Lietuvoje startuoja pirmasis žaliojo vandenilio gamybos projektas

Europos valstybėse sparčiai vystant atsinaujinančios energijos rūšies – vandenilio projektus, Lietuvos įmonės imasi naujos iniciatyvos pradėti gaminti ir transportuoti dujotiekiais žaliąjį vandenilį energetikai.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Žaliasis vandenilis taip vadinamas todėl, kad yra gaminamas iš atsinaujinančių energijos išteklių ir neišskiria CO2.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir bendrovė „SG dujos Auto“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl vandenilio gamybos „Power-to-gas“ (P2G) technologijos plėtros. Projekto metu pirmą kartą prie Lietuvos dujų sistemos bus prijungtas žaliąjį vandenilį gaminsiantis įrenginys. Planuojama, kad pilotinis projektas bus įgyvendintas ir žaliosios vandenilio dujos, naudojant P2G technologiją, Lietuvoje bus pradėtos gaminti 2024 metais.

Įgyvendinant šį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (R&D) projektą bus siekiama nustatyti, kaip esamą dujų sistemą pritaikyti žaliojo vandenilio transportavimui. Projekto metu vandenilio gamybos elektrolizės įrenginiai bus prijungti prie atsinaujinančios elektros energijos gamybos įrenginių ir dujų perdavimo bei skirstymo sistemos. Elektrolizės būdu P2G įrenginyje pagamintos vandenilio dujos bus įvairiomis proporcijomis maišomos su gamtinėmis dujomis ir transportuojamos vartotojams.

„Energetikos transformacija, diegiant švarios energijos technologijas yra strateginis Lietuvos tikslas, įgyvendinant nacionalinius ir europinius įsipareigojimus, susijusius su įvairių sektorių dekarbonizacija. Siekiame per artimiausius metus sukurti pagrindą vandenilio energetikos plėtrai, todėl valstybės įmonių ir verslo inicijuotas vandenilio gamybos projektas yra svarbus žingsnis, siekiant proveržio, kuriant tinkamą ekonominę aplinką žalios Lietuvos vystymuisi“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Europoje vandenilio technologija nurodoma kaip viena realiausių alternatyvų iškastiniam kurui, pasiekti klimato kaitos mažinimo tikslus. Tam pernai Europos Komisija patvirtino Žaliojo kurso ir Vandenilio strategijos dokumentus.

„Gavę pirmąją paraišką prijungti vandenilio gamybos įrenginį prie dujų perdavimo sistemos žengiame į visiškai naują energetikos etapą. Nors kol kas vandenilis energetikoje dar yra naujovė, jau dabar žinome, kad atitinkamai pasiruošę, galėsime jį transportuoti esama gerai išplėtota Lietuvos dujų perdavimo sistema. Šiuo metu atliekame infrastruktūros tyrimus, nustatome proporcijas, kiek žaliojo vandenilio galime saugiai ir patikimai įleisti į tinklą ir kokiomis dalimis jis gali būti maišomas su įprastomis dujomis. Tai labai perspektyvus projektas, todėl skatiname ir kitus rinkos dalyvius imtis iniciatyvos bei aktyviai dalyvauti vandenilio plėtros projektuose“, – sako Nemunas Biknius, „Amber Grid“ generalinis direktorius.

Pasirašytame susitarime nurodoma, kad įmonė „SG dujos Auto“ pietrytinėje Lietuvos dalyje įsigis ir sumontuos „Power-to-gas“ vandenilio gamybos įrenginį. Jį sudarys elektrolaizeris, vandenilio saugojimo, kompresavimo ir kiti elementai. „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemoje bus įrengti vandenilio maišymo su gamtinėmis dujomis įrenginiai, žaliojo vandenilio įleidimo mazgas bei stebėjimo įrenginiai. Tarptautinių ekspertų vertinimu žaliojo vandenilio dalis dujų mišinyje galėtų sudaryti iki 10 proc. ESO dalyvaus atliekant vertinimą dėl tokio dujų mišinio poveikio dujų skirstymo sistemai ir vartotojams.

