Prezidentas: būkime atviri – praeitis slėgs, kol nebus ištaisyta

„Daug lengviau neigti praeitį negu ją taisyti“, rašė Titas Livijus. Praeitį dar galima nutylėti ar falsifikuoti. Tačiau tai nėra tinkamas būdas „būti atviriems“, kaip kad siūlo Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas.

Lietuvai, Latvijai, Estijai, Suomijai, Lenkijai Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne prieš 80 metų, o beveik prieš 82-ejus – 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, kai Kremliuje buvo pasirašyta SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis, o kartu su ja slaptieji Europos padalijimo protokolai. Ir tuo metu SSRS buvo agresorius, ne auka.

Tai praeitis, kurios mes niekada neleisime pamiršti.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims Antrasis pasaulinis karas nesibaigė 1945-aisiais. Dar dešimt ilgų metų tęsėsi ginkluota antisovietinė rezistencija, kurioje Lietuva neteko daugiau nei 20 000 savo drąsiausių sūnų ir dukrų. Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų buvo ištremti į Sibirą, nemaža dalis jų į Tėvynę sugrįžo karstuose ar amžino poilsio atgulė Arkties platybėse.

Ši kova, apie kurią itin mažai žinoma Vakarų visuomenėse, padėjo pamatus pilietiniam pasipriešinimui – aštuntajame dešimtmetyje susikūrusios Helsinkio grupės informuodavo Vakarus apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS, kunigai ir vienuolės 17 metų pogrindžio sąlygomis leido Katalikų bažnyčios kroniką – tikinčiųjų ir disidentų persekiojimo metraštį. Ši kova atvedė Lietuvą į Sąjūdį ir Nepriklausomybę.

Tai praeitis, kurios mes niekada nepamiršime.

Šiandien mes matome agresyvius bandymus atkurti SSRS. Atkurti praeitį su ta pačia praeito amžiaus ideologija – Europos padalijimu į įtakos sferas, nepagarba tautų suverenumui ar valstybių teritoriniam vientisumui, griežtu „нет“ žmogaus teisėms, išraiškos laisvei, nepriklausomai žiniasklaidai. Ir tai tikrai nėra būdas „būti atviriems“.

Kaip nėra tinkamas būdas kviesti „būti atviriems“, vartojant apsuptos tvirtovės šeimininko retoriką, kur iš bokšto, kiek akys užmato, matai tik priešus – tegul ir paties susigalvotus.

Per pastaruosius 3 mėnesius lankiausi Ukrainoje, Sakartvele ir Moldovoje – Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse, kurių žmonės apsisprendė savo ateitį sieti su demokratija, o ne su SSRS reinkarnacija. Kalbėjau su sužeistais kariais ligoninėje Kijeve. Sakartvele lankiausi pas pabėgėlius iš Pietų Osetijos. Vienas jų pasakojo, kad jau 13 metų sapnuoja, kad grįžta namo, į savo sodelį.

Ar tai žmonės, kurie buvo priversti nusigręžti nuo Rusijos ir atsisukti į Europos Sąjungą ir NATO? Ne, tai žmonės, kurie buvo priversti palikti savo namus. Juos privertė Rusijos kariškiai.

Tad būkime atviri – nėra jokio „nepaisant praeities“. Ta „praeitis“ tebevyksta – Kryme, Donbase, Pietų Osetijoje, Padniestrėje. Ta „praeitis“ garuoja „Novičioku“ Solsberyje ar poloniu Londone. Ta „praeitis“ aidi sprogimais Čekijoje.

Šiandien ši praeitis modernesnė, ginkluota naujomis technologijomis, išbandanti naujus ideologinio ir informacinio karo būdus. Bandanti įtakoti rinkimų rezultatus ir rengianti kiberatakas. Bet tai vis viena praeitis – agresyvi, ciniška ir veidmainiška. Siekianti skaldyti ir valdyti.

Ir tai nėra kurios vienos šalies ar regiono problema. Grasinama ne tik Ukrainai ar Sakartvelui. Ne tik Baltijos šalims. Ne tik tiems, kas buvo pakliuvę į sovietinės imperijos gniaužtus ir todėl dabar, kažkieno manymu, amžinai turėtų priklausyti Kremliaus valdovams.

Grasinama visai Vakarų sistemai, demokratinei sanklodai ir vertybėms.

Ar Vakarai pajėgūs atsispirti? Taip. Todėl turime stiprinti Vakarų gynybines struktūras, pirmiausia NATO. Turime išlaikyti stiprų transatlantinį ryšį. JAV yra bendramintė ir sąjungininkė, ne konkurentė Europai.

Turime daugiau resursų skirti gynybai. Rusijos karinės išlaidos viršija 50 mlrd. eurų, ji sparčiai modernizuoja karinę pramonę. NATO šalys tik nuo 2014 metų įsipareigojo skirti 2 proc. BVP gynybos išlaidoms. Tai nėra daug ir mūsų visų garbės reikalas šį susitarimą vykdyti.

Bet ne karinė galia yra lemianti. Svarbiausias klausimas, ar išliksime vieningi ir ką pasirinksime, kai mums pasiūlys sandorį. O jį tikrai pasiūlys. Jau tarp eilučių siūlo. Kurkime naujus Vakarų ir Rusijos santykius, nesvarbu, kas įvyko.

Ką renkamės? Dujas ar tautos teisę į laisvą apsisprendimą? Naftą ar žodžio laisvę? Rinką „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ ar pabėgėlio 13 metų sapnuojamą sodelį?

Mano šaliai, kaip ir daugeliui kitų Europos valstybių, nepamiršusių praeities ir matančių bandymus vėl ją atkurti, pasirinkimas yra paprastas. Ar bus jis toks pat paprastas visiems? Tikiu, kad taip, nes Europos Sąjunga sukurta ant demokratinių vertybių pamatų.

Rusija gerbia stiprius partnerius. Jei Europos Sąjunga norės bendradarbiavimo bet kokia kaina, be išankstinių sąlygų – tas sąlygas padiktuos Rusija. Praėjusios savaitės Europos Sąjungos lyderių susitikimas parodė, kad šiandien Europa vieninga siųsdama žinią Rusijai. Besitęsiant Krymo okupacijai, karui Donbase negalime atnaujinti business as usual.

Tiesa yra svarbi, kai kalbame apie praeitį. Demonstracijos Kijeve 2014 metais nebuvo valstybės perversmas, o Krymo aneksija nebuvo paprasčiausias „atsiskyrimas“ nuo Ukrainos. Praeities nusikaltimų pasekmės privalo būti ištaisytos. Ne nutylėtos, ne falsifikuotos, ne pamirštos, o ištaisytos. Tik tada praeitis iš tiesų taps praeitimi.

Todėl dialogui atnaujinti Rusija turi pirmiausia įvykdyti tam tikras sąlygas. Grąžinti Krymą Ukrainai, baigti karą Donbase, išvesti kariuomenę iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Paleisti politinius kalinius. Leisti veikti nepriklausomai žiniasklaidai.

Mano svajonė – demokratiška ir taiki Rusija Europos tautų šeimoje. Mes, lietuviai, prieš 30 metų matėme tokią Rusiją. Rusiją, kuri pati veržėsi iš SSRS. Rusiją, kuri padėjo Lietuvai per kruvinus 1991 metų sausio įvykius. Rusiją, kuri gerbė ir kurią gerbėme mes.

Ir tikiu, ta Rusija nėra praeitis. Ji – ateitis.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos komentaras Vokietijos dienraščiui „Die Zeit“.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148