Atsargiai, kariesas: kaip laiku pastebėti ir kaip kovoti

Amžinoji neteisybė, apie kurią pacientai guodžiasi odontologams, yra kariesas, kuris priešus renkasi ne vien tik pagal įpročius ir gyvenimo būdą.

Turbūt kiekvienas turime pažįstamą, kuris didžiuojasi, kad niekada nebuvo pas odontologą, nors tiesiog kartą per dieną prabraukia dantis dantų šepetėliu. Deja daugumai tenka kovoti su kariesu.

Gydytoja odontologė Monika Pratapienė teigia, kad polinkis į dantų kariesą yra individualus ir lemiamas daugelio veiksnių. Vieni jų yra įgimti, jų pakeisti negalime. Pavyzdžiui, seilių kiekis ir sudėtis, apnašų susidarymo greitis, juose esančių mikroorganizmų aktyvumas. Įgimti yra ir dantų ypatumai - kaip jie išsidėstę dantų lanke, kokie yra paviršiaus nelygumai, cheminė struktūra. Skirtingas ir kiekvieno žmogaus genetinis polinkis į kariesą, taip pat bendriniai susirgimai, lemiantys burnos ertmės sveikatą.

Tačiau nereikėtų nusiminti, nes kai ką koreguoti vis dėl to galime. Pavyzdžiui, savo mitybos įpročius: angliavandenių suvartojimo kiekį ir dažnį, mikro ir makro elementų įsisavinimą. Be to, tik mes patys esame atsakingi už individualią burnos higieną: kaip kokybiškai kaskart nuvalome ant dantų paviršiaus susiformuojantį apnašą.

Skausmas - tai ne simptomas, tai jau komplikacija

Klinikos „Dantų harmonija“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 29 proc. žmonių į odontologą kreipiasi tik pajutę skausmą. Gydytoja odontologė M. Pratapienė primena, kad skausmas - tai jau karieso komplikacija, ir idealiu atveju ateiti pas odontologą turėtume gerokai anksčiau.

Jos teigimu, dalis pacientų patys kreipiasi dėl jautrumo terminiams (šalčiui / karščiui), cheminiams (saldumui /rūgštumui) ar mechaniniams (maistui pakliuvus į ertmę) dirgikliams. Tačiau labai dažnai pacientas dar nejaučia jokių simptomų, o gydymas jau yra reikalingas.

Savaiminis, ilgai trunkantis skausmas, dažnai pasireiškiantis vakare arba naktį, linkęs plisti per visą žandikaulį, jau yra karieso komplikacija, atsirandanti tada, kai pažeidimas pasiekia nervą ir sukelia jo uždegimą.

„Tokiu atveju vien plombuojant problemos išspręsti nepavyksta, reikalingas endodontinis gydymas, kurio metu pašalinamas infekuotas danties nervas”, - sako gydytoja. Ir čia pat priduria - jei žmonės kreiptųsi į gydytoją odontologą anksčiau, greičiausiai pakaktų dantį užplombuoti.

Plombos ilgaamžiškumas priklauso ir nuo gydytojo, ir nuo paciento

„Kad plomba tarnautų kuo ilgiau, gydytojas turi užtikrinti darbinio lauko sausumą bei tvirtą sukibimą su danties audiniais. Na, o pacientas savo ruožtu privalo daryti viską, kad neatsirastų naujų pažeidimų”, - sako M. Pratapienė. Dantis, kuris jau buvo plombuotas, tikrai gali sugesti kitame paviršiuje. Kaip to išvengti? Štai du pagrindiniai patarimai:

✅ Laikytis geros individualios burnos higienos: valyti dantis bent 2 kartus per dieną (ryte ir vakare), naudoti tarpdančių šepetėlius arba dantų siūlą.
✅ Laikytis subalansuotos mitybos principų ir režimo: vengti angliavandenių (cukraus turintys produktai turi kariesogeninį poveikį), atkreipiant dėmesį ne tik į jų kiekį, bet ir į vartojimo dažnį.

Svarbus faktas apie plombas: jas keisti reikia anksčiau, nei pajaučiame, kad „kažkas ne taip”

„Dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie galvoja, jog senos plombos turi būti keičiamos tik tada, kai pradedami jausti kokie nors simptomai, pavyzdžiui, danties jautrumas, atskilę plombos kraštai. Noriu paneigti šį mitą”, - sako M. Pratapienė.

Gydytojos odontologės teigimu, faktorių, kurie signalizuoja apie būtinybę imtis plombuoto danties gydymo, yra ne vienas. Tai gali būti netiksliai atkurta anatominė forma, turinti įtakos kramtymo efektyvumui ir sąkandžio stabilumui; pigmentuoti plombos kraštai, rodantys jos susitraukimą, nesandarumą; aplink plombą matomas šešėlis - antrinis kariesas; kabantys, dantenas traumuojantys plombos kraštai; netamprūs tarpdančiai, kurie skatina maisto kaupimąsi, nuolatinį dantenos uždegimą, kišenės formavimąsi.

„Būtent tam, kad net ir tyliai vykstantys karioziniai procesai būtų aptikti pradinėje savo stadijoje, vizitai pas gydytoją odontologą rekomenduojami bent 1-2 kartus į metus. Taip pat rekomenduoju nepamiršti ir burnos higienisto, kuris, aptikęs dantų kariesą ar plombos pakitimus, nukreips tolesniam gydymui”, - reziumuoja gydytoja.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147