Naujienos

Net ir šiuolaikinė šeima veikia kaip verslo įmonė

2016-05-23 18:04:44

„Į semiotikus įmonių vadovai kreipiasi tada, kai būna išbandę visa kita. Tada jie sako: „Blogiau nebus, pabandom“, – juokauja Klausas M. Bernsau, įmonių konsultantas, Duisburg-Esseno (Vokietija) universiteto mokslininkas, savo metodus pristatysiantis Kauno technologijos universitete (KTU) vyksiančiame Naujųjų humanitarinių mokslų kongrese („ICoN‘2016“).

foto

Pasak jo, semiotikai, ir apskritai humanitarinių mokslų atstovai, nėra linkę dirbti su verslu, o verslas ne visada supranta, kokios vertės galėtų gauti iš šių specialistų: „Atrodytų, kad humanitariniai mokslai ir pinigai yra tiesiog nesuderinami“.

K. Bernsau nuomone, toks įsitikinimas – klaidingas. Semiotikams, kurių darbas yra, iš principo, interpretuoti pasaulį, nepaprastai vertinga tyrinėti ekonominį kontekstą, nes jis persmelkia viską – nuo tarptautinių santykių iki žmonių tarpusavio bendravimo.

„Rūpinuosi savo dukters ir žmonos tikslais ir pasiektais rezultatais taip pat, kaip ir savo įmonės darbuotojų“, – sako semiotikos metodus taikantis verslo konsultantas.

Humanitarinių mokslų ir kitų mokslo sričių sankirtoje gimstančias naujas idėjas, įvairius požiūrius ir neįprastus darbo bei tyrimo metodus KTU Tarptautinio semiotikos instituto organizuojamame naujųjų humanitarinių mokslų kongrese „ICoN‘2016“ pristatys mokslininkai ir profesionalai iš viso pasaulio.

Gegužės 23–26 dienomis vyksiantis kongresas yra jau trečiasis. Kongrese KTU sulauks per 110 dalyvių iš 25 šalių, 4 kontinentų (išskyrus Okeaniją), kurie atstovaus 55 akademines institucijas; kongrese dalyvaus ir privačių įmonių atstovai bei nepriklausomi tyrėjai. Renginio programą rasite ČIA.

– Konsultuojate įmones komunikacijos klausimais. Kaip tai vyksta?, – paklausėme K. Bernsau.

– Mes stengiamės įsigilinti į klientų komunikacinius procesus. Užsiimame tų procesų kūrimu, kalbamės apie tai, kokias medijas efektyviausia rinktis, kokie yra tų procesų ritualai, kokie – suvaržymai. Domimės, ką įmonėje leidžiama komunikuoti, kas valdo informaciją, kas ką informuoja ir panašiai.

Daugelis vadinamųjų komunikacijos problemų kyla dėl to, kad žmonės praranda orientaciją. Jeigu nežinai, koks yra pagrindinis tavo verslo tikslas, kokia pagrindinė žinutė, kurią nori perduoti savo klientams, partneriams ir darbuotojams, yra sunku komunikuoti. Ši orientacija, arba įmonės pozicionavimas ir yra tai, apie ką ketinu kalbėti savo pranešime KTU.

– Sakoma, kad visos įmonės problemos kyla dėl sutrikusios komunikacijos. Ką apie tai manote?

– Dažnai žmonės klaidingai mano, jog, esant komunikacijos problemai, užtenka darbuotojams pasakyti, ką jie turi daryti ir kaip, o toliau viskas jau veikia savaime. Mes siūlome žengti žingsnį atgal ir visų pirma atvirai pasikalbėti apie tai, kad egzistuoja skirtingi požiūriai ir nuostatos. Neretai iš esmės nesutampa įmonėje dirbančių asmenų nuomonė, kokia turi būti ta organizacija ir koks yra jų buvimo kartu tikslas. Tokiems pokalbiams retai atrandama laiko kasdienėje veikloje, žmonės, negalėdami išsakyti savo nuomonės, pyksta ir nustoja eiti pirmyn.

