3) ir Žemutinės Saksonijos (98.1) federalinėse žemėse.
• Užkrečiamumo rodiklis šalyje pakilo iki 1.08.
• Dalinis karantinas pratęstas iki balandžio 18 d. – stabdomas planuotas tolesnis priemonių palengvinimas.
• Apskrityse, kuriose sergamumas 100 000 gyventojų per 7 dienas perkopia 100 ir išsilaiko 3 dienas paeiliui, įvedamos papildomos priemonės:
• uždaromi muziejai, zoologijos sodai;
• uždaroma mažmeninė prekyba, siūlanti „call & meet“ paslaugą (individualus prekių atsiėmimas iš anksto užsisakius);
• leidžiama privačiai į namus pasikviesti ne daugiau kaip 1 kitos šeimos / namų ūkio narį;
• kirpykloms leidžiama toliau dirbti.
• Darbdaviai turi sudaryti galimybę darbuotojams dirbti iš namų – jei tokios galimybės nėra, būtina užtikrinti testavimo galimybę įmonėse.
• Gyventojai įspėti atsisakyti nebūtinų kelionių į užsienį.
• Nuo kovo 28 d. visi atvykstantys / grįžtantys iš užsienio į Vokietiją privalo pateikti testo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 48 val., neigiamą
atsakymą prieš įsodinimą į orlaivį.
• Sprendimus dėl vaikų darželių darbo, taip pat dėl mokymo režimo mokyklose priims federalinių žemių vyriausybės priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
• Išplėstas greitųjų testų tinklas mokyklose ir darželiuose – po du testus per savaitę mokytojams, mokiniams ir auklėtojams bei kitam darželio personalui.
• Raginama vengti privačių kelionių šalies viduje.
• Religinės bendruomenės raginamos atsisakyti pamaldų Velykų švenčių metu.
• Danijoje sergamumo rodiklis augo nuo 161.1 iki 189.1, nuo gruodžio 16 d. sugriežtintos ribojančios priemonės visoje šalies teritorijoje – nuo
kovo 1 d. švelninami ribojimai nacionaliniu ir regionų lygiu.
• Nors užkrečiamumo rodiklis šalyje siekia 1.1, o Kopenhagoje – 1.2, paskelbta apie šalies politinių partijų susitarimą dėl išėjimo iš karantino plano.
• Šio plano svarbus elementas – nacionalinis koronos pasas, kuris leis atverti daugelio profesijų ir paslaugų veiklą, kultūrinį gyvenimą. Šį pasą atstos kovo mėn. pabaigoje startuojanti mobilioji programėlė su duomenimis apie asmens vakcinaciją, persirgimą arba atliktą neigiamą testą (72 val.). Išimtis taikoma vaikams iki 15 metų. Asmenims, nesinaudojantiems mobiliąja programėle, taikomi kiti sprendimai, pvz., skiepų pasas po vakcinavimo. Ši programėlė yra laikina, gegužės pabaigoje tikimasi įdiegti vartotojams palankesnį sprendimą, kuris taip pat atitiktų ES reikalavimus.
• Nuo balandžio 6 d.:
• visi moksleiviai grįžta į mokyklas – mokymas organizuojamas 50 proc. mokyklų užimtumo principu pamainomis, kai vieną savaitę mokomasi mokykloje, kitą – nuotoliniu būdu;
• vyresniems nei 12 metų moksleiviams testuotis rekomenduojama 2 kartus per savaitę, o baigiamųjų klasių moksleiviams testas yra privalomas;
• studentai į aukštąsias mokyklas grįžta pagal principą 50 proc. arba 20 proc. fizinio dalyvavimo paskaitose priklausomai nuo studijų specifikos;
• leidžiama dirbti kirpykloms ar kitas kontaktines paslaugas teikiantiems asmenims – reikalavimas visiems turėti koronos pasą.
