Interneto vartotojai Lietuvoje naudojasi „Smart-ID“ ne tik bankinėms paslaugoms

Šalies vartotojų, kurie naudojasi kvalifikuotu asmens tapatybės patvirtinimo įrankiu „Smart-ID“, skaičius perkopė 1 milijoną. Tai reiškia, kad daugiau nei 58 proc. visų interneto vartotojų Lietuvoje su „Smart-ID“ gali prisijungti prie visų institucijų,

kurioms yra naudojamas šis įrankis, elektroninių paslaugų bei pasirašyti dokumentus, o ne tik naudotis bankinėmis paslaugomis. Tikimasi, jog kvalifikuotų vartotojų skaičius ateityje tik augs, o prie to prisidės vis didesnis paslaugų, tarp jų ir notarinių veiksmų, atlikimas nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje internetu naudojasi daugiau nei 1,7 mln. žmonių (16-74 metų kategorija), rodo Statistikos departamento duomenys.

„Pastebime, jog tapatybės nustatymų skaičius pasitelkiant „Smart-ID“ nuolat auga – vis daugėja pasirašančiųjų dokumentus elektroniniu parašu, taip pat besinaudojančiųjų elektroninėmis sveikatos sektoriaus paslaugomis ar siekiančių taip prisiregistruoti prie gydymo įstaigos. Didėja skaičius ir registruojančių vaikus prie ugdymo grupių ar besinuomojančių įrankius internetu“, – pastebi šią paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

V.Kamarevcevas tiki, jog svariu žingsniu didinant kvalifikuoto asmens tapatybės patvirtinimo įrankio populiarumą taps ir nuo liepos įsigaliojančios Notariato įstatymo pataisos, leisiančios notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu: „Tikėtina, jog nuotoliniu būdu bus tvarkoma nemažai nekilnojamo turto sutarčių, sandorių tvirtinimo klausimų, o paslaugomis galės naudotis net ir išvykusieji į užsienį. Nors šioms paslaugoms tapti nuotolinėmis prireikė nemažai laiko, tai yra teigiamas postūmis stiprinant šiuolaikinių technologijų indėlį teisiniams procesams supaprastinti. Ateityje, tikėtina, galime panašius poslinkius matyti elektroninio balsavimo ar santuokos sudarymo nuotoliniu būdu srityse.“

Interneto naudojimo spektras plečiasi

Lietuvos banko skaičiavimais, 2020-aisiais populiariausios priemonės, naudojamos prisijungti prie internetinės bankininkystės, ir toliau buvo tam skirtos programėlės – pavyzdžiui, „Smart-ID“. Tokiu būdu prie internetinės bankininkystės jungėsi beveik 70 proc. vartotojų.

Iš viso „Smart-ID“ šiuo metu turi net 1,38 milijono unikalių vartotojų – tai reiškia, jog daugiau nei 80 proc. interneto vartotojų Lietuvoje naudojasi „Smart-ID“ paskyromis.

Iš visų „Smart-ID“ vartotojų tik bankų paslaugomis šiuo metu gali naudotis 380 tūkstančių. Tačiau auga skaičius tų, kurie įprastą paskyrą keičia į kvalifikuotą siekdami gauti daugiau privalumų. „Nors iki šiol didžioji dalis transakcijų yra sukuriama finansiniame sektoriuje, pastebime tendenciją, jog vis daugėja tų, kurie savo įprastą (vadinamąją basic) paskyrą atsinaujina ir pradeda naudoti kvalifikuotą. Tai reiškia, jog vis daugiau vartotojų naudojasi ne tik bankinėmis paslaugomis. Kad ir konkretus pavyzdys – Seimo narių tapatybei patvirtinti naudojama „Smart-ID“ aplikacija“, – komentuoja V. Kamarevcevas.

Populiarėja biometrinis tapatybės nustatymas

Siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių gyventojų poreikių, tobulėja ir tapatybės nustatymo priemonės.

„Besinaudojančiųjų kvalifikuotu „Smart-ID“ įrankiu skaičius ypač sparčiai augo šių metų pradžioje ir antrąjį pernai metų pusmetį. Pastebime, kad vis daugiau vartotojų basic paskyrą atsinaujina naudodami nuotolinį paskyros sukūrimą. Absoliučiai didžioji dalis visų sukurtų paskyrų buvo būtent nuotolinėmis priemonėmis, iš kurių populiariausia – naudojantis biometriniais duomenimis. Automatinio biometrinio tapatybės nustatymo būdo metu naudojamas asmens dokumentas su elektroniniu lustu“, – apie pasikeitusius identifikavimo įpročius pasakoja V. Kamarevcevas.

Per metų laikotarpį nuo 2020-ųjų vasario, kai pristatytas nuotolinis biometrinių duomenų atpažinimo paslauga, iš viso buvo sukurta 629 tūkstančiai „Smart-ID“ paskyrų, pasinaudojant nuotoliniu biometrinių duomenų atpažinimu ar kitomis padidinto saugumo priemonėmis.

Sprendimą „Smart-ID“ tarptautinė kompanija „SK ID Solutions“ pristatė 2017 m. pradžioje. Dabar tai populiariausias tapatybės patvirtinimo įrankis internete tarp Baltijos šalių gyventojų. Prisijungimui internete prie įvairių e. paslaugų „Smart-ID“ naudoja daugiau kaip 1,38 mln. Lietuvos gyventojų, o trijų Baltijos šalių piliečiai tokių paskyrų turi beveik 2,9 mln., kas mėnesį jie atlieka daugiau kaip 60 mln. operacijų. Šiemet 20 metų mininti kompanija „SK ID Solutions“ šiuo metu aptarnauja beveik 1 000 finansų, sveikatos priežiūros, švietimo ir įvairių kitų privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų e. paslaugų.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147