Sunku tą pripažinti, bet komunikacija išsprendžia ne visas problemas. Būna, kad organizacija žmogui nebetinka, ateina laikas atsisveikinti. Tačiau, kad tai sužinotum, reikia pasikalbėti. Tokios diskusijos suorganizavimas turėtų vykti aukščiausių vadovų iniciatyva.

– KTU kalbėsite apie korporacijos semiotinį „peizažą“. Kas tai?

– Tai – kūrybinių dirbtuvių metodas. Jis padeda pamatyti, kaip skirtingi žmonės suvokia savo įmonę ar organizaciją. Grupėse po 10-15 žmonių atliekamos užduotys. Pirma, iš pirmo žvilgsnio, paprasta – mes prašome trumpai pristatyti savo įmonę, papasakoti, ką ji veikia, koks jos tikslas, klausiame: „Dėl ko jūs esate?“. Vadiname tai „lifto kalba“, tokiam pristatymui duodame tik 19 sekundžių – kiek, maždaug, užtruktų prisistatyti nepažįstamiems žmonėms, kylant liftu. Be to, prašome žmonių pažymėti, kas jų įmonėje yra gerai, kuo ji yra išskirtinė bei kiek, jų nuomone, tos savybės svarbios jų klientams.

Antra ir trečia užduotys – kūrybinės: žmonės iš įvairių žurnalų ir laikraščių iškarpų turi padaryti koliažą, kuris atspindi jų įmonę, ir aprašyti įmonę kaip asmenį (ar tai vyras ar moteris, ar tas žmogus draugiškas ar šaltas ir panašiai).

– Įdomu. Ir kas iš to?

– Neuromokslas teigia, kad skirtingos smegenų dalys žmogaus evoliucijos metu turėjo skirtingą įtaką jo elgesiui. Įmonės „peizažas“, kurį gauname šio seminaro metu, yra savotiškas šios teorijos atspindys – jame matyti įmonės viduje veikiančios skirtingos grupės, kurios skirtingai apibūdina organizaciją. Tada galime tas interpretacijas palyginti.

Iš savo patirties galiu teigti, kad dažniausiai nesutampa vadovybės ir darbuotojų piešiami paveikslai. Kartais būna taip, kad aukščiausi vadovai kalba apie strategiją, sako: „Svarbu būti inovatyviems, orientuotis į tarptautiškumą, naujausias technologijas“, o darbuotojai teigia, jog įmonėje dirba tik dėl to, kad joje draugiški žmonės ir visuomenėje apie ją atsiliepiama pozityviai.

Mūsų žinutė vadovams: jei norite, kad įmonė judėtų į priekį, pagalvokite apie galimus skirtingus požiūrius. Fizikoje naudojamas terminas rezonansas – jis įvyksta, kai sistemą veikiančios jėgos kitimo dažnis sutampa su kūno laisvųjų svyravimų dažniu. Esmė ta, kad kiekvienas kūnas turi savo dažnį, ir, kai išorinė jėga su juo sutampa, kūną galima išsiūbuoti. Pavyzdžiui, kai pučia stiprus vėjas, kuris turi tokį pat dažnį kaip tiltas, jis gali siūbuoti labai plačia, kartais net pavojinga, amplitude.

Svyravimų dažnio vaizdinį pasitelkiu, kai įmonių vadovams bandau paaiškinti, dėl ko svarbu žinoti skirtingus požiūrius, skirtingas įmonės „peizažo“ interpretacijas. Žinodamas, kurias vietas gali pajudinti, turi nuo ko atsispirti, vesdamas įmonę į priekį, kad kartu su savimi pasiimtum kuo daugiau darbuotojų.

– Jūsų metodikoje susipina semiotika ir vadyba. Tai – gana neįprasta, tiesa?

