Koks bus derlius šiemet: ūkininkai ir analitikai tikisi didesnio nei vidutinis

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei.

Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Prie kaprizingų oro sąlygų prisitaikyti padeda galinga technika

Šiuo metu didžiausią nerimą žemės ūkių bendrovių agronomams kelia vasarinių rapsų pasėliai, kurių šiemet Lietuvoje užsėta rekordiškai daug – apie 40 tūkst. hektarų (pernai – apie 15 –17 tūkst. ha.). Kai kuriuose ūkiuose, kur nėra sutvarkytos drenažo sistemos, ūkininkai vis dar negali įvažiuoti į užmirkusius laukus. Be to, kai kuriuose rajonuose stiprus vėjas augalus iš šlapios dirvos tiesiog išplėšė su šaknimis.

„Šiuo metu kritinis metas rapsus auginantiems ūkininkams – dabar pats laikas geltonai pražydusius laukus nupurkšti priemonėmis, apsaugančiomis nuo grybinės infekcijos bei augimo reguliatoriais. Tai ypač svarbu, nes pradelsus šį svarbų purškimo etapą, rapsų stiebai bus silpni ir lengviau pažeidžiami esant nepalankioms oro sąlygoms, o prasidėjus vasarinių audrų su krušomis sezonui, galima netekti didelės dalies būsimojo derliaus“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.

Pasak specialisto, turimi duomenys iš Lietuvos ūkių, rodo, kad kol kas didžioji dalis vasarinių bei žieminių rapsų pasėlių yra geros būklės, ir jei bent keletą savaičių išliktų sausesni orai ir ūkininkai spėtų atlikti būtiniausius darbus, šiemet galima tikėtis gero rapsų derliaus. Didesnio nei vidutinio derliaus ūkininkai tikisi ir iš kitų auginamų kultūrų: kviečių, miežių.

Pasivyti vėluojančius darbų laukuose grafikus ūkininkams padeda galinga technika. AB „Linas Agro Group“ valdomos Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas Kastyti Krištolaitis teigia, jog be didelio našumo technikos visų reikiamų darbų laukuose tokį permainingą ir lietingą pavasarį nebūtų pavykę padaryti.

„Per pastaruosius kelerius metus mes išmokome prisitaikyti prie nenuspėjamų oro sąlygų, kurios kartais laukuose mums dirbti leidžia vos keletą dienų per savaitę. Gerai, kad turime du savaeigius purkštuvus, kurių plotis 36 metrai, bei kitos pažangios technikos, kurios našumas leidžia mums tinkamu metu ir per trumpą laiką atlikti visus būtiniausius darbus. Todėl ir derliaus rezultatai būna geri. Nerimas dėl lietaus keliamo pavojaus pasėliams jau praėjo. Praėjusią savaitę pavyko užbaigti ir pirmąją žolinių pašarų šienapjūtę. Kviečių, rapsų, miežių pasėliai mūsų laukuose atrodo tolygiai ir gražiai. Jei dabar bent keletą savaičių išsilaikys šiltesni orai, tikimės, kad šių metų derlius bus ne blogesnis nei pernai, kuomet iš hektaro prikūlėme apie 7,5 tonas kviečių, 4 tonas rapsų ir 6,7 tonas miežių“, – sako 3300 hektarų žemės dirbančios bendrovės vadovas.

Supirkimo kainos tarptautinėse biržose išlieka aukštos

Kitose Europos Sąjungos šalyse derliaus prognozės, pasak S.Banelio, kol kas vertinamos gan atsargiai, o tarptautinėse biržose tiek kviečių, tiek rapsų kainos kol kas išlieka labai aukštos, palyginus su kelių pastarųjų metų kainomis.

„Didžiausios rapsų augintojos Prancūzija ir Vokietija pernai labai nukentėjo dėl sausrų, o šių metų pasėliai per patį žydėjimą Prancūzijoje buvo paveikti pavasario šalnų, tad šių metų derliaus prognozės nepakito ir išliks panašios kaip ir pastaruosius trejus metus. Skaičiuojama, kad derlingumas sieks apie 3 tonas iš hektaro, o bendras rapsų derlius bus nedidelis – apie 16,7 mln. tonų. Todėl aukštos rapsų kainos – apie 500 eurų už toną – šių metų lapkričio mėnesiui išsilaiko ir tarptautinėje „Euronext“ (buvusi MATIF) biržoje. Tai – geras ženklas Lietuvos ūkininkams“, – pažymi S.Banelis.

Rusijoje, pasak S.Banelio, skirtingi analitikai prognozuoja nuo 79 iki 85 mln. tonų rapsų derlių, kuris praėjusį sezoną siekė apie 86 mln. tonų.

Šio sezono pasaulio kviečių derliaus prognozes tarptautiniai analitikai kilstelėjo 5 proc. iki 2,292 mlrd. tonų (pernai derlius siekė 2,22 mlrd. tonų), o Europos Sąjungos šalių kviečių derliaus prognozes padidino 6 procentais iki 126 mln. tonų (praėjusį sezoną derlius buvo 117 mln. t.).

„Šiemet ES šalių ūkiuose tikimasi 3,6 proc. didesnio kviečių derlingumo – apie 5,9 t iš hektaro. Kviečių vartojimas auga visame pasaulyje, o jų kainos vidurkis „Euronext“ biržoje gruodžio mėnesiui šiuo metu siekia 210 eurų. Iki 1,194 mlrd. tonų didinamos ir kukurūzų derliaus prognozės, pernai jų derlius siekė 1,134 mlrd. tonų“, – pažymi S.Banelis.

Nors rapsų ir kviečių supirkimo kainos šiuo metu tarptautinėse biržose yra labai aukštos, S.Banelio teigimu, įsibėgėjant sezonui, grūdų supirkimo kainos turi tendenciją mažėti. „Šiuo metu prekyba visais grūdais yra sulėtėjusi, tad ūkininkams dabar palankus metas sudaryti išankstinius pardavimus parduodant iki trečdalio būsimojo derliaus. Po 2–3 savaičių prekyba taps aktyvesnė“, – pažymi jis.

Derliaus nuėmimas vėluos

Užsitęsęs lietingas ir vėsus pavasaris, pasak ekspertų, gali 2–3 savaitėmis pavėlinti ir derliaus nuėmimo terminą. Paprastai Lietuvoje derliaus nuėmimo darbai pradedami apie liepos 25 d., nors pernai dėl sausrų jie prasidėjo net 15 dienų anksčiau nei įprasta.

Šiemet Lietuvoje daugiausia buvo sėta žieminių kviečių ir žieminių rapsų. Kai kuriuose regionuose dėl sniegingos žiemos padarinių nukentėjo kvietrugiai ir ūkininkams teko juos pavasarį atsėti. Šiemet Lietuvoje bus mažesnis žirnių derlius, nes jų šiemet užsėti mažesni plotai. Pupų derlius, prognozuojama, bus panašus, kaip ir praėjusiais metais.

„Ūkininkams trūko žirnių žaliavos, nes pernai dėl sausros jų derlius buvo prastas, todėl buvo užsėti didesni vasarinių rapsų plotai. Daugelis ūkininkų sėjo savo, o ne sertifikuotą sėklą, todėl daug kam žirniai nesudygo ir teko atsėti. Dabar visiems pasėlių laukams labiausiai reikia aukštesnės temperatūros, saulės ir didesnio vėjo, kad dirvose išdžiūtų užsistovėjęs vanduo. Tad jei lietūs ūkininkams netrukdys dirbti laukuose, galime tikėtis, kad derlius bus didesnis nei vidutiniškas“, – sako S.Banelis.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148