Lietuvoje vaikai bus mokomi emocinio raštingumo

Psichologų, ugdymo ekspertų ir „Jaunimo linijos“ duomenimis, pandeminė įtampa šalyje reikšmingai paveikė vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą.

Apie itin skaudžias pandemijos ir atskirtumo pasekmes signalizuoja ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Lietuvos ekspertų pastangomis, pasirėmus Suomijos švietimo sistemos pavyzdžiu, buvo sukurtas pirmasis emocinio raštingumo ir psichologinio atsparumo kursas vaikams, pavadintas „Laimės Mokykla“. Jis šalies ugdymo įstaigose startuoja šį rudenį.

Kasdien vaikai patiria įvairiausių emocijų. Nė vienas vaikas nėra apsaugotas nuo pralaimėjimų žaidžiant, bendraamžių atstūmimo, nepasidalinimo mėgstamais daiktais ar neišpildytų norų. Suaugusiems tai gali atrodyti menkniekiai, tačiau tuo metu gali griūti vaiko pasaulis. Ekspertai teigia, jog mokytis įveikti emocinius iššūkius būtina nuo ankstyvo amžiaus.

Naujaisiais mokslo metais Lietuvoje veiklą pradeda pirmasis emocinio raštingumo ir psichologinio atsparumo kursas vaikams, pavadintas „Laimės Mokykla“. Pirmoji ją pritaikysianti mokslo įstaiga – „Šiaurės licėjus“. Įvertinus projekto sėkmę, emocinio raštingumo ugdymas bus perkeliamas į kitas šalies mokyklas ir ugdymo įstaigas.

„Jaunimo linijos“ vadovė: emocinio raštingumo reikia pradėti mokytis kuo anksčiau

„Jaunimo linija“ kasmet sulaukia iki 50 tūkstančių skambučių iš žmonių, kuriems reikalinga emocinė parama. Net dešimtadalis jų – suicidinio pobūdžio.

Pasak organizacijos vadovės Dianos Bukantaitės, nei skambučių skaičiai, nei pobūdis iš esmės nesikeičia daugybę metų. Tai rodo sistemines spragas vaikų ir jaunimo ugdyme.

„Šių metų pavasarį „Jaunimo linijos“ savanoriai virtualiai aplankė 30 Lietuvos mokyklų bei bendravo su 1500 moksleivių – jiems pasakojo, kaip atpažinti savo jausmus ir kaip išdrįsti apie juos kalbėti. Dalindamiesi, kokių žinių apie emocinę sveikatą jiems trūksta, moksleiviai minėjo, kad norėtų daugiau sužinoti, kaip valdyti stresą, kaip padrąsinti save kalbėti apie jausmus ir tapti emociškai stipresniais. Ypač svarbu, kad vaikai nuo pat mažumės turėtų galimybę gauti psichologinio atsparumo žinias ir emocinės sveikatos temai atsirastų vietos kiekvienos klasės pamokų tvarkaraštyje“, - teigia D. Bukantaitė.

Priešmokyklinių ir pradinių klasių moksleiviams - 7 savaičių kursas

„Laimės Mokykla“, jos kūrėjų teigimu, nėra tipinis užsiėmimas. Jis truks ribotą laiką – septynias savaites. Užsiėmimai bus pradėti nuo ypač ankstyvo amžiaus – priešmokyklinių ir pradinių klasių. Paraleliai pradėta rengti metodika, skirta 5-8 ir 9-12 klasių moksleiviams.

Kuriant šią ugdymo praktiką, pasiremta dešimtmetį Suomijos švietimo sistemoje sėkmingai veikiančia emocinio raštingumo patirtimi. Suomija, kaip pavyzdys, šalies ekspertų pasirinkta neatsitiktinai - JTO vykdomame „Laimės Indekso“ tyrime šalis užima pirmą vietą. Kaip vieną pagrindinių laimingo gyvenimo priežasčių šioje šalyje ekspertai įvardija pažangiausią pasaulyje Suomijos švietimo sistemą.

„Laimės Mokyklos“ koncepcijos sumanytojas ir įkūrėjas Almantas Dulkys teigia, kad rengiant emocinio raštingumo ugdymo metodiką, didžiausias dėmesys buvo skirtas ugdymo kokybei.