– Vokietijoje tai iš tiesų labai neįprasta. Mūsų universitetuose ir visoje švietimo sistemoje egzistuoja labai aiški takoskyra tarp humanitarinių mokslų ir ekonomikos bei vadybos. Tai – visiškai skirtingas požiūris nei tas, kuris veikia Jungtinėse Valstijose, kur žmogus, studijuojantis investicijų bankininkystę, mokosi kultūros studijų. Vėliau tas žinias jis gali pritaikyti dirbdamas finansų srityje Indijoje ar Azijoje, nes puikiai supranta kitas kultūras.

Tiesą sakant, geriausiai mums sekasi dirbti su įmonėmis iš Prancūzijos. Tikriausiai dėl to, kad jie yra bent jau girdėję apie semiotiką, apie Rolandą Barthą ir Michelį Foucaultą, ir gal šiek tiek nutuokia, kad šias teorijas galima pritaikyti praktikoje. Ir net versle. Į semiotikus įmonių vadovai kreipiasi tada, kai jau būna išbandę visa kita – kiekybinių rodiklių analizę, fokus grupes ir panašiai. Tada jie sako: „Blogiau nebus, pabandom“.

– Kaip pavyksta rasti klientų?

– Kai prisistatome įmonėms, rodome jiems televizijos reklamas ir produktų dizainą, aiškiname pateikiamas prasmes. Tada žmonės, kurių komandoje yra ir rinkodaristų, ir dizainerių sako: „Kodėl mes šito nematėme? Juk tai – taip akivaizdu!“ Dažniausiai jie nustemba ir dėl to, kad mokymai yra tokie „minkšti“, kad nėra 100 proc. tikslių metodų ir tikslių rezultatų interpretacijų.

Sudėtinga taikyti semiotikos metodus versle. Atrodytų, lyg semiotika, ar, apskritai humanitariniai mokslai, ir pinigai tiesiog nesiderina. Tarp mano kolegų, priklausančių Vokietijos semiotikų draugijai, daugiau yra tokių, kurie užsiima maisto nei verslo semiotika!

– Panašu, kad iš bendradarbiavimo išloštų ir verslas, ir humanitarai. Kaip paskatinti juos bendradarbiauti?

– Manau, kad problema yra abipusė. Daugelis studentų, kurie mokosi humanitarinius mokslus, nesidomi verslo ir vadybos tematikomis – jiems labiau patinka analizuoti kultūrą, filmus, nei organizacijų diskursą. Šiokių tokių sąsajų galima aptikti su reklamos, prekės ženklo kūrimu, tačiau reikia prisiminti, kad reklamos negalima vertinti tik kaip meno kūrinio. Čia veikia ir ekonominiai tikslai, ir konkurencijos faktoriai. Tik labai nedidelė dalis rinkodaros specialistų supranta ir naudoja semiotiką.

Aš, kaip akademikas, turiu ir kitą problemą – mano darbą versle ne visada galima paversti moksliniais straipsniais. Ne visada pavyksta pasiekti rezultatus, tinkamus publikuoti, ne visada tuos duomenis galima viešinti.

Kita vertus, mūsų – humanitarinių mokslų atstovų – stiprybė yra gebėjimas žvelgti kitų žmonių akimis. Mes turime suprasti, kas įdomu tam tikroms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, vadovams, ir mokėti jiems tai pasiūlyti. Mano nuomone, mums lengviau artėti prie jų, nei jiems prie mūsų.

– Nors reklama yra artima įprastiniam semiotikos tyrimų laukui, minėjote, kad mažai marketingo specialistų domisi semiotiniais tyrimais. Kodėl?

– Marketingas remiasi strategija ir skaičiais, todėl, bent jau kiek aš esu susidūręs, žmonės, turintys marketingo išsilavinimą, viską vertina skaičiais. Pavyzdžiui, jei siūlomi kokie nors du reklamos kampanijos variantai, rinkodaristai priima sprendimą skaičiuodami: „50 proc. respondentų patiko šitas variantas, 50 proc. – kitas; niekam nepatiko kalbantis žmogeliukas, jį pakeisime gyvūnėliu“.

