Keičiant automobilių taršos mokestį, pradedama transporto transformacija

Ateinančius penkerius metus viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūros proveržiui pasiekti valstybė investuos 750 mln. eurų iš ES fondų, o 2023-2030 m. laikotarpiu savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti dar apie 1 mlrd. eurų sukaups Darnaus judumo fondas.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Pastarasis instrumentas sudaromas iš atnaujinamo automobilių taršos mokesčio, kurio projektas keičiant įstatymą ketvirtadienį pristatytas visuomenei.

Keičiamu Motorinių transporto priemonių registracijos įstatymu pagal tą pačią formulę apskaičiuojamas ir automobilių registracijos, ir jų taršos apmokestinimas. Mokesčio sandara komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus – kuro naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientą.

Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Iki 2024 m. pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 m.

Su tokia finansine perspektyva transporto taršai mažinti investuojant į darnaus judumo priemones supažindino aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Ketvirtadienį visuomenei transporto transformaciją pristato ir Europos Komisija, pagal kurios stipriai keliamą kartelę visi nauji parduodami automobiliai Europos Sąjungoje turės būti 55 proc. mažiau taršūs jau 2030 m., o 2035 m. į rinką bus tiekiami tik nulinių emisijų automobiliai.

„Lietuva pribrendo darnaus judumo revoliucijai. Ji nebus greita, bet bus esminė. Kartu su savivaldybėmis per dešimtmetį atkimšime mūsų transporto arterijas ir prailginsime šalies gyventojų gyvenimo trukmę sumažindami aplinkos taršą – ypač miestuose. Per dešimtmetį beveik perpus sumažinsime transporto taršą mobilumo ir investicijų prioritetu paversdami viešąjį transportą, skatindami vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius, pritaikydami miestus ir gyvenvietes pėstiesiems ir dviratininkams. Netrukus jokia nauja gatvė gyvenamosiose vietovėse nebus tiesiama be dviračių takų ir šaligatvių“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Vien nacionaliniu mastu planuojamos bene 2 mlrd. eurų investicijos, kad žmonės turėtų alternatyvą ir galimybę rinktis keliauti be asmeninio automobilio. Kelionės automobiliais miestuose vidutiniškai sumažėtų bent 15 proc., atitinkamai augtų naudojimasis patogiu, greitu ir atnaujintu viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

2021–2026 m. laikotarpiu iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) investavus 250 mln. eurų į mažiau taršų transportą, Lietuvoje galėtų atsirasti apie 22 tūkst. elektromobilių ir atsinaujinančiais ištekliais varomų 500 krovininių transporto priemonių bei 500 autobusų ir mikroautobusų. Iš šios sumos 72 mln. tektų įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtrai – 2026 m. pabaigoje viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius padidėtų 15 kartų (iki 5240).

Viešojo transporto ir jo infrastruktūros bei pėsčiųjų ir dviračių takams plėtoti, įskaitant pritaikymą žmonėms su individualiais poreikiais, planuojama skirti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. ES fondų lėšų.

Šalia šių priemonių projektuojamas Darnaus judumo fondas savivaldybių autobusams įsigyti ir dviračių takams tiesti 2023-2030 m. laikotarpiu sudaro 1 mlrd. eurų. Už tiek galima įsigyti 10 tūkst. mažataršių ar elektra varomų autobusų arba nutiesti apie 2000 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

Darnaus judumo fondo įplaukos planuojamos iš atnaujinto motorinių transporto priemonių taršos mokesčio. Fondu naudosis visos 60 šalies savivaldybių, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių.

Valstybė investicijas į mobilumo transformaciją programuoja reaguodama į klimato krizę ir oro taršą miestuose. Sveikatai žalingas kietąsias daleles aplinkos ore skleidžiantis transportas yra ir didžiausią atmosferos taršą generuojantis Lietuvos ekonomikos sektorius. Visai planetai pavojinga tarša šiltnamio dujomis Lietuvoje nuo 2005 m. didėjo 50 proc. – kaip jokioje kitoje srityje.

Pastaraisiais metais automobilių tarša azoto oksidais Lietuvos sostinėje nemažėja ir laikosi arti leistinos ribos. Užtat karantino metu 2020-aisiais sumažėjus judėjimui asmeniniais automobiliais, vidutinė kietųjų dalelių koncentracija Vilniuje ir Kaune sumažėjo trečdaliu.

Kaip ir tikėtasi, atsiras naujas regresinis turto mokestis. Argumentai dzin, bo jau buvo įdirbis:) O tai pas biurokratus svarbiausia:)

Pakartoju seną postą:

Dar kartą: teršimo mokestis jau seniai yra - tai akcizas degalams. Ir jis puikiai koreliuoja su tarša, kuri priklauso nuo a) variklio galios, b) nuvažiuotų kilometrų, c) variklio ekonomiškumo tai 1 arklio galiai, d) greičio, su kuriuo tie kilometrai nuvažiuoti.

Tai tą akcizą galit ir remontuot, kartu su ES. Kad naujų mažalitražių dyzelių industrija nebegamintų. Arba greitį autostradose mažint, nes KNA nepraeina.

Bet jei jau darželis “įvedinės” (iš esmės turto mokestį), tai matyt teks spręst nefokusuoto į problemos esmę mokesčio pasekmes. Tarkim, kaip atleisti pensininkus, kurie žiguliais nuvaro kelis šimtus per metus ar visai nieko? Senų mašinų kolekcininkus, kurie varo tik į parodas...

Ir panašiai:) O gal čia naujų auto pardavėjų ir lizingo biznio toks užsakymas? Tauta labai n u s t e b t ų - niekada to nebuvo, ir štai vėl:) (a la Černomyrdin:)

Vyriausybė vėl nusitaikė į vargingiau gyvenančius asmenis. Būtent jie turi tokius automobilius ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad ne bet ką gali įpirkti.

O ir kam apsimesti nesuprantančiais ir vadinti mokestį už turimą automobilį taršos mokesčiu? Su tuo šis mokestis nieko bendro neturi. Teršia tas, kuris važiuoja. Būtent aukščiau minėti asmenys važiuoja minimaliai.

Norite apmokestinti važiuojančius? Tai dar pridėkite mokesčių prie kuro akcizo. Nors primenu: įvedant akcizą buvo teigiama, kad jau kitų mokesčių (taršos, kelių...) tai nebereikės...

Gaila, kad, dangstantis kilniais tikslais, vėl didinama mokesčių našta. Kam atstovauja ši Vyriausybė? Neatrodo, kad daugumai rinkėjų. Beje, kaip ten kalbėjo Šveikas apie Vyriausybę?

• Kai atostogos baigiasi pas traumatologą: klaidų prie vandens kaina.
• DI kuria darbo vietas naujų įgūdžių turintiems IT specialistams.
• Pavojingiausias paspirtukininkų įprotis: laiko sureaguoti beveik nelieka.
• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139