„Šį rudenį pradedančią veikti metodiką kūrė viena stipriausių psichologijos eksperčių Lietuvoje – Glasgou Kaledonijos Universiteto psichologijos mokslų daktarė Akvilė Daniūnaitė. Šios ekspertės sukauptos tarptautinės kompetencijos ir dešimtmetį trunkanti praktinė patirtis įgalina psichologijos mokslą matyti integraliai, o praktikas adaptuoti išskirtinai atitinkamo amžiaus grupės vaikams“, - sako jis.

„Laimės Mokyklos“ mokytojais bus „Jaunimo linijos“ savanoriai. A. Dulkio teigimu, atsižvelgiant į tai, kokią sudėtingą atranką jiems tenka praeiti iki galimybės savanoriauti, tai – išskirtinės motyvacijos žmonės, kurie gali pirmieji šalyje imtis tokio atsakingo iššūkio, užauginti naują laimingų žmonių kartą.

Pirmoji Laimės Mokykla – „Šiaurės licėjus“

Naujoji metodika remiasi atidos, angl. „mindfulness“, pagrindais. Tai labiausiai mokslo ištirta ir didžiausią teigiamą poveikį turinti psichologinė kryptis. Šią praktiką kasdienėje veikloje taiko tokie lyderiai kaip Bill Gates, Oprah Winfrey, Tom Hanks, Michael Jordon ir kt. „Google“, „Apple“, „Nike“ šias praktikas adaptuoja kuriant korporatyvinę kultūrą.

Šalyje pirmoji naująją praktiką į savo ugdymo sistemą įdiegs „Šiaurės licėjaus“ mokykla. Įstaigos vadovės Eglės Sidorovos teigimu, mokykloje nuo pat jos įkūrimo siekiama adaptuoti gerąsias Šiaurės šalių edukacijos praktikas, kuriose gausu emocinio intelekto mokymų, integruotų į formalų ugdymo procesą.

„Suprantame, kad nė viena formalaus ugdymo mokykla pasaulyje nėra pajėgi įnešti ekspertinių specializuotų psichologinių mokymų, todėl džiaugiamės, jog „Laimės Mokykla“ šias kompetencijas padės ugdyti neformalaus ugdymo metu. Savo mokyklos mokinius matome kaip ateities laimėtojus, kuriame kultūrą, orientuotą į empatiją, žmogiškumo sampratą ir autentišką lyderystę. Pastaroji jau dabar neegzistuoja be aukšto emocinio intelekto, o ateityje šios minkštosios savybės taps pamatu lyderio apibrėžime. Savaime suprantama, kad pačiame asmenybės formavimosi pike – būtent mokykloje – šios savybės tampa savasties dalimi ir jomis kliaujamasi visą likusį laiką“, – įžvalgomis dalijasi „Šiaurės licėjaus“ ir „Alma littera“ grupės Ugdymo verslo vadovė Eglė Sidorova.

Visą gyvenimą tarnaujantys įrankiai

Koncepcijos kūrėjo A. Dulkio teigimu, praktikai pasiteisinus ir pasiekus ilgametį įdirbį, reikšmingai keisis vaikų supratimas apie emocinius iššūkius.

„Užaugę vaikai patirs nebe patyčias, o mobingą, nebe draugų atstūmimą, o santykių krizes, nebe nepasidalinimą, o didžiulius verslo kūrimo iššūkius. Tie, kurie iš anksto, saugioje aplinkoje bus įgavę psichologinius instrumentus valdyti savo emocijas bei objektyviai reaguoti į nutikusį įvykį, padės ne tik sau, bet ir savo artimiesiems, kolegoms ir net visuomenei“, – sako jis.

Anot A. Dulkio, norint pasikonsultuoti su vaikų psichologijos specialistus, net privačiose klinikose, šiuo metu tenka laukti keletą mėnesių, o tokių paslaugų kainos neretai siekia apie pusšimtį eurų už vienkartinį apsilankymą.

„Laimės Mokyklą“ kuriame ir kaip galimybę reikšmingai sumažinti tėvų bei valstybės patiriamas išlaidas. Mes skaičiuojame, kad viena pamoka kainuos bent tris ar keturis kartus mažiau nei vienkartinė vaikų psichologo konsultacija. O sukuriama vertė yra kur kas tvaresnė ir tampa įrankiu, kuriuo galima naudotis visą gyvenimą“, - sako jis.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148