Prekių grąžinimas: svarbu nepamiršti ribų, o prekybininkams – lankstumo

Daugeliu atvejų lietuviai internetinėse parduotuvėse perka drąsiai, žinodami, kad netikusias prekes galės grąžinti mažiausiai per 14 dienų terminą.

Ir nors įstatymai tokią galimybę ir perkant internetu, ir fizinėse parduotuvėse iš tiesų numato, jie taip pat apibrėžia ir išimtis, bet jų vartotojai ne visuomet žino. Tad kur yra aukso vidurys: kada prekybininkai turi būti lankstesni, o vartotojai – sąmoningesni?

Be priežasties grąžinti galima ne visas prekes

Civilinis kodeksas ir Mažmeninės prekybos taisyklės numato, kad nenaudotas, kokybiškas, prekinės išvaizdos nepraradusias prekes vartotojai gali grąžinti per 14 dienų nenurodydami grąžinimo priežasties. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad taisyklėse taip pat pateikiamas negrąžinamų prekių sąrašas, į kurį patenka tokios prekės kaip apatinis trikotažas, žaislai, baldai, patalynė, parfumerijos gaminiai, kūdikių drabužėliai ir kt. Jei vartotojo įsigyta prekė yra įtraukta į išimčių sąrašą, ją galima grąžinti tik pardavėjui geranoriškai sutikus.

Bendrovės „Omniva LT“, valdančios išorinę prekių grąžinimo platformą FLIPO, komercijos vadovas Justinas Pileckas sako, kad, siekiant išvengti nesusipratimų, pirkėjams visuomet svarbu pasidomėti kiekvieno pardavėjo taikoma prekių grąžinimo politika ir žinoti bendrąsias taisykles.

„Vartotojai daugeliu atvejų kliaunasi įstatymų numatyta 14 dienų prekių grąžinimo be priežasties garantija. Tačiau ji nėra absoliuti, o tam tikrų prekių prekybininkai gali nepriimti. Jei kyla abejonių, ar įsigyjamas prekes tikrai bus galima grąžinti, visuomet verta apie tai pasiteirauti konkrečios parduotuvės atstovų, susipažinti su parduotuvės prekių grąžinimo taisyklėmis“, – teigia J. Pileckas.

Didelė dalis pirkėjų neskaito prekių grąžinimo taisyklių

Šiemet sausį prekių grąžinimo platformos FLIPO iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad su prekių grąžinimo sąlygomis, perkant internetu, iš anksto susipažįsta maždaug du trečdaliai vartotojų. Pirkdami fizinėse parduotuvėse, tai daro tik 41 proc. pirkėjų. Likę neskiria tam dėmesio, todėl neretai nustemba, kad įsigytų, tačiau netikusių prekių pardavėjas nepriima atgal ir negrąžina už jas pinigų.

„Prekių, kurias galima grąžinti, išimtys yra numatytos ne be reikalo. Pavyzdžiui, prekybininkai nėra įpareigoti priimti gyventojams netikusių greitai gendančių prekių, dantų šepetėlių, apatinio trikotažo ir kitų išpakuotų pirkinių, kurie yra netinkami grąžinti dėl sveikatos ar higienos priežasčių. Juk išpakuotų higienos prekių kitam pirkėjui pardavėjai nesiūlo, tad dėl jų grąžinimo būtų patirta nuostolių“, – aiškina J. Pileckas.

Lankstesnė prekių grąžinimo politika pardavėjams naudinga

Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad aiškus prekių grąžinimo procesas pirkėjus skatina toje pačioje parduotuvėje pirkti dažniau. Net 92 proc. internetu ir 95 proc. fizinėse parduotuvėse prekes įsigyjančių vartotojų teigė, kad aiškus prekių grąžinimo procesas į konkrečią parduotuvę skatina grįžti dažniau. J. Pilecko teigimu, tai yra svari priežastis prekybininkams pasistengti, kad pirkėjams būtų išties aišku, kaip ir kokias prekes galima grąžinti ar pakeisti.

„Tai, kad parduotuvės kai kurių grąžinamų prekių priimti neprivalo, nereiškia, jog to daryti negali. O lankstesnė prekių grąžinimo politika prekybininkams gali būti išties naudinga. Mūsų iniciatyva atliktos apklausos duomenys rodo, kad 89 proc. apklaustųjų, kuriems nekilo problemų grąžinti vieną ar kitą įsigytą prekę, dar kartą pirktų toje pačioje parduotuvėje. Taip pat elgtųsi 97 proc. prekes įsigijusių ir sėkmingai grąžinusių fizinėse parduotuvėse“, – sako J. Pileckas.

Tiesa, jis pabrėžia, kad Lietuvos prekybininkai į prekių, kurių priimti neprivalo, grąžinimą žiūri gana lanksčiai. Tai rodo ir apklausos duomenys, pagal kuriuos tarp dažniausiai lietuvių grąžinamų kokybiškų prekių yra elektroninė technika, kurios fizinės parduotuvės turi teisę nepriimti. Pernai tokias prekes grąžino maždaug penktadalis gyventojų. Dažniau buvo grąžinami tik drabužiai (52 proc.) ir avalynė (29 proc.).

Anot J. Pilecko, aiškūs, paprasti ir vartotojams palankūs prekių grąžinimo procesai neabejotinai gerina pirkėjų apsipirkimo patirtį ir potencialiai didina lojalių parduotuvės klientų dalį. Dėl to prekybininkams, ypač veikiantiems internete, itin svarbu sustyguoti ir optimizuoti prekių grąžinimo procesus, skirti jiems pakankamai dėmesio. Tai gali padėti pasiekti geresnių verslo rezultatų.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148