Kokia IT sistema padėtų atlaikyti masinės vakcinacijos apkrovas Lietuvoje?

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę pabrėžė, kad Lietuvoje masinė vakcinacija gali būti vykdoma tik etapais, mat suteikus galimybę vienu metu registruotis visiems norintiems – apkrovos neatlaikytų jokia informacinė sistema.

Kaip vis dėlto galėtų veikti IT sistemos, kad pavyktų atlaikyti milžiniškas apkrovas?

Kokių pokyčių reikia, norint sklandžiau įgyvendinti masinę vakcinaciją? Įžvalgomis apie technologinius sprendimus dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis.

Kodėl IT sistemoms Lietuvoje nepavyksta atlaikyti didelių duomenų apkrovų?

Nesutikčiau su teiginiu, kad masinės vakcinacijos apkrovos negalėtų atlaikyti nei viena IT sistema. Pasaulyje yra sistemų, kurios per sekundę gali apdoroti apie 100 milijonų užklausų. Tai reiškia, kad visi mūsų šalies gyventojai galėtų vienu metu registruotis ir dar liktų vietos dar 97 milijonams vartotojų. Ir visa tai vos per vieną sekundę! Taigi aš manyčiau, kad problema slypi sistemoje, kai ji yra nekeičiama ir netobulinama.

Nors vakcinacija vykdoma etapais, tačiau vis nepavyksta išvengti nesklandumų. Šią ir praėjusią savaitę strigo ir registracijos sistemos, kodėl taip atsitinka?

Registracija nėra labai sudėtingas veiksmas ir paprastai vienas serveris gali apdoroti apytiksliai 7 tūkstančius įrašymo užklausų per sekundę.Taigi jei vienu metu daugiau nei 7 tūkstančiai vartotojų bandys registruotis, o dalis iš jų gaus klaidos atsakymą, turės bandyti dar kartą. Paprastai svarbioms sistemoms niekada nebūna pasitelkiamas tik vienas serveris, dažniausiai jų būna keli. Tokiu atveju, apdorojimo sparta padidėja, nes krūvis yra išdalinamas keliems serveriams.

Naivu manyti, kad visos registracijos ateis tą pačią sekundę, paprastai jos akimirksniu išsiskirsto laike. Taigi pasitelkiant vos vieną serverį būtų galima užregistruoti maždaug 420 tūkstančių vartotojų per vieną minutę (t.y. visą Lietuvą per 7-8 minutes su sąlyga, kad nepavykus užsiregistruoti žmonės bandys dar kartą). Kita sistemos dalis lemia, kiek laiko užtrunka registracijos užklausa. Jei sistema nėra optimizuota, registracijos užklausa trunka kelias sekundes, tai serverio pralaidumas mažėja dėl taip vadinamųjų laukiančiųjų užklausų. Todėl yra labai svarbi programinės įrangos architektūra, kad užklausa truktų kiek įmanoma trumpiau ir kuo greičiau atlaisvintų vietą kitoms užklausoms.

Kokie didžiausi iššūkiai tenka IT specialistui, valdant tokio pobūdžio užklausas?

Labai svarbu suprasti kaip tie srautai atrodo. Ar tai yra vienkartiniai duomenų padidėjimai, ar tai yra pastovi apkrova, kokie yra programinės įrangos apribojimai. Kartais vienas sprendimas gali atlaikyti reikiamus srautus, bet integruoti servisai negali. Dažnai tenka spresti ir naudojamų paslaugų apribojimus.

Ko reikia, kad IT sistemos atlaikytų tokias masines apkrovas kiek įmanoma sklandžiau?

Parastai šios problemos sprendžiamos kompleksiniu būdu. Dididant serverių galią, didinant serverių kiekį, optimizuojant programinės įrangos architektūrą. Šiuo atveju, greičiausiai, paprasčiausia būtų didinti serverių kiekį, nes registracija yra vienkartinis veiksmas. Šiam variantui būtina teisinga programinės įrangos architektūra, kad registracijos užklausa tiesiog įrašytų veiksmą į eilę (kiek įmanoma greičiau) ir vėliau sistema apdorotų visus iš eilės elementus maksimaliu greičiu. Taip pat yra reikalingas lengvas būdas padidinti serverių kiekį (šiais laikais tai automatizacijos uždavinys). Užtikrinti sklandų registracijų veikimą šalys gali rinktis debesų kompiuterijos sprendimus – registraciją perkelti į „debesį“,o duomenys gali likti ir valstybinėse duomenų bazėse.

Ar egzistuoja efektyvus technologinis sprendimas, kuris įgyvendintų spartesnę vakcinacijos eigą Lietuvoje?

Kuo patogesnė sistema yra vartotojui, tuo lengviau tikėtis, kad ją žmonės naudos. Iš kitos pusės čia reikalingas reagavimo greitis, todėl vertėtų galvoti apie mobilaus įrenginio panaudojimą informacijos pateikimui ir reagavimui. Galima būtų apie laisvas skiepų vietas žmonėms pranešti tiesiai į mobilųjį įrenginį ir leisti jiems iš karto registruotis. Vis dėlto, manyčiau, kad techninė problema šiuo atveju yra paprastesnė nei socialinė.

Ar Jums su kolegomis yra tekę kurti sistemą, kuri padėtų suvaldyti didelius informacinius srautus ir atlaikytų tokias milžiniškas sistemų apkrovas?

Dirbame su viena iš didžiausių pasaulinių avialinijų kompanijų, kuri kasdien turi apdoroti duomenis iš visų įvykusių skrydžių pasaulyje ir atvaizduoti apdorotus duomenis savo klientams. Iki pandemijos, tai maždaug sudarydavo apie 100 tūkstančių skrydžių per dieną. Šią sumą padauginę iš vidutinio žmonių kiekio lėktuve galime gauti duomenų kiekius, kuriuos reikia apdoroti vos per vieną dieną. Taigi šiam sprendimui spręsti yra taikomi įvairūs metodai:serverių galingumas, jų kiekis, asinchroninis duomenų apdorojimas, duomenų segmentacija ir pan. Taip pat naudojama debesų kompiuterija, skirta lengvam skalės didinimui bei serverless konceptas.

Ko, jūsų manymu, stinga, kad panašūs metodai būtų sėkmingai taikomi ir šalies vakcinavimo procesui?

IT produktai neturi sienų ar savivaldybių apribojimų, tačiau kartais turime strateginę problemą, kuri lemia, kad darome lokalius ir kiek trumparegiškus sprendimus, esamoms problemoms pagerinti. Pirmiausia reikėtų sutvarkyti sistemas, kad jos „nenulūžtų“. t.y. jei žmogus jau apsisprendė skiepytis, technologija neturėtų jam trukdyti tai padaryti. Derėtų peržiūrėti ar registracija yra patogi vartotojui, taip pat ir informavimo eigą, jis turi būti savalaikis ir tikslingas. Taip pat reikėtų apjungti visas sistemas į vieną visumą. Visų šalies vakcinavimų punktų registracija turėtų būti vienoda, juk iš čia galima gauti apibendrintas įžvalgas, optimizuoti logistiką bei nukreipti žmones į tuos punktus, kur vakcinų yra.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147