Nesu didelis vadinamojo kūrybiškumo fanas, tai nėra sprendimas viskam, bet grynajame marketinge kūrybiškumo apskritai nėra. Jie žino du būdus, kaip priimti sprendimą: vienas – rinkos tyrimai, antras – vadinamasis demokratinis sprendimas, kai susirenka 10 žmonių ir prabalsuoja „patinka“ / „nepatinka“ už pateiktus variantus. Tie žmonės dažniausiai negali pasakyti, kodėl jiems patinka vienas ar kitas variantas, jie neturi argumentų, nes jiems trūksta žinių.

Kai dirbame su įmonėmis, pavyzdžiui, kurdami naujus pavadinimus produktams, mes turime sąrašą aspektų, pagal kuriuos tikriname, kiek sėkmingas vienas ar kitas variantas, kiek jie suprantami tarptautiniu mastu, kiek lengvai įsimenami ir skaitomi, ir panašiai. Tokiu būdu išvengiame sprendimų, kurie grįsti ne metodika, o tuo, kad, pavyzdžiui, svarbiausiam vadovui patinka mėlyna spalva, arba tuo, kad jo žmona negali pakęsti raudonos.

– Kaip atsitiko, kad jūs pasirinkote verslo sritį?

– Semiotika yra ženklų, arba, tiksliau – visa ko interpretavimas. Ekonominiame kontekste ženklų sukuriama daugiau nei bet kuriame kitame, būtent dėl to jis toks įdomus. Verslas veikia ir net valdo mūsų gyvenimą, įsismelkia į socialines visuomenės konstrukcijas, į tarpkultūrinius ir žmogiškuosius santykius. Pavyzdžiui, Vokietijoje universitetai, ir apskritai švietimo sistema jau 10-20 metų veikia kaip verslas – tampa normalu juose turėti valdymo grupes, kurios kuria verslo planus. Tapo visiškai priimtina švietimo sistemoje galvoti ir apie pinigus, ne tik apie „geresnį pasaulį“.

Galima sakyti, kad viskas šiandienos pasaulyje veikia kaip verslas. Net ir savo šeimai aš vadovauju kaip verslo įmonei – rūpinuosi, kokie mano žmonos ir dukters tikslai ir rezultatai. Kaip keičiasi visuomenė, kaip mes visi jaučiamės, kai viskas veikia kaip verslas? Mes, kaip socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai, turime apie tai kalbėti.

– Studijavote ir informatiką. Ką jums tai davė?

– Patinka mums tai ar ne, komunikacija tampa vis labiau priklausoma nuo technologijų. Algoritmų ir mašinų, nuolatos veikiančių fone, įtaka tampa vis svarbesnė. Jei 1970-1980-aisiais buvo kalbama apie tai, kad televizija keičia pasaulėžiūrą, nes leidžia pamatyti tolimus pasaulio kampelius, šiandien tą daro „Google“. Dalykai, kurių neranda „Google“, nebeegzistuoja.

Kad geriau suprastume šį naują pasaulį, kad išnaudotume šiuos pokyčius, kurdami komunikacijos procesus, yra svarbu turėti bent jau bazinių žinių. Juk jei nieko nežinai apie dalykus, su kuriais dirba kita profesionalų komanda, tampa sunku bendradarbiauti. Jei nieko nežinosiu apie kompiuterius, apie tai, kaip suprogramuoti tinklalapį ar tvarkyti duomenų bazes, man bus sunku tuos dalykus įdiegti į komunikacijos procesus.

