Naujienos

Prof. J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

2021-04-27 11:46:08

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis.

Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė 35,9 proc. BVP – vadinasi, per metus ji išaugo net 15 proc. Tai aiškinama kaip neišvengiama pandemijos pasekmė. Kaip bekalbėsime, ši skola metai iš metų auga, o jos apčiuopiamam sumažinimui galimybių nematyti. Milijardinės palūkanos, kuriuos mokame visi, iškeliauja kažkam iš Lietuvos. O kaip buvo praeityje?

Deja, istorija mums rodo, kad, bent jau XX amžiuje, neįsiskolinusių valstybių neegzistavo. Matyt, tai neišvengiamas ekonominis procesas. Tik iškyla svarbus klausimas: ar skola auga, ar mažėja? Valstybės skola – tai, be jokios abejonės, našta valstybės gyventojams. Ar galima tą naštą po truputį mažinti? Atsisukus į mūsų netolimą praeitį, pastebėsime, kad tai ir buvo daroma: palaipsniui, gerai apgalvojant ir kai kada „veržiant diržus“, aktyviai pajungiant valdininkiją, visus socialinius sluoksnius.

1939-ųjų Lietuvos skola – šimtus kartų mažesnė, nei šiandien

Moderniųjų laikų Lietuvos valstybė (1918–1940 m.) kūrėsi, galima sakyti, nuo nulio. Pirmojo pasaulinio karo metu kraštas buvo gerokai apnaikintas ir vokiečių apiplėštas, praktiškai nebuvo iš carinių laikų paveldėto valstybinio turto. Todėl nieko nuostabaus, kad krašto atstatymui ir valdymui būtinai reikėjo papildomų pinigų – užsienio paskolų. Nuo 1919 m. Lietuvos skola užsieniui taip pat augo iki 1935 m. – tais metais ji sudarė 15,1 mln. JAV dolerių arba, pagal to meto santykį, 90,5 mln. litų. 1935-aisiais valstybės pajamos sudarė 279,9 mln. litų. Taigi, skola prilygo maždaug 30 proc. visų valstybės pajamų. Į biudžeto išlaidas kasmet buvo įtraukiama mokama skolos dalis ir palūkanos.

Remiantis statistika, matome, kad nuo 1936 m. skola užsieniui pradėjo mažėti, o 1940 m. sausio 1 d. ji sudarė 11,5 mln. JAV dolerių arba 69,3 mln. litų. Pažymint Lietuvos valstybės dvidešimtmetį, finansininkai rašė, jog šalies skola užsieniui „valstybės finansuose nevaidina esminio vaidmens“. Jie pateikė pavyzdį: 1937 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 47 litai iš visos valstybės skolos, Latvijos – 80 litų, Estijos – net 180 litų, Lenkijos – apie 145 litai. O štai 1939 m. vienam Lietuvos gyventojui jau teko tik 31 litas užsienio skolos. Palyginimui, 2021 m. pradžioje vienam mūsų šalies gyventojui teko po maždaug 8 tūkst. eurų skolos. Ir ateityje ši suma, matyt, tik augs.

Didžiausia Lietuvos užsienio skolos dalis atiteko JAV ir Švedijai. Pagal 1939 m. statistiką, įsiskolinimas JAV sudarė 60,4 proc., Švedijai – 36,6 proc., D. Britanijai – 2,1 proc., Vokietijai – 0,3 proc. Likusius 0,6 proc. sudarė skola kitoms valstybėms – Austrijai, Belgijai, Čekoslovakijai, Danijai.

Tarpukario Lietuvos finansinė politika – labai atsakinga

Lietuva dar 1919 metais buvo įsiskolinusi JAV, nes iš jos karo sandėlių Prancūzijoje gavo tuo metu labai reikalingų prekių: drabužių, vaistų, maisto produktų. 1924 m. buvo pasirašyta Lietuvos ir JAV sutartis, pagal kurią amerikiečiams lietuviai iki 1986 m. turėjo išmokėti 6 mln. dolerių skolą ir nemažas palūkanas. Be to, Lietuvos vyriausybė 1919–1923 metais buvo išplatinusi tarp JAV lietuvių taip vadinamas Laisvės paskolos obligacijas (tuo metu vadintas bonais) už beveik 1,9 mln. JAV dolerių. Lietuvos valdžia pareigingai jiems mokėjo palūkanas ir iki pat 1940 m. išpirkinėjo iš amerikiečių jų nupirktus bonus. O štai 1930-aisiais Lietuvos vyriausybė 35 metams perleido švedų bendrovei STAB degtukų gamybos ir prekybos monopolį, mainais gaudama 6 mln. JAV dolerių paskolą krašto ūkio atstatymo tikslams (faktiškai mūsų šalis gavo 4,5 mln. dolerių). Buvo ir kiti smulkesni pasiskolinimai.