• nuo balandžio 13 d:
• leidžiama atsidaryti prekybos centrams, kurių plotas mažesnis nei 15 000 kv. metrų;
• šiuose centruose esantys kino teatrai, kavinės ar restoranai lieka uždaryti;
• nuo balandžio 21 d:
• leidžiama atsidaryti prekybos centrams, kurių plotas didesnis nei 15 000 kv. metrų;
• šiuose centruose esantys kino teatrai, kavinės ar restoranai lieka uždaryti;
• restoranams ir kavinėms klientus leidžiama aptarnauti lauko terasose;
• leidžiama atsidaryti muziejams, galerijoms, bibliotekoms – lankytojai priimami tik su koronos pasais;
• leidžiama atsidaryti sporto centrams – sportuoti leidžiama tik jaunesniems nei 18 metų asmenims, būtinas koronos pasas;
• nuo gegužės 6 d:
• restoranams ir kavinėms leidžiama priimti klientus uždarose patalpose;
• atidaromi kino teatrai, teatrai – būtinas koronos pasas;
• atidaromi sporto centrai vyresniems nei 18 m. asmenims – būtinas koronos pasas;
• sveikatos priežiūros institucijos spręs, ar galima švelninti galiojančias rekomendacijas dėl darbo iš namų;
• nuo gegužės 21 d:
• leidžiama organizuoti sporto ir laisvalaikio renginius, priimti lankytojus zoologijos sodų uždarose patalpose, pramogų parkuose – būtinas koronos pasas.
• Ribojimai toliau taikomi naktinių klubų veiklai ir dideliems renginiams – sprendimai bus priimami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.
• Suomijoje sergamumo rodiklis nežymiai augo nuo 167.8 iki 172.9 – nuo vasario 25 d. įvesti griežtesni reikalavimai, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos papildomos priemonės taikomos atskiruose regionuose.
• Vyriausybė pateikė parlamentui siūlymą priimti sprendimą, leisiantį šalyje įvesti laikinus judėjimo ribojimus – pirmiausia tokias priemones numatoma taikyti Helsinkyje ir dar 4 miestuose, kuriuose epidemiologinė situacija sudėtingiausia.
• Iki balandžio 18 d. pratęsiami ribojimai restoranų, kavinių darbui – maistą galima tiekti tik išsinešti.
• Airijoje sergamumo rodiklis nežymiai augo nuo 144.0 iki 148.7 – aukščiausio lygio ribojančios priemonės taikytos nuo spalio 21 d. iki lapkričio 30 d., gruodžio mėn. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, tačiau nuo gruodžio 31 d. vėl įvestos aukščiausio penktojo lygio priemonės, kurios sausio 7 d. papildomai sugriežtintos.
• Nuo kovo 26 d. asmenys (taikoma ir Airijos piliečiams), kurie atvyksta / grįžta į Airiją iš rizikingiausių valstybių (šiuo metu šiame sąraše
yra 33 šalys, daugiausia Pietų Amerikos ir Afrikos, iš Europos šalių – Austrija), privalės:
• pateikti testo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 72 val., neigiamą atsakymą;
• privalomai izoliuotis 14 dienų vyriausybės nustatytuose viešbučiuose, patys apmokėdami viešbučio išlaidas;
• viešbutį rezervuoti turi pats keliautojas ir pateikti rezervacijos patvirtinimą prieš skrydį į Airiją kartu su neigiamu testo rezultatu, dviejų savaičių viešbutyje kaina, įskaitant maitinimą tris kartus per dieną, –- 1 875 EUR asmeniui, antram asmeniui tame pačiame kambaryje – 625 EUR, 4–12 m. vaikui – 360 EUR, vaikui iki 3 m. – nemokamai;
• nesilaikantiems reikalavimo privalomai izoliuotis numatyta iki 2 000 EUR bauda ir / arba 1 mėn. įkalinimas.
• Išimtys taikomos:
• transporto darbuotojams (būtinų prekių pristatymas);
• krovininių transporto priemonių vairuotojams;
• lėktuvų pilotams ir įgulos nariams, laivų / keltų kapitonams ir įgulų nariams;
• keliaujantiems įgyvendinti ekstradicijos procedūrų ar arešto orderių;
• policijos ir karinių pajėgų nariams, keliaujantiems tarnybos reikalais;
• atvykstantiems dėl neišvengiamų, svarbių ir jautrių laikui (atidėjimui) sveikatos problemų;
• viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie buvo išvykę atlikti darbo funkcijų, Airijos parlamento ir Europos parlamento nariams;
• diplomatams ir kitiems asmenims, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais.
• Ispanijoje sergamumo rodiklis nežymiai mažėjo nuo 146.6 iki 143.3 – ekstremali padėtis ir komendanto valanda visoje šalyje įvesta nuo spalio 24 d., ribojančios priemonės dažniausiai taikomos / švelninamos regionų lygiu.
• Septynias savaites paeiliui mažėjant sergamumui, sergamumo kreivė plokštėja, o Madride, Katalonijoje ir dar septyniuose regionuose vėl didėja naujų užsikrėtimų skaičius.
