Pandemija ir gerovės valstybė: vieni kaupia pinigus, kiti – skursta

Ženkliai sumažėjo kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną – rodo nevyriausybinių organizacijų užsakymu atlikta apklausa.

Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, dviejų trečdalių (65 proc.) išliko panaši, tačiau 28 proc. nurodė, kad jų finansų būklė per antrąjį karantiną, lyginant su praėjusių metų pavasariu, pablogėjo.

„Dauguma gyventojų prisitaikė, kažkas netgi išlošė, tačiau labai didelė dalis žmonių teigia, kad nuo 2020 metų lapkričio Lietuvoje paskelbto antrojo karantino pradžios iki dabar jų šeimos narių pajamos ženkliai sumažėjo“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklų vadovė Aistė Adomavičienė.

Labiausiai kenčia tie, kurių pajamos mažiausios

Anot skurdo mažinimo srityje veikiančio tinklo vadovės, pandemijos pasekmes ir toliau labiausiai junta mažiausias pajamas gaunantys asmenys: kas dešimtam (11 proc.) trūksta pinigų maistui, kas septintam (14 proc.) – komunaliniams mokesčiams bei nuomai.

„Jei procentus paversime į skaičius, pamatysime, kad maždaug 150 tūkstančių namų ūkių trūksta pinigų maistui. Esame labai nepalankioje situacijoje: viena vertus, Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius indėlius bankuose, kyla nekilnojamojo turto kainos, tačiau dešimtadalis gyventojų neturi pinigų duonai. Gerovės valstybe, deja, net nekvepia“, – sako Aistė Adomavičienė.

Jai antrina Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys. Anot jo, už kiekvieno statistinio skaičiaus stovi žmogaus ar šeimos drama: negalėjimas susimokėti už komunalinius mokesčius reiškia, kad žmonės mažiau naudoja vandens, elektros, gyvena šaltai.

„Skaičiai dažnai neparodo paslėpto įvairių rūšių skurdo, pavyzdžiui, kai taupydami žmonės tiesiog nesinaudoja tokiu visuomeniniu gėriu kaip elektra, jie patiria energetinį skurdą. Skurde gyvenantiems žmonėms neprieinamas ir karštas vanduo, šiltas būstas, kokybiškesnis maistas. Tai reiškia, kad blogėja žmonių gyvenimo kokybė, sveikata, jie negali įpirkti ir papildomų sveikatos paslaugų“, – teigia K. Kupšys.

Karantinas smarkiai smogė smulkiajam verslui: kas penktas neteko darbo

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad antrasis karantinas smarkiai smogė smulkiesiems verslininkams: kas antras šios grupės atstovas (50 proc.) nurodė, kad jo pajamos sumažėjo ženkliai, beveik kas penktas (17 proc.) sako netekęs darbo.

Pinigų maistui dažniau trūksta bedarbiams (23 proc.), smulkiesiems verslininkams (17 proc.). Taip pat šios dvi kategorijos dažniau nei kitų grupių respondentai nurodė stokojantys pinigų komunalinėms paslaugoms.

„Dar pernai metų balandžio pradžioje atkreipėme valdžios dėmesį į grėsmes ir siūlėme daugiau dėmesio skirti žmonėms, kurie labiausiai nukentės nuo karantino. Tam tikros priemonės buvo įvestos, bet rezultatai rodo, kad jų akivaizdžiai nepakanka. Valstybės pareiga yra užtikrinti adekvačias pajamas ir paslaugas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Priemonių susidariusiai situacijai spręsti turi būti ieškoma nuolat“, – teigia A. Adomavičienė.

Į žemiausią pajamų grupę (iki 300 eurų vienam šeimos nariui) dažniau patenka bedarbiai (65 proc.), darbininkai ir techniniai darbuotojai (28 proc.). Net 35 proc. priklausančių žemiausiai pajamų grupei respondentų nurodė, kad jų pajamos ženkliai sumažėjo, palyginus su 12 proc. tų respondentų, kurių pajamos iki karantino buvo didžiausios.

„Pačių pažeidžiamiausių gyventojų energetiniam skurdui spręsti reikalinga masinė renovacija su valstybės finansine pagalba. Taip pat privaloma užtikrinti žmonėms orų pragyvenimo lygį ir komfortą, kad jie nešaltų žiemomis, netaupytų elektros savo sveikatos sąskaita, savivaldybės privalo imtis kompleksinių sprendimų, kaip atsinaujinančių energijos šaltinių dėka užtikrintų pigesnę elektrą. Deja, kai kuriose savivaldybėse lyg tyčia keliami socialinio būsto nuomos įkainiai“, – sako vartotojų organizacijų atstovas Kęstutis Kupšys.

Skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka vis dar vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Europos Komisijos rekomendacijose ne pirmus metus raginą Lietuvą užtikrinti nepertraukiamą socialinių paslaugų tiekimą ir socialinio būsto prieinamumą, didinti socialinės paramos prieinamumą, dydį ir jos mokėjimo trukmę. Anot Europos Komisijos, tikėtina, kad pandemija šias ilgalaikes šalies problemas dar padidins.

Apklausą Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo ir Lietuvos Vartotojų aljanso užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147