Pasak ekonomisto dr. Vlado Terlecko, Lietuvos vyriausybė, ypač premjeras Juozas Tūbelis, labai atsakingai vykdė valstybės finansinę politiką, laikėsi konservatyvaus principo – neišleisti daugiau nei uždirbama. Todėl buvo siekiama subalansuoti valstybės biudžetą griežtai laikantis racionalaus taupumo, neproduktyvių išlaidų varžymo, kiek įmanoma vengti užsienio paskolų.

Pavyzdžiui, kaip rodo statistika, 1924–1937 m. visuomet buvo išlaikomas teigiamas pajamų ir išlaidų santykis. Išlaidos neviršijo pajamų, tad buvo sudaromas lėšų perteklius. Taip buvo galima padaryti ir taupant valstybės lėšas. Labai charakteringas tuo klausimu premjero ir finansų ministro J. Tūbelio slaptas ir skubus raštas susisiekimo ministrui Vytautui Vileišiui, išsiųstas 1931-ųjų spalio 17-ąją.

„P. Ministre, dėl besitęsiančių ir vis aštresne forma pasireiškiančių pasaulio ūkio negalavimų, kiekviena valstybė atskirai yra verčiama skubiai imtis ypatingų priemonių savai valiutai nuo galimų sukrėtimų apsaugoti ir kredito srityje dėl to pasireiškiantiems sunkumams išvengti. Šitie sunkumai pirmoje eilėje rišasi su užsienio prekyba – jos importo pozicijos didėjimu. Importo didėjimas mažina tiek aukso, tiek svetimos pastovios valiutos išteklius“.

„Importe žymiai dalyvauja ir mūsų valstybės įstaigos, atlikdamos jų daromus užpirkimus užsienyje. Tuo tarpu, kaip didžiąją dalį šitų užpirkimų yra galima lengvai patenkinti vidaus pramonės gaminiais. Šio dėlei būtinai reikalinga dėti pastangų geriau pažinti mūsų gaminių rinką, jų išteklius ir rūšis. Darydami užpirkimus viduje žymiai sutaupysime svetimos valiutos ir labai paremsime savo krašto pramonę. Šiems tikslams įgyvendinti turime parodyti ypatingų pastangų“, – laiške rašė J. Tūbelis.

Valdininkai kovojo net dėl simbolinių sumų

Ir nieko nuostabaus, kad Didžiosios krizės metais (1929–1933) Lietuvos pinigas – litas – nebuvo nuvertintas, liko stabili valiuta. Nežiūrint valstybės taupumo, buvo ir kiti vyriausybės bandymai, siekiant sumažinti savo skolos įsipareigojimus užsieniui. Kaip pavyzdį galime paimti Lietuvos skolos JAV klausimo sprendimą.

Būtina pažymėti, kad Lietuva iki 1931 m. savo skolą pareigingai mokėjo. Bet 1931–1932 m., tai yra, ištikus Didžiajai pasaulinei krizei, Lietuva, kaip ir daugelis šalių, dalyvavo JAV valdžios įteisintame skolų moratoriume (įvardintame Huverio moratoriumu). Krizės laikotarpiu JAV valdžia leido savo skolininkėms laikinai sustabdyti skolos mokėjimą, įnešant tik simbolišką sumą.

Prisimenant Lietuvos valdžios taupymo politiką, matome puikų pavyzdį, kaip bandyta ir šią sumą dar labiau sumažinti. Tai atsiskleidžia Lietuvos valstybės pasiuntinio Vašingtone (1928–1933 m.) Broniaus Kazio Balučio veikloje. Jis išsiaiškino JAV Valstybės departamente, jog yra šiokia tokia galimybė dar 2,5 tūkstančio JAV dolerių (to meto 25 tūkst. litų) sumažinti ir taip jau simbolišką 10 tūkst. dolerių Lietuvos metinę simbolinę skolos sumą Amerikai, kurią mūsų šalies vyriausybė privalėjo sumokėti 1933 metais.

Pinigai jau buvo perversti, bet B. K. Balutis ėjo į JAV Valstybės departamentą, drąsiai įrodinėjo amerikiečiams ir pasiekė, kad jie nusileistų ir priimtų mažesnę sumą. Taip pavyko išsaugoti Lietuvos valstybės iždui 2,5 tūkst. JAV dolerių – galima sakyti, menką sumą. Galima buvo ir nesistengti – tačiau pasiuntinys diplomatiškai kovojo nors ir dėl nedidelių, bet dėl Lietuvos valstybės pinigų!