• Jungtinėje Karalystėje sergamumo rodiklis mažėjo nuo 120.3 iki 114.7 – Anglijoje nuo sausio 5 d. įvestas karantinas, nuo kovo 8 d. pradedamas laipsniškas išėjimas iš karantino; Škotijoje nuo sausio 5 d. įvestas aukščiausias priemonių lygis – nuo vasario 22 d. pradėtas ribojimų švelninimas; Velse priemonės įvestos nuo gruodžio 22 d., ribojimų švelninimas prasidėjo nuo vasario 22 d.; Šiaurės Airijoje priemonės įvestos nuo gruodžio 26 d., švelninamos nuo vasario 22 d.
• Anglijoje specialiu įstatymu nuo kovo 29 d. (atšaukiama taisyklė „likti namuose“) įvedamas nebūtinų kelionių, pvz., atostogoms, į užsienį draudimas, kurio galiojimas numatomas iki birželio mėn. pabaigos. Už įstatymo pažeidimą numatyta 5000 svarų sterlingų bauda.
• Velse toliau švelninami ribojimai:
• nuo kovo 22 d.
• atidaryta dalis ne pirmo būtinumo prekių parduotuvių;
• nuo kovo 27 d.
• Velsas perkeltas iš 4 į 3 pavojaus lygį;
• atšaukta taisyklė „likti savo vietovėje“;
• leista veikti nakvynės paslaugų verslui, kuris nuomoja patalpas su virtuve / galima patiems gamintis maistą;
• leista rengti vaikų pratybas atviroje erdvėje.
• Jei sergamumas išliks stabilus, planuojama:
• nuo balandžio 12 d.:
• visiškai atidaryti mokyklas, universitetus ir kitas mokymo įstaigas;
• leisti veikti visoms prekybos įmonėms;
• leisti visų paslaugų įmonių veiklą;.
• nuo balandžio 22 d. bus priimami sprendimai dėl:
• sporto klubų / salių atidarymo;
• leidimo aptarnauti klientus restoranų, kavinių, barų lauko terasose;
• leidimo veikti pramogų centrams;
• leidimo rengti vestuves;
• leidimo organizuoti renginius.
• Lichtenšteine sergamumo rodiklis augo nuo 101.0 iki 111.0 – sugriežtintos priemonės galioja nuo gruodžio 20 d., nuo kovo 1 d. švelninami ribojimai.
• Nuo kovo 29 d.:
• renginiuose atviroje erdvėje, įskaitant kultūros renginius, leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 25 asmenims, tačiau jų metu draudžiama tiekti maistą ir gėrimus;
• privačiuose susibūrimuose leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 10 asmenų.
• Portugalijoje sergamumo rodiklis mažėjo nuo 92.8 iki 71.1 – priemonės dažniausiai buvo taikomos regionų lygiu, nuo sausio 18 d. įvestos karantino priemonės, kurios nuo sausio 31 d. sugriežtintos, nuo kovo 15 d. pradėtas laipsniškas priemonių švelninimas.
• Ypatinga padėtis pratęsiama iki balandžio 15 d.
• Velykų atostogų metu – balandžio 2–5 d. – ketinama riboti judėjimą tarp savivaldybių.
• Tęsiamos ribojimų palengvinimo priemonės:
• atidaryti vaikų darželiai ir ikimokyklinės įstaigos, grąžintas pradinių klasių mokinių kontaktinis mokymas, leista dirbti knygynams, atidarytos bibliotekos, atnaujino darbą kirpyklos;
• nuo balandžio 5 d. planuojama leisti aptarnauti klientus kavinių lauko terasose, atsidaryti muziejams, atsidaryti nedidelėms ne pirmo būtinumo prekių parduotuvėms.
• Islandijoje sergamumo rodiklis augo nuo 8.0 iki 15.1 – nuo gruodžio 12 d. pradėtas laipsniškas priemonių palengvinimas, kartu taikant griežtą atvykstančių į šalį asmenų epidemiologinę kontrolę, nuo kovo 25 d. vėl griežtinamos priemonės.