„Žaliasis vandenilis taps neatsiejama energetikos dalis ateityje ir tam ruoštis reikia jau šiandien. Dujų tinkle atsiradus žaliajam vandeniliui turi būti užtikrintas patikimas ir saugus tokių dujų mišinio tiekimas perdavimo ir skirstymo tinklais iki galutinio vartotojo. Dalyvaudami šiame projekte įgausime daug naudingos patirties dirbant su naujos kartos dujų mišiniais bei tiesiogiai prisidėsime prie energetikos sektoriaus dekarbonizacijos.“ – teigia Mindaugas Keizeris, ESO generalinis direktorius. Palaipsniui dekarbonizacijos siekiama visose „Ignitis grupė“ veiklose.

Žaliojo vandenilio gamyba elektrolizės būdu (power-to-gas) – tai elektros energijos pavertimas dujomis. Elektros srovę leidžiant per vandenį P2G įrenginyje, vandens molekulės skyla į deguonį ir vandenilio dujas. Į dujotiekių tinklą įleistos vandenilio dujos susimaišo su gamtinėmis dujomis ir toks dujų mišinys tiekiamas vartotojams.

„Vandenilio transportavimas gamtinių dujų tinklais – svarbus ir labai lauktas žingsnis, atveriantis naujas galimybes išnaudoti jau esamą dujų perdavimo infrastruktūrą transportuoti ir vandenilį. Prieš septynerius metus pirmieji Lietuvoje investavome į mokslo tyrimus kaip panaudoti žaliąjį vandenilį kaip kuro priedą gamtines dujas naudojančių transporto priemonių varikliuose. Tuomet vandenilio panaudojimas Lietuvos transporte atrodė kažkas iš fantastikos srities, tačiau jau keli metai trijų Lietuvos miestų autobusų parkai naudoja mūsų sukurtus vandenilio ir gamtinių dujų pildymo modulius, šios technologijos panaudojimu transportui aktyviai domisi tarptautiniai automobilių gamybos koncernai. Iki šiol žaliąjį vandenilį Lietuvos transportui gamindavome lokaliai, todėl atsiradus galimybei jį perduoti dujotiekių tinklais, galėtume turėti visiškai kitas galimybes prisidėti prie ateities energetikos Lietuvoje kūrimo ir spartesnės Lietuvos transporto sektoriaus pertvarkos, kad galėtume greičiau judėti ES nubrėžtu žaliuoju kursu. Tikime, kad tai – tik pradžia, o po kelių metų panašūs sprendimai atrodys savaime suprantami ir neatskiriami energetikos sektoriaus elementai“, – sako „SG dujos Auto” direktorius Vidas Korsakas.

Dujų tinklu transportuojant vandenilį bus sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, išvengiama metano nuotėkių ir didesnių CO2 išmetimo kiekių. Žaliojo vandenilio maišymas su gamtinėmis dujomis yra ekonomiškai naudingas, dekarbonizuojant dujų sektorių.

Planuojama, kad dujų sistema bus pritaikyta gryno vandenilio arba metano ir vandenilio mišinio transportavimui iki 2030 m. Lietuva ketina daugiau dėmesio skirti žalio vandenilio gamybos, transportavimo ir susijusių veiklų moksliniams tyrimams, demonstraciniams projektams įgyvendinti, tam, kad būtų pasiruošta perėjimui prie vandenilio technologijų panaudojimo.

Vandenilis sprendžia žaliosios energijos saugojimo problemą. Augant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kaupiantis perteklinei energijai tinkle bei esant elektros vartojimo svyravimams, būtina užtikrinti stabilią ir subalansuotą energetikos sistemą. Perteklinę energiją pavertus žaliuoju vandeniliu ir patiekus į dujų sistemą, energiją galima saugoti dujinėje formoje ir, prireikus, iš jos pagaminti švarią elektros ar šiluminę energiją.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9