Paimkime pavyzdžiu elektroninį paštą. Joks komunikacijos mokslininkas ar vadybos teoretikas negalvojo apie elektroninį paštą. Jis atsirado kartu su „Office“ programa, už dyką. Visi pradėjo elektroniniu paštu naudotis, jis sutaupo milžiniškus kaštus, tačiau niekas niekada nestudijavo ir neprognozavo, kokį poveikį elektroninis paštas turės organizacijoms, kaip jis pakeis jų gyvenimą. Tikiuosi, kad toks netikėtumas niekada neištiks mūsų mažutės konsultavimo įmonės – mes turime akademinių žinių apie šiuos dalykus ir esame pasirengę.

– Ar „ICoN“ dalyvaujate pirmą kartą?

– Buvau šiame kongrese prieš dvejus metus. Prieš tai važinėjau į šio instituto Suomijoje organizuojamus kongresus ir vasaros stovyklas. Kai tik sužinojau, kad Tarptautinis semiotikos institutas persikėlė į KTU, atvykau čia. Nebuvau buvęs Lietuvoje, man labai patiko Kaunas. Puikus miestas, gera renginio organizacija, draugiški žmonės. Dėl to ir grįžtu.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-03-07 11:15:51

Siuntos Lietuvoje jau gabenamos naudojant degalus iš atliekų

Logistika ir transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Siekdamos sumažinti daromą poveikį klimato kaitai, logistikos įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekius:
       2021-03-07 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 390 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 5398 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 390 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-07 07:52:20

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie COVID-19 anglišką atmainą

"Savaitė. Angliškoji SARS-CoV-2 atmaina B.1.1.7 įsitvirtina Europoje. Vokiečiai ir prancūzai tai atvaizdavo savo ataskaitose. Šiose šalyse jau pusė Covid-19 atvejų sudaro angliška atmaina."
       2021-03-06 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8226 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-06 07:40:35

Nauji karantino atlaisvinimai: leidžiamos veiklos atvirose erdvėse

Įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, nuo šeštadienio atnaujinamos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
       2021-03-05 14:35:54

Lietuviai vis aktyviau domisi maisto tausojimo idėjomis

Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės.
       2021-03-05 11:45:06

Matvei Linov apie mus internete rašo:

"Šiandien baigėsi mano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Aš retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais.
       2021-03-05 11:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 7763 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-05 11:17:58

Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus

Renkantis naują televizorių, verta atkreipti dėmesį ne tik į svarbius jo techninius parametrus. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, svarbūs ir praktiniai kriterijai: koks rekomenduojamas televizoriaus dydis, kabinimo būdas, kokie kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai.
       2021-03-05 11:08:32

Žiema priminė skaudžią problemą – saugiai šildyti būstą moka ne visi gyventojai

Pasibaigusi žiema kai kuriems atnešė skaudžių pamokų – pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams gesinti gaisrų teko skubėti 18 proc. dažniau nei praėjusių metų pradžioje.
       2021-03-05 11:06:15

Po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą

„NielsenIQ“: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą. Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių.
       2021-03-05 11:03:52

Daiktų interneto technologija: ko reikia, kad Lietuva taptų lydere

Telefonu įjungiama skalbimo mašina, laikrodžiu valdoma šaldytuvo temperatūra ar ryte suskambęs žadintuvas, automatiškai įjungiantis kavos aparatą ir ruošiantis jums skanią kavą, kol jūs keliatės iš lovos.
       2021-03-05 11:01:03

Įvaldykite savo „Android“ išmanųjį: 7 funkcijos, kurias mažai kas atradę

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmaujanti mobilioji operacinė sistema yra „Android“. Visgi daug žmonių išnaudoja tik nedidelę dalį jos suteikiamų galimybių, o kai kurios naudingos „Android“ funkcijos yra kone paslėptos ir jas žino tik labiausiai įgudę naudotojai.
       2021-03-05 10:58:04

Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti

Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą.
       2021-03-05 10:54:43

Iššūkis IT sektoriuje – stiprinti darbuotojų lojalumą

Informacinių technologijų specialistai jau dešimtmetį yra viena iš populiariausių ir paklausiausių profesijų Lietuvoje. Lietuvoje IT sektorius auga – šalis patraukli užsienio įmonėms, startuoliams.
       2021-03-05 10:52:18

Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito

Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.
       2021-03-05 10:44:15

Derlingi 2020 metai - kaip tuo pasinaudos Lietuvos agrosektorius?

Prieš metus visas agrosektorius su nerimu laukė naujojo sezono pradžios. Prieš tai buvęs trijų metų nederliaus ciklas stipriai paveikė viso sektoriaus investicinį potencialą. Žemės ūkio technikos pardavimai paprastai atspindi rinkos pajėgumą.
       2021-03-04 14:06:19

8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai

Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus.
       2021-03-04 10:20:11

Siekiame liberalesnių taisyklių verslui ir paprastesnio reguliavimo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika aptarė, kaip mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti liberalesnes smulkiojo verslo priežiūros taisykles bei prognozuojamą priežiūros institucijų veiklą.
       2021-03-04 09:58:05

Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis

Vieni automobilių gamintojai stengiasi patikimų kūrėjų vardą išsikovoti naujausiomis technologijomis, itin aukštais reikalavimais medžiagoms ar precizišku procesų valdymu, kiti siekia naudoti tik išbandytus ir tiksliai veikiančius produktus, kuriuos nuolat tobulina.
       2021-03-04 09:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8163 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-04 09:28:22

Telecentras ragina institucijas atlikti pasiūlymų dėl VKRT vertinimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal „Žinių radijo“ pokalbį parengtas tekstas „VRM atstovas: kompromisas – kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą su operatoriais“.
       2021-03-04 08:58:43

Siekiantiems vidinės ramybės psichologė pataria susitvarkyti namus

Pavasaris Lietuvoje jau tradiciškai vadinamas švaros laiku – nuo seno įprasta, jog vis ryškesnė saulė ir bundanti gamta suteikia daugiau jėgų bei įkvėpimo susitvarkyti, atsišviežinti namus.
       2021-03-04 08:49:06

3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas

Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną.
       2021-03-04 08:31:51

Vilnius kviečia pasaulio architektus: konkursas stoties teritorijai pertvarkyti

Vilniui ruošiantis iš esmės pertvarkyti Stoties rajoną, konkrečių idėjų laukiama iš architektų. Miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti.
       2021-03-04 08:18:00

Prezidentas skiria naują Prezidentūros kanclerę ir Komunikacijos grupės vadovę

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vadovauti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai nuo kovo 15 dienos skiria Agilą Barzdienę, o naująja Prezidento vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove taps Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
       2021-03-04 07:59:32

Svarbi informacija projektuotojams

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo 2021 m. vasario 23 d. įsigaliojo nauja statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
       2021-03-04 07:53:30

„Ignitis“ pataria: ką reikia žinoti sudarant sutartis telefonu?

Prieš daugiau nei metus pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija paslaugų teikimą nuotoliniu būdu pavertė kasdienybe. Konsultavimui įvairiais klausimais persikeliant į virtualią erdvę, vis daugiau žmonių pasinaudoja ir galimybe sutartis sudaryti telefonu.
       2021-03-04 07:49:28

Saugumo ekspertų patarimai tėvams: kaip pasirūpinti vaikų telefonų saugumu?

Vaikai pirmąjį savo mobilųjį telefoną gauna dar iki sulaukdami septynerių metų, rodo „ChildWise“ duomenys. Todėl jau ypač jauname amžiuje gali tapti programišių taikiniu – sulaukti melagingų laiškų ar žinučių,
       2021-03-04 07:36:00

Lietuvių abejingumas gaisro atveju: dūmų detektorių turi kas 5 gyventojas

Nors nuo reikalavimo privalomai gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominį dūmų detektorių praėjo jau beveik treji metai, lietuviai vis dar linkę rizikuoti savo pačių sveikata ir gyvybe.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.