• Nuo kovo 25 d. įvestos papildomos priemonės:
• leidžiamas dalyvių skaičius viešuose susibūrimuose mažinamas iki 10;
• religinėse apeigose gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 asmenų – dalyviai turi būti registruojami;
• pradinėse mokykloseir klasėse, kuriose mokosi 6–16 metų vaikai, įvedamas nuotolinis mokymas iki Velykų atostogų;
• uždaromi baseinai, sporto salės / klubai;
• draudžiamos kontaktinio sporto pratybos uždarose patalpose ir atvirose erdvėse;
• draudžiami sceniniai renginiai (teatrai), kino teatrų veikla;
• draudžiama barų, naktinių klubų, kazino veikla;
• draudžiamos vairavimo pamokos su instruktoriumi;
• restoranams leidžiama dirbti iki 22 val., vienoje erdvėje aptarnaujant ne daugiau 20 klientų, klientai turi būti registruojami ir aptarnaujami tik tuo atveju, jeigu yra sėdimų vietų;
• parduotuvėms leidžiama dirbti, vienam pirkėjui užtikrinant 10 kv. metrų ploto;
• kirpykloms, grožio salonams ir kitoms panašių paslaugų įmonėms leidžiama dirbti.
Parengta pagal Lietuvos užsienio atstovybių informaciją
COVID-19 ligos pasekmės – ne visada apčiuopiamos: į ką vertėtų atkreipti dėmesį?
COVID-19 liga gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo besimptomių ar lengvus simptomus sukeliančių formų iki sunkių sutrikimų, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių.COVID-19 liga persirgęs Vaidas: dariau viską, kad tik grįžčiau namo pas dukras
Po beveik 2 mėnesius trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose Vaidas grįžo į namus. Spalio mėnesį jaunas vyras susirgo COVID-19 liga. „Gydymo laikotarpis buvo sudėtingas, bet mano vaikai maži, todėl norėdamas pasveikti dariau viską, kad tik mano trys dukrytės neliktų be tėčio“, – pasakojimą pradeda jis.Lietuva nusidažė juodai
Nuo šiol visos mūsų savivaldybės juoduoja, paskutinė raudonoji išnyko iš mūsų žemėlapio. Ir ta juoda - ne tik spalva. Tai blogiausias ženklas apie tai, ko labiausiai bijojome nuo pat pandemijos pradžios.COVID-19 pandemijos valdymo priemonės nuo rugsėjo 13 d.
Sparčiai didėjant sergančiųjų skaičiui ir COVID-19 lovų užimtumui ligoninėse, pirmadienį, rugsėjo 13 d., baigsis pereinamasis laikotarpis ir įsigalios patvirtintos papildomos pandemijos valdymo priemonės.Duomenų apžvalga: stebimas naujas koronaviruso atvejų šuolis
Lietuvoje nuo praeitos savaitės vidurio stebimas naujų koronaviruso atvejų šuolis – jų skaičius auga daugumoje Lietuvos savivaldybių.Nustatyti 536 alfa, 1 gama, 11 delta atvejai bei 8 B.1.620 viruso atvejai
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 536 B.1.1.7 (alfa variantas), 8 – B.1.620, 11 – B.1.617.2 (delta variantas) ir 1 – P.1 (gama variantas) viruso linijų atvejai.Rytoj vilniečiams – 2000 „Janssen“ vakcinų be registracijos
Šį sekmadienį vilniečiams bus pasiūlyta kiek daugiau nei 2000 laisvų „Janssen“ vakcinų – norintys pasiskiepyti galės atvykti į „Litexpo“ be registracijos, nuo 10 iki 16 valandos.Duomenų apžvalga: imunitetą nuo koronaviruso turi jau per 30 proc. asmenų
Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 % asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis.Duomenų apžvalga: toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius
Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius – vyrauja Vilniaus ir Kauno regionai, tačiau taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų.Epidemiologai: pastarąsias savaites didžiausią susirūpinimą kelia darželiai
Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai – pusantro karto mažiau, t. y. 49.Duomenų apžvalga: pusė šalies yra eksponentinio augimo fazėje
Pusė Lietuvos šiuo metu yra eksponentinio augimo fazėje, rodo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga.Viskas apie serologinį COVID-19 IgG antikūnų tyrimą vienoje vietoje!