Puikus pavyzdys, kaip valstybės tarnautojas kaunasi dėl kelių tūkstančių valdiškų pinigų. Kodėl? Jam tai buvo normalu, jis buvo įsitikinęs, kad atlieka savo, kaip valstybės valdininko, šiuo atveju Lietuvos pasiuntinio Vašingtone pareigas. Ar ką nors panašaus šiandieną žinome? Kaip norėtųsi sužinoti, kad ir šiandien mūsų valdininkija negaili jėgų ir laiko, siekiant išsaugoti ir sutaupyti kiekvieną valstybės eurą...

Skolos mokėjimas – prestižo ir autoriteto klausimas

Iki 1934 m. Lietuva jau buvo JAV išmokėjusi 1,2 mln. JAV dolerių, įskaitant palūkanas. Nacių valdomai Vokietijai atsisakius mokėti karo reparacijas Prancūzijai, Didžiajai Britanijai, Italijai ir kitoms šalims, šios šalys atsisakė Amerikai mokėti skolas, kurios sutartimis buvo siejamos su reparacijomis.

Tuo pasinaudojo ir Lietuvos vyriausybės, kurios savo skolos nemokėjimą, vis atidedant, 1934–1940 m. argumentavo tuo, kad Vokietija nemokėjo Lietuvai reparacijų, o ekonominė krizė neigiamai paveikė šalies ūkį; taip pat – tuo, kad valstybė prarado daug įplaukų į iždą, netekus Klaipėdos, bei brangiai kainuojančiu atgauto Vilniaus krašto atstatymu. Primindavo ir tai, kad 1919 m. gautas prekes iš JAV patys amerikiečiai įvertino per didelėmis kainomis. Tiesa, Lietuvos valdžia brangino santykius su JAV, todėl savo skolų nemokėjimo klausimą formulavo atsargiai, atidžiai stebėdama kitų šalių, ypač didžiųjų skolininkių – D. Britanijos ir Prancūzijos – veiksmus. Šios valstybės nerodė noro mokėti, o jomis sekė ir mažesnės valstybės.

Įdomu ir tai, kad mūsų šalies skola buvo bene vienintelė Lietuvos ir JAV santykių sritis, kuria labiau domėjosi JAV valdžia ir pirmoji rodė dėmesį Lietuvai, o ne atvirkščiai. Vašingtono politiniai sluoksniai šiuo klausimu du kartus metuose „prisimindavo“ Lietuvą. Lietuvos pasiuntinys Povilas Žadeikis, skirtingai nei užsienio reikalų ir finansų ministerijų vadovai, buvo ne tik skolos sumažinimo, bet ir jos būtino išmokėjimo šalininkas. Jis matė, kaip jautriai į skolos klausimą žiūrėjo JAV visuomenė ir dalis lietuvių išeivijos, kaip neigiamai skolų nemokėjimą vertino JAV Kongresas.

Lietuvos pasiuntinys savo poziciją grindė ir tuo, kad ateityje mūsų valstybei gali prisireikti rimtos JAV moralinės ir materialinės paramos. Anot jo, kad ir nedidelės skolos mokėjimas – tai Lietuvos prestižo reikalas, autoriteto stiprinimo amerikiečių akyse reikalas, netgi garantas ateityje. P. Žadeikis nuolat ragino Lietuvos valdžią rodyti iniciatyvą ir sau naudingai persiderėti skolos mokėjimą, o dalį skolos mokėti net lietuviškomis prekėmis.

Skola taip ir liko nesumokėta

Tikėjimas, kad gal nereikės mokėti, jau buvo stipresnis už pasirašytų įsipareigojimų vykdymą ar iniciatyvą persiderėti. Tikėjimą stiprino ir patys amerikiečiai: spauda, ekonomistai bei kai kurie politikai jau reiškė nuomonę, kad skolų pilnai susigražinti nebepavyks. Jie siūlė jei ne panaikinti skolas, tai bent jau jas sumažinti.

Kaip rodo archyviniai dokumentai ir statistika, skolos mokėjimas nebūtų rimčiau negatyvia prasme paveikęs Lietuvos ūkio. Bet 1934–1940 metais nesumokėti pinigai, maždaug apie 1,6 mln. dolerių skolos su palūkanomis, buvo panaudoti kitiems Lietuvos poreikiams finansuoti. Skola taip ir nebuvo sumokėta – Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai skolos klausimą padarė nebe svarbiausia JAV problema, kuri tapo istorijos objektu.

Nežiūrint valstybės taupumo, vis dėlto kraštas tvarkėsi, ūkis plėtėsi, augo pajamos ir tai leido po truputi didinti atlyginimus švietimo ir kultūros darbuotojams, po truputį kilo tarnautojų ir darbininkų pragyvenimo lygis – iki pat tragiškų 1940 metų.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.