Taupymas vaiko ateičiai: kada metas pradėti?

Rugsėjo mėnesis kasmetinis priminimas tėvams, kad jų vaikas (-ai) vienu žingsniu arčiau pilnametystės ir savarankiško gyvenimo. Įprastai tėvai šiam momentui ruošiasi kaupdami „studijų fondą“, tačiau vis dar maža dalis ne tik atsideda, bet ir investuoja santaupas.

Analitikų teigimu, reguliariai investuodami atsidėtus pinigus kiekvieną mėnesį, tėvai gali sukaupti dvigubai didesnį fondą savo vaikams.

Rugsėjo 1-oji daugeliui tėvų, ypač auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus, sugrąžino seniai pamirštą jausmą - išleisti vaikus į mokyklą. Vieniems tai buvo vedimas už rankos į pirmąsias klases, kitiems „sėkmės“ palinkėjimas prie namų durų. Neretai rugsėjo 1-oji tampa susimąstymo diena, o kas bus, kai vaikai paliks namus, kur jie studijuos, kaip pragyvens. Emocinis palaikymas nepriklausomai išlieka pačiu svarbiausiu momentu suteikiančiu pasitikėjimo ir tvirtumo atžaloms, tačiau nemažiau svarbus ir finansinis aspektas padėsiantis pir­mi­ems ja­uno žmo­ga­us žin­g­s­ni­ams sa­va­ran­ki­ško gyve­ni­mo link.

Kiek šiais laikais kainuoja studijos?

Įprastai tėvai tikisi, kad vaikai studijuos nemokamai prestižiniuose universitetuose, tačiau privalu yra pasirūpinti parama visais kitais scenarijais. Pavyzdžiui, vaikas gali įstoti į norimą universitetą, tačiau negauti stipendijos, arba įstoti į universitetą užsienyje, kur susidurs su aukštais pragyvenimo kaštais.

Palyginimui, Vilniaus Uni­ver­si­te­te ir Vilnius TECH (anksčiau VGTU) vi­du­ti­nė me­ti­nė bakalauro stu­di­jų kaina apie 3 000 eurų, o privačiuose universitetuose (ISM, Kazimiero Simonavičiaus) kaina gali siekti iki 5 000 eurų per metus. Negana to, remiantis vieno iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų atlikta analize, Vilniaus studentai per mėnėsį būs­tui, maistui ir ki­toms iš­lai­doms iš­leidžia apie 500 eurų. Tai­gi, atmetus išvykimo į užsienį galimybę, keturių metų išlaidos studentui, besimokančiam Vilniaus Universitete pilna kaina ir gyvenančiam ne pas tėvus, vidutiniškai siekia apie 30 tūkst. eurų.

Metas pradėti taupyti

Dirbančiai šeimai sukaupti 30 tūkstančių eurų vaiko ateičiai - misija įmanoma. Remiantis sutelktinio finansavimo platformos „Letsinvest“ pateikta analize grafike, tokia suma gali būti sukaupta reguliariai kiekvieną mėnesį nuo vaiko gimimo atsidedant po 60 eurų ir investuojant juos su 8,5% metine grąža. Istoriškai „Letsinvest“ platformos investuotojai uždirba 8,5% vidutinę metinę grąžą, tad tėvai, pasirinkę tokį kaupimo būdą ir drausmingai besilaikantys plano, potencialiai turės sukaupę virš 30 tūkst. eurų vaikui pasiekus pilnametystę.

„Letsinvest“ projektų vadovas Martynas Cimbalas pažymi, kad ne palūkanos, o investicijos apsauga ir konservatyvumas turėtų būti pagrindiniai kriterijai renkantis būdą kaip kaupti vaikų ateičiai. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje svarbu atkreipti dėmesį į taikomas investicijų apsaugos priemones, o „Letsinvest“ siūlo investicijas su pirminiu nekilnojamojo turto įkeitimu, kuris užtikrina didesnę investicijos apsaugą.

Alternatyviai kaupti vaikų ateičiai galima pasitelkus kaupiamuosius indėlius, investicinį gyvybės draudimą, trečios pakopos pensijų fondus. Indėliai pasižymi stabilia investicine grąža ir maža rizika - per pastaruosius 10 metų generuojama vidutinė metinė grąža siekia 0,5%. Renkantis „studijų fondo“ kaupimą indėliuose, vaikų ateičiai potencialiai sukaupsite apie 13,5 tūkst. eurų, t.y. potencialiai 17 tūkst. eurų mažiau negu renkantis investavimą su 8,5% metine grąža, pavyzdžiui, „Letsinvest“ platformoje.

Investicinio gyvybės draudimo fondų rezultatai pasižymi aukštesne investicine grąža – Lietuvos banko duomenimis per pastaruosius 10 metų vidutinė metinė grąža svyravo tarp 1,1% ir 5,83% žemos rizikos fonduose, tarp 2,56% ir 7,68% vidutinės rizikos fonduose, 4,46% ir 11,27% aukštos rizikos fonduose. Visgi, draudimo bendrovės taiko metinį valdymo mokestį, kuris gali siekti iki 3,25% per metus, tad mažesnę grąžą generuojančiuose fonduose didžiąją uždarbio dalį teks atiduoti turto valdytojams.

Trečios pakopos pensijų fondai suteikia galimybe pasinaudoti valstybės lengvata ir kaupti vaikų ateičiai reguliariai investuojant į akcijų, obligacijų ar mišrius fondus. Lietuvos banko pateiktoje ataskaitoje galima rinktis iš 17 skirtingų fondų, siūlančių skirtingą riziką ir investicinę grąžą. Vidutinė fondų metinė grąža siekia apie 7% per pastaruosius 5 metus, neatskaičius administravimo ir turto valdymo mokesčių. Renkantis šį kaupimo modelį ir reguliariai investuojant po 60 eurų per mėnesį, vaiko ateičiai šeima potencialiai sukaups 26 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, kurie gali siekti iki 7 tūkst. eurų, ir papildomai atgaus 2592 eurus pasinaudoję GPM lengvata pagal esamą tvarką.

Ar galime sau leisti atsidėti po 60 eurų per mėnesį?

Pinigų atsidėjimo mažomis sumomis kaupimo būdas yra patrauklus savo paprastumu – tiesiogiai gaunamos pajamos nuo to smarkiai nenukenčia, todėl tėvams psichologiškai lengviau šiuos pinigus atsidėti ir jų neišleisti. Susiformavęs įprotis padeda tėvams perlipti psichologinį barjerą pirmais kartais ir tampa įprastu procesu. Tėvai tokį kaupimą vaikų ateičiai vadina „papildomu būreliu“ arba „įmoka už ateities studijas“.

Svarbu nepamiršti, kad kaupimą vaikų ateičiai skatina ir valstybė. Pagal esamą tvarką, kiekvienam vaikui yra skiriama mėnesinė 70 eurų išmoka* iki pilnametystės. Dalis tėvų tik vaikui gimus atsidaro atskirą sąskaitą ir nurodo valstybei į ją nukreipti vaiko pinigus. Taip tėvai patys save drausmina ir neišleidžia pinigų, kurie gali būti kaupiami jų atžaloms, bei tuo pačiu nuolatos augina „studijų fondą“. Tačiau šiame žingsnyje dauguma tėvų sustoja ir neišnaudoja investavimo potencialo. Įtraukus investavimą į kaupimo planą, fondas augtų ne tik dėl mėnesinių įmokų, bet ir dėl investicinės grąžos. Taip tėvai galėtų sukaupti papildomus 17 tūkst. eurų savo atžaloms pagal „Letsinvest“ pateiktą analizę.

Rū­pi­ni­ma­sis vai­ko atei­ti­mi yra vie­nas iš didži­ausių tėvų įsi­pa­rei­go­jimų. At­sa­kingas ir pro­tin­gas tau­py­mas yra bū­ti­na są­ly­ga vai­ko fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui už­ti­krin­ti. Esant fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui, pir­mi žings­niai nepriklauso­mo gy­ve­ni­mo link bus tvir­ti ir ilgi.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147