Šiandieninėje COVID-19 pandemijos akivaizdoje internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie šio viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau, pateikiame Jums susistemintą ir konkrečią informaciją apie COVID-19 antikūnų (COVID-19 IgG serologinį) tyrimą.Vilniau, yra reikalų - užkuriam vakcinavimo fabrikėlį
Vietoje Velykinių margučių siūlome daug "AstraZeneca" vakcinų. Jei jūs esate senjoras, mokytojas, dėstytojas, pilnametis abiturientas, turite lėtinių ligų (o šis sąrašas labai platus, nuo plaučių, kepenų, širdies ligų iki diabeto ar nutukimo, kai KMI virš 35)Duomenų apžvalga: matoma dviejų greičių Lietuva
Toliau matoma dviejų greičių Lietuva: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse auga tiek naujų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius, o kitose apskrityse naujai nustatomų atvejų skaičius tik pradeda augti.Profesorius Vytautas Kasiulevičius: drąsesnė nuomonė
"Kaip griežto karantino šalininkams pamilti M.A.M.A? Save visada laikiau griežto karantino šalininku, o tai dar nuolat visus metus kartojo armijos trolių grąsindamos man susidorojimu ir visu įmanomu pragaro karščiu.Audrūnas Gruslys: Vyriausybė prisižaidė
"Vyriausybė prisižaidė. Ignoruodama pavojaus signalus atšaukė kelionių ribojimus tarp dalies savivaldybių, pamaišė po šalį Covid-19 mutacijas, suprato klaidą, ir vėl įvedinės tuos pačius apribojimus. Čia tas pats, kas gaisro pastate metu praverti vidines priešgaisrines duris, kad patalpos prasivėdintų.Praėjusią savaitę šalyje fiksuota 213 aktyvių protrūkių
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 213 aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių.Vaidotas Zemlys-Balevičius apie šios dienos skaičių tendencijas
"Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matosi, kad problema deja yra Vilnius. Jame gyvena 20% Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40% nuo visų atvejų Lietuvoje.Lietuvoje nustatyta dar viena pavojinga koronaviruso atmaina
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį Seime žurnalistams pranešė, kad Lietuvoje nustatyta koronaviruso atmaina, aptikta Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kol kas patvirtinti 2 tokie atvejai.Profesorius Mindaugas Stankūnas apie galimus COVID-19 scenarijus
"Jau tapo tradicija, kad po kiekvieno Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio pasidalinu savo mintimis apie tai kas buvo kalbėta. O kalbėta buvo apie daug ką.Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie perspektyvas
"Šiaip tai judėjimo kontrolė iš Vilniaus ir aplinkinių rajonų į likusią Lietuvą jau paskutinė britiškosios atmainos plitimo užkarda, tik laikinai stabdanti naujų atvejų augimą likusioje Lietuvos dalyje.Vaidotas Zemlys-Balevičius apie COVID-19
"Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100k gyventojų per 14 dienų svyravo netoli 250. Palyginus situaciją vasario 17 su kovo 20 duomenys rodo, kad nors didesnėje dalyje Lietuvos situacija gerėja, ~40% Lietuvos gyvena savivaldybėse, kuriose situacija suprastėjo.Britiškosios COVID-19 atmainos plitimas regionuose
Šią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti dar 96 SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimai. Iš 82 (85,4 proc.) sėkmingai nuskaitytų viruso genomų, britiškoji viruso atmaina nustatyta 20 (24,4 proc.) atvejų.Audrūnas Gruslys: Lietuvos vyriausybės veiksmai yra protu nesuvokiami
"Nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad SARS-CoV-2 reprodukcinis skaičius R yra daugiau nei vienetas daugelyje šalies rajonų, ir nepaisant signalų, kad šalyje vis sparčiau plinta iš Jungtinės Karalystės atvežta B.1.1.7 viruso atmaina, toliau nesiimama jokių adekvačių prevencinių priemonių trečiąjai bangai stabdyti.Laikinai sustabdytas skiepijimas viena „AstraZeneca“ vakcinos serija
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuolat stebi vakcinacijos procesą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl gavusi signalų iš atsakingų institucijų į juos visada reaguoja.Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina.Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą
Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys
Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą
Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti
„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną
Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV
2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“
Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus
Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją
Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa
Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.Žvejyba – ar tikrai verta?
Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams
Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą
„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
- Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
- Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
- „Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus.
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Patarė, kaip užtikrinti darbuotojų pasitikėjimą savo darboviete.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Palankios žinios iš Europos Komisijos dėl daugiamečių pievų.
- Kaip SEO paslaugos teigiamai veikia verslą ir jo žinomumą?
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: kaip juos atpažinti.
- Dirbtinis intelektas ir konkurencijos teisė: kur slypi rizikos verslui?
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- 2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto sprendimus ateityje.
- 5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
- Gyvsidabrio garai: ką daryti sudaužius termometrą ar išsiliejus gyvsidabriui?
- Patiriant stresą, sutrinka virškinimo sistema: kaip reikėtų elgtis?
- Žiema ir elektronika – ką svarbu žinoti norint nesugadinti savo prietaisų?
- Po bandymų RRT laboratorijoje iš rinkos pašalinti 21 tipo įrenginiai ir aparatai.
- Pristatytas pirmasis pasaulyje belaidis skaidrus OLED televizorius.
- APVA kvietimas paramai saulės elektrinėms – vartotojai apgauti.
- Rado dar vieną būdą apgauti: nuskenavus „QR“ kodą bando pavogti duomenis.
- „Hanner“ investuoja į futbolo stadiono statybas Vilniuje.
- Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir elektros tinklai.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1991-01-13Sovietinės armijos ir KGB padaliniai šturmuoja ir 222 dienoms užima LRT pastatus bei TV bokštą Vilniuje.
- 1874-04-25Gimė Guglielmo Marconi, radijo išradėjas; mirė 1937 m.
- 1839-01-09Prancūzijos mokslų akademija anonsuoja "Dagerotipijos" fotografavimo procesą.
- 1931-05-24Iškilmingai atidaryta galingiausia (tuo metu) Europos radijo stotis - 120 kW galios stotis Rašine (Raszyn, Lenkija).
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Nutukimas – ne grožio matas, o lėtinė liga, kurią svarbu gydyti.
- Stabligė – kaustanti liga.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Kopūstas ir bulvė ne tik balandėliams: 4 sveikų receptų idėjos už kelis eurus.
- Itin mėgstami italų, bet randami kiekvieno lietuvio virtuvėje: pomidorai.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Aldona komentavo: Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis. Tik matyt jie tą žuvį gaudo, o ne dirbtinai augina fermoje...
- Valentinas komentavo: SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto. Kol Jūs spresite kas vykdys skaitmeniės radijo transliacijos įrengimo reikia : 1. Informuoti Lietuvos gyventojus pirkti naujus radijo imtuvus su s DAB ir DAB + translaicijos priėmimo galimybe. 2. Reikės mažiau lėšų kompensacijoms ir n
- Stasė komentavo: KTU mokslininkas perspėja: pseudomokslo teorijos skamba ir iš TV ekranų. O šiandien per LNK vidurdienio žinias buvo rimtai aiškinama, kad orus labai lemia kosminiai spinduliai. TV ekranai tampa šarlatanų priegloba.
- Plačiai paplitusi nuomonė, kad žirafos yra bebalsės. Iš tikrųjų jos tarpusavyje bendrauja mažesniu nei 20 Hz dažniu, kurio žmogaus ausis negirdi.
- 1863 metais Žiulis Vernas (Jules Verne) parašė knygą „Paryžius XX amžiuje“, kurioje aprašė metro, automobilį, elektros kėdę, kompiuterį ir net internetą. Tačiau leidėjai atsisakė spausdinti knygą, ir ji buvo pamiršta daugiau nei 120 metų. Tik 1989-aisiais Žiulio Verno anūkas rado šį rankraštį ir pirmą kartą knyga buvo išspausdinta 1994 m.
- Pagal senovinę tradiciją dešinės rankos paspaudimas reiškia, kad „aš neturiu ginklų ir mano ketinimai yra geri“. Musulmonų šalyse rankų paspaudimas tarp vyro ir moters yra įstatymu uždraustas ir už jo pažeidimą griežtai baudžiama.
- Jeigu motinos akys žalios, o tėvo – rudos (arba atvirkščiai), 50 % tikimybė, kad mažylis į pasaulį žvelgs rudomis akutėmis, 37,5 % – kad žaliomis, ir 12,5 % – mėlynomis.
- Jei karališkoji kobra įkirstų drambliui, jis nugaištų per mažiau nei tris valandas.
- - Įdomu, kodėl žodžiai "taurus" ir "kilnus" yra sinonimai?
- Todėl, kad abu padaryti iš vienareikšmių žodžių - "taurė" ir "kilnoti". - Įdomu ką Google daro, kai Google atsijungia, kai negalima googlinti ir rasti Google su visomis problemomis kodėl Google atsijungė.
- Vienas iš teigiamų skurdo bruožų yra tas, kad nepasiturinčiam tikimybė žūti sniego lavinoje yra daug mažesnė nei turtingam.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras