- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
- RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Rusija jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
Daugiau patarimų
- Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė. Koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.
- Pripažinęs savo silpnumą žmogus tampa stiprus.
- Niekada nesiginčyk su idiotu. Jis nutemps tave iki savo lygio ir įveiks patirtimi.
- Mes lengvai pamirštame savo klaidas, kai jos žinomos tik mums vieniems.
- Didžios sielos visada susidūria su nuožmiais oponentais, kuriems atstovauja vidutinybė.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Vilniuje bus siaurinamas Konstitucijos prospektas
2021-10-13 17:20:47Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius šiandien informavo, kad „Grinda“ nufrezuos asfaltą, paruoš dirvą, kad po dviejų savaičių čia būtų pasodinta per 100 krūmelių ir per 70 medžių.
Geras noras, kad Vilnius, taptų žalesniu bei jaukesniu, tik ar reikiamoje vietoje? Gatvė yra, asfaltas neištrupėjęs... Jau daugelyje vietų eismas tapo apsunkintas dėl gatvių siaurinimo epidemijos.
Geriau "Grinda" kilometrą naujo dviračių tako nutiestų. Transporto judėjimas apsunkinamas, o alternatyviomis judėjimo galimybėmis nesirūpinama.
Ne vietoje ir ne laiku asfalto pjaustymai daromi. Ką manote?
Juostos naikinimas sukant į kairę į Kalvarijų gatvę iš Konstitucijos prospekto Vilniuje jau dabar didina spūstis. Realiai tai teroro aktas.
2021-10-18 15:49:34 / DaivaO kada išgirsime daugiau apie strategines miesto magistrales - nusukimą į Tarandę, Šiaurinę gatvę, Mykolo Lietuvio gatvę, to paties Pedagoginio žiedo sprendimus? Vilnius.lt jau keleri metai kaip skelbia, kad Šiaurinę gatvę planuojama nutiesti iki 2020 metų. Šių miestui svarbių arterijų sprendimai nukeliami iš metų į metus, o vietoj to pirmos svarbos projektais tampa asfalto griovimai ir medžių sodinimai viduryje Konstitucijos prospekto, imituojant, kad kažkas mieste vyskta.
2021-10-18 15:34:31 / VytasAgitacija naudotis paspirtukais. O kur takai jiems? Kur investicijos? Nėra. Investicija tik griovimui...
Atvažiuok, Šimašiau, į Pašilaičius. Tada kartu važiuosim paspirtukais į centrą. Gal normalų taką parodysit? 10 metų važinėju, bet dar tokio neradau. Arba pripažinsit: čia reikia ivesticijų, o ne gerų gatvių griovimui ir siaurinimui.
Kodėl daugiau medžių gatvėse reiškia ir mažiau spūsčių?
Kaip sumažinti spūstis Vilniuje? Ir kodėl automobilių fanai turėtų džiaugtis kiekvienu nauju medžiu, kiekvienu dviratininku, paspirtukininku, ar kitu, išlipusiu iš automobilio?
Paskelbėm, kad Konstitucijos prospekto nenaudojamą asfalto juostą apsodinsime medžiais ir krūmais. Ką tiksliai darome - viduriniąją asfalto dalį, kuri šiandien nenaudojama net posūkio į kairę juostai, užsodiname medžiais ir krūmais. Aišku, reikėtų pasiaurinti ir pačias juostas, nes jos platesnės nei numato teisės aktai, ir tas plotis duoda daugiau žalos, nei naudos, bet tai - vėlesniam etapui.
Gavau klausimų - kodėl NENAUDOJAMOS asfalto juostos nepaversti papildoma automobilių juosta Konstitucijos prospekte ir neva tokiu būdu sumažinti spūstis. Ir čia yra labai gera vieta pakalbėti apie šį mitą - kodėl platesnės važiuojamosios juostos, o dažniausiai ir daugiau juostų nemažina eismo spūsčių, o netgi jas didina.
Daugiau žalumos ir platūs pėsčiųjų takai kuria jaukesnį, darnesnį ir labiau su gamta draugaujantį miestą. Tikiu, kad būtent tokia miesto vizija įkvepia ne tik mane, bet ir daugelį jūsų. Tačiau apie tai plačiau kitą kartą, o šįkart susiaurinkime temą iki judėjimo automobiliais ir gatvių važiuojamosios dalies pločio.
Gausybė mokslinių tyrimų pasaulyje patvirtina - priešingai, nei atrodo daugeliui, daugiau eismo juostų gatvėse dažniausiai didina spūstis. Kodėl?
Visų pirma, butelio kakleliai automobilių eisme miestuose yra ne automobilių juostų plotis ar skaičius, o sankryžos. Todėl kur galime, didiname jų pralaidumą, keisdami į žiedus, geriau reguliuodami šviesoforus ir pan. Tačiau čia priemonės labai ribotos, paimkime tą patį Konstitucijos prospektą - viename gale piko metu kemšasi sankryža su Kalvarijų g., kitame - Pedagoginio žiedas. Šių sankryžų pralaidumo limitas jau pasiektas (žiede prašome policijos pagalbos, kad piko metu pareguliuotų ir taip padidintų pralaidumą), todėl net jei sugalvotume praplatinti ir taip jau plačią Konstitucijos pr. važiuojamąją dalį, spūstys piko metu nė kiek nesumažėtų. Aišku, padarius dar vieną viaduką virš žiedo, čia problema pasispręstų, tačiau tik tam, kad dar didesniu masteliu persikeltų į šalia esančias sankryžas. Kitaip tariant, vienas brangus sprendimas tik perkels problemą į kitą sankryžą, tuomet turėsime investuoti ten, ir taip pasaka be galo, kurią taip gerai žino daugelis JAV miestų.
? Apie eismo juostų plotį
Kalbant apie važiuojamosios dalies juostų plotį - jis nesusijęs su spūstimis, tik su judėjimo greičiu tarp sankryžų ne piko metu. Nes piko metu siaura ir plati juosta užsikemša vienodai, ir pralaidumą, kaip minėjau, lemia sankryžos, o ne juostų plotis. Kalbant apie greitį - būkim atviri - tos gatvės, kuriose judėjimas yra ir turi būti ne daugiau 50 km/h (o visose gatvėse, kurias dažnai kerta pėstieji, šalia kurių vyksta gyvenimas, taip ir turi būti), plačios juostos tiesiog skatina paspausti akceleratorių. Kartais tai turi labai rimtų pasekmių saugumui (eismo saugumo analizė įvairiose šalių tai aiškiai rodo), ir kasdienių pasekmių pėsčiųjų judėjimui (kas, pavyzdžiui, šiandien gali pasakyti, kad jam jauku pėstute kirsti Konstitucijos prospektą?).
Pastebėjote, kad Rytų Europoje žmonės miestuose laksto daug greičiau nei Vakarų Europos miestuose? Kodėl? Rytų europiečiai taip elgiasi ne dėl savo prigimties, o dėl sovietinio gatvių suplanavimo - pas mus automobilių juostų plotis gerokai didesnis nei Vakarų miestuose, pas mus gerokai per daug perteklinio asfalto (kas labai gerai pasimato pasnigus - pastebėkite, kur sniegas ant asfalto nepaliečiamas net ir pravažiavus daugybei automobilių). Palyginkite Minską ir jo kariniams paradams pritaikytas gatves net pačiame centre, su Amsterdamu, kurio centre alėjomis apsodintos gatvės - kur jaukiau? Mums priimtinesnė Vakarų kryptis ir mentalitetas, o ne posovietinė beprasmiška gigantomanija, todėl ir siauriname gatvių važiuojamąją dalį iki tokio pločio, kokio užtenka saugiai vairuoti 50 km/h greičiu (ne aplinkkelius ir magistralinius kelius, neplakime to į viena), arba 30 km/h, jeigu tai ramaus eismo gatvė, esanti arčiausiai gyvenamosios aplinkos.
? Apie eismo juostų skaičių
Ką padaro automobilių juostų skaičiaus didinimas? Ne tik teoriniai eksperimentai, bet ir praktinė įvairių pasaulio miestų patirtis - pavyzdžiui, kad ir plačiausios JAV magistralės Katy (26 juostos!) situacija - kai prieš 10-15 metų ji buvo praplatinta, rodo, kad kuriam laikui spūstys sumažėjo, bet vėliau jos dar labiau išaugo. Kodėl? Todėl, kad žmonės planuoja savo kasdienes keliones ne pagal kilometrus, o pagal laiką. Kuo iš toliau gali atvykti tik plačia magistrale, tuo daugiau žmonių pasirenka dažnai apgaulingai pigesnį, o visuomenei brangesnį gyvenimą toliau nuo miesto centro, ir kasdienį ilgą važinėjimą į darbą automobiliu. Neįtikinau? Tada kviečiu paskaityti ne mano vieną pastraipą, o daugiau. Pavyzdžiui, įveskite į google “why expanding roads increase traffic” arba ką nors panašaus - analizių ir pavyzdžių gausa jus priblokš.
? Apie žmones, judančius mieste
Visuose miestuose pagal kelionių tipus gyventojus galime skirstyti į kelias grupes. Yra grupė, kurie neturi kitų galimybių, kaip tik rinktis kelionę automobiliu - galbūt reikia atvykti iš priemiesčio į darbą, gal kelių vaikų vežimas į mokyklas skirtinguose miesto galuose arba krovinių vežimas darbo reikalais, ar dar kokios priežastys. Kad ir kokios bus eismo sąlygos - jie visada vyks automobiliu.
Yra antroji grupė, kurie neturi automobilio, arba jį turi ir nenaudoja - jie mėgsta keliones pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais ar paspirtukais. Kas antra kelionė Vilniuje - būtent toks susisiekimo būdo pasirinkimas. Žinoma, kuo arčiau centro, kuo miestas kompaktiškesnis ir įvairiapusiškesnis, tuo tokių žmonių daugiau. Kuo ši grupė didesnė, tuo visiems miestiečiams patogiau. Taip, automobilių vairuotojams irgi, nes jie irgi mažiau laiko praleis spūstyse. Net kelių procentų žmonių sprendimas išlipti iš automobilių neproporcingai daug sumažina spūstis likusiems automobiliuose.
Ir tuomet yra trečioji didžiulė tarpinė grupė tarp pirmųjų dviejų. Jie gali rinktis - vykti į darbą, parduotuvę ar pramogų vietas automobiliu arba pasirinkti alternatyvias kelionių priemones - pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiu, paspirtuku. Labai tikėtina, kad ir jūs priklausote šiai grupei, net jei atrodo, kad automobiliui alternatyvų nėra. Mano tikslas, kad visi be išimties šiai grupei priklausantys žmonės irgi realiai, o ne teoriškai galėtų rinktis, ir kad visi be išimties būdai jiems būtų prieinami ir patogūs.
Vakarų miestai (ir jau net dalis JAV miestų, kurie prieš pusšimtį metų buvo sugadinti sparčia priemiesčių ir automobilizacijos plėtra) daro viską, kad ši pasirinkimą turinti grupė vietoj automobilių rinktųsi kitus kelionių būdus. Tą darome ir mes Vilniuje - radikaliai atnaujinome viešojo transporto parką, sparčiai kuriame dviračių takų tinklą, sodiname alėjas, po kuriomis būtų malonu eiti, sudarėme sąlygas judumo dalinimosi ekonomikai, pagal kurią pirmaujame pasaulyje. Taip, viešasis transportas pas mus dar nėra tobulas, bet tokie dalykai nepakeičiami per naktį - darome viską, kad ne tik patys autobusai ir troleibusai būtų nauji, bet ir maršrutai bei grafikas atitiktų poreikius. Ir kviečiame į jį vis naujas grupes - štai visiems mokytojams Vilnius padovanojo nemokamo viešojo transporto korteles.
Viskas tam, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasirinkti patogiai judėti pėsčiomis ar kitomis priemonėmis, bet nebūtinai tik automobiliu. Ir, dėmesio, automobilistai. Būtent todėl jūs turėtumėt džiaugtis kiekvienu nauju dviračių taku, patogesniu pėsčiųjų taku ar nauju viešuoju transportu. Net jei jais nesinaudojate, būtent šios priemonės leidžia jums greičiau pasiekti kelionės tikslą automobiliu, o ne strigti spūstyse - nes dalis potencialių vairuotojų renkasi kitus keliavimo būdus.
? Apie sprendimus ir pokyčius Vilniaus gatvėms
Grįžkime prie intuityvaus noro platinti ir dauginti automobilių juostas, arba to paties Konstitucijos prospekto. Kas būtų, jei mieste pradėtume platinti važiuojamąją gatvių dalį? Katy magistralė JAV parodė - kuriam laikui spūstys sumažėtų, bet tik trumpam - po to pablogėtų dar labiau. Tuomet vis daugiau tos trečiosios grupės asmenų - kurie gali keliauti ir automobiliu, ir alternatyviais būdais - pradėtų rinktis automobilius. Nes juk „platesnės gatvės didina pralaidumą“, tai kodėl nepabandžius vėl grįžti prie vairo. Tokiu būdu spūstys tik padidėtų, nes platesnės gatvės pritraukia proporcingai daugiau vairuotojų, užpildančių praplėstą ruožą ir užkemšančių kitus ruožus. Tokių tyrimų pasaulio miestuose - daugybė.
Kas dar svarbu - Vilnius auga. Judėti poreikis yra ir bus vis didesnis, ir jei kažkam atrodo, kad visada bus patogu judėti tik automobiliu, tai net ir milijardinės investicijos į viadukus, sankryžas ir papildomas juostas neišspręs problemos niekam, o ją tik pagilins. Erdvės gatvėms (visiems gatvių elementams - nuo želdinių iki pėsčiųjų takų, nuo erdvės automobilių judėjimui iki jų stovėjimui) turime tiek, kiek turime ir ją būtina išnaudoti efektyviausiai, ir subalansuotai visiems judantiems. Miestuose judėjimą gerina pirmiausiai mūsų visų elgesio pokyčiai. Žalia juosta Konstitucijos pr. viduryje judėjimo automobiliu nepablogins, o miesto vaizdą ir miestiečių savijautą, judant bet kokiu būdu, tikrai pagerins.
Ir čia nesiplėsiu, kad vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu daug sveikiau ir fizinei, ir emocinei sveikatai, ir neteršia miesto. Net jei priklausote pirmajai grupei, kurie savo kelionių be automobilio neįsivaizduoja - prisiminkite savo keliones po užsienį, pagalvokite, kurie miestai jums buvo malonesni - tie, kur viskas pritaikyta kojoms, kuriuose jauku pasivaikščioti, ar tie, kur be automobilių neįmanoma judėti. Laimė, Vilniuje daugybė žmonių suvokia, kad Nyderderlandų, o ne kaimynų rytuose kelias yra tai, ko reikia patogiam ir jaukiam gyvenimui mieste.
Kodėl siauresnės gatvių važiuojamosios dalys priduoda daugiau gyvybės miestui ir kodėl vaikštomas miestas daug geriau už važinėjamą miestą - parašysiu atskirai, tai irgi labai svarbi tema.
Nuotraukoje matote ne tik keičiamą perteklinį asfaltą Konstitucijos prospekto viduryje, kur bus žaluma, bet ir šonines alėjas - šį pavasarį pasodintus krūmus ir medžius, kurių dalis pasodinti pernai. Kažkodėl niekam anksčiau nepasirodė būtina tokiu būdu pažalinti šį prospektą, bet dabar tai jau įprastas ir atgal į trinkeles nebeatkeičiamas vaizdas, džiuginantis praeivio akį bei širdį.
2021-10-18 15:00:35 / L. R.Kelių tiesimo specialistas į šuns dienas išdėjo R. Šimašiaus pertvarkas: šie sumanymai – sunkiai suvokiami protu.
Netrukus bus susiaurintas ir Konstitucijos prospektas, eilėje – V.Kudirkos gatvė. Esą bus saugiau pėstiesiems, nors kai buvo susiaurinta Naugarduko gatvė, čia jau buvo sužaloti trys pėstieji, o vienas mirtinai.
Kelių tiesimo specialistas siūlė palaukti žiemos. Tada ir paaiškės visų tų dabar itin sparčiai įgyvendinamų pertvarkų vaisiai.
Gal pirmiau sutvarkykite Pylimo gatvę (tarp Halės turgaus ir 3 PK) bei Basanavičiaus gatvės atkarpą tarp Pylimo ir Algirdo gatvių, kur duobes tokios, kad net troleibusai vos pravažiuoja, keleivių nuo kojų nenumesdami. Arba Stuokos-Gucevičiaus g. pačiame senamiestyje, kur jau galima KAM'o karinės technikos pakabos atsparumą tikrinti, o tada jau sveikos gatvės asfaltą lupti ir mišką veisti…
2021-10-14 21:36:05 / Red wingMatomai kažkas sėdėjo savivaldybės pastate nieko neveikdamas, žiūrėjo pro langą į Konstitucijos pr. ir pradėjo svajoti, dėlioti, fantazuoti… Ir štai rezultatas… Aišku laikinas, brangiai kainuojantis, bet užtat svajonių išsipildymas.
2021-10-14 19:41:15 / Nuomonėhttps://www.tvnaujienos.lt/?content_id.168
2021-10-14 18:32:10 / VytasDurnių laive sveiko proto nerasta…
2021-10-13 19:24:32 / SkirmantasNubrėžtos linijos, suklotas asfaltas, už tai sumokėjom mes visi, dabar sumokėsim, kad kažkas tai išgriautų ir užsodintų.
Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte
Šviežių lietuviškų, šiltnamiuose užaugintų agurkų sezonas įsibėgėja, tad geros jų kainos vilioja vis dažniau gamintis salotas. Gaivios, traškios salotos tinka prie įvairių patiekalų, tačiau paruoštos kiek įdomiau gali tapti ir pagrindine stalo žvaigžde ar sveikais priešpiečiais.Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas
Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
Kaip ir kasmet, nuo balandžio 1 d. automobiliai šalies keliuose gali būti eksploatuojami su vasarinėmis padangomis. Visgi dažnam vairuotojui kyla klausimas, kodėl apskritai verta tai daryti, nes žieminių padangų, jei jos nėra dygliuotos, naudojimas vasaros metu neuždraustas.Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų
Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose.Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas
Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas.Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė
Šylant orams, į mūsų virtuves vis dažniau atkeliauja agurkai: juos pjaustome į salotas, dedame į šaltibarščius, gardiname jais geriamąjį vandenį. Kai nesinori karštų ir sočių pietų, puikiai atgaivins bulgariška „Tarator“ sriuba.Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti
Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis.RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka
Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
Daugeliui mūsų labai sunku nesutikti su vadove arba bet kuo kitu, kas yra aukštesnėje galios pozicijoje. Tai gali būti ir darbinė, ir asmeninė aplinka – statusu viršesnis žmogus ar vyresnis šeimos narys, mama, tėtis ar kitas autoritetas.Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą
Persikraustymas į naujus namus paprastai būna džiaugsmingas nuotykis, tačiau kartu su juo tenka ir nelengva užduotis saugiai pervežti didelius prietaisus, pavyzdžiui, televizorius, šaldytuvus ir skalbykles.5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau
Parduodant automobilį svarbu turėti visus su jo eksploatavimu susijusius dokumentus. Tai sumažins abejones dėl pardavėjo sąžiningumo bei transporto priemonės būklės.Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką
Š. m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 12 val. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) interneto svetainė patyrė kibernetinę ataką, tačiau dėl greitos LRTK reakcijos ir pritaikytų techninių priemonių, jokia žala nepadaryta.Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami
Be išmaniojo telefono – nė žingsnio namuose, tad tokio paties komforto norisi ir keliaujant. Likti be ryšio svetimoje šalyje – ne išeitis, tad Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, primena, ką reikėtų pasitikrinti ir kokius žingsnius būtina atlikti dar prieš kelionę.7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs
Siekiant finansinės gerovės ir stabilumo, dažnai pamirštamas aspektas yra mūsų finansinis asmenybės tipas. Tai – pasikartojantis elgesys su pinigais ir požiūris į juos.Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės
Šiandien aukščiausiame Lietuvos statinyje – Vilniaus televizijos bokšte – surengtos bokšto viršutinės taurės naujų erdvių rekonstrukcijos pabaigtuvės. Pabaigus šį darbų etapą, lankytojams atveriamos naujos erdvės, kuriose jų laukia naujos paslaugos bei pramogos.Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
Gyvename dirbtinio intelekto psichozės laikais – stebime lenktynes, kuriose neaiškios nei taisyklės, nei starto ir finišo linijos. Nežinome, kada jos baigsis, tačiau aišku viena – šiandien svarbiausia pasirinkti strategiją ir judėti kryptingai, sako advokatas, „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai
Maisto gamyboje prancūzai išties moka panaudoti viską, kas yra geriausia: tiek šviežius ir kokybiškus ingredientus, tiek ištobulintas skonių derinimo technikas. Ką ir bekalbėti apie valgymo kultūrą, kuri skatina mėgautis ne tik maistu, bet ir kompanija.Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
Jonas, gyvenantis Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, bet dirbantis Viršuliškėse, darbo metu negavo pranešimo apie gaisrą, įsiplieskusį netoli jo namų. Kodėl? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2” Inovacijų eksperto, nors ši konkreti situacija išgalvota,JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms
JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms: atlikusi Lietuvos civilinės aviacijos valdymo ir skrydžių saugos užtikrinimo sistemos auditą, JAV federalinės aviacijos administracija (FAA) suteikė galimybes Lietuvos oro vežėjams vykdyti komercinius skrydžius JAV teritorijoje Lietuvoje registruotais orlaiviais.Kuo naudinga garso terapija?
Teigiamas garso poveikis žmogui žinomas nuo senų laikų. Įvairių istorijų galima rasti jau senovės Egipte, Indijoje, Graikijoje. Tam tikri aspektai pasiekė ir dabartinį laikotarpį. Pavyzdžiui, ganėtinai populiariu užsiėmimu vis dar išlieka garso terapija.Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
Seifas yra naudingas itin įvairių daiktų saugojimui nuo įsilaužimų ar gaisro. Dažniausiai žmonės šį įsigyja norėdami paslėpti ginklus, dokumentus, pinigus, brangią įrangą, papuošalus, raktus. Žinoma, įvairių vertingų daiktų egzistuoja ir gerokai daugiau.Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos
Nors už lango oras vis gerėja, vasarėja, tačiau saulėtas dienas anksčiau arba vėliau keičia lietingos ir tenka galvoti ką smagaus nuveikti. Žinoma, kad kai šalia yra mylimas žmogus – rasti smagias veiklas yra kur kas paprasčiau.Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų.Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda
2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą blokuoti 23 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai
Kas yra adaptogenai ir kodėl jie svarbūs mūsų organizmui? Adaptogenai yra natūralios kilmės medžiagos, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų ir įveikti iššūkius. 1947 m. rusų mokslininkas Nikolai Lazarev sukūrė terminą „adaptogenas‘‘.Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą
Dėl didelių ridos klastojimo mastų Lietuvoje nukenčia ne tik naudotų automobilių pirkėjai, bet ir valstybės biudžetas. Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą daugiau nei dešimtyje Europos šalių tam, kad nustatytų, kaip skirtingose valstybėse kovojama su ridos klastojimu.IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams
Dauguma (59 proc.) tėvų Lietuvoje mano, kad IT srities profesijos yra ir išliks perspektyviais karjeros pasirinkimais jų vaikams, o 39 proc. yra įsitikinę, kad programavimo įgūdžiai yra esminiai ir ateityje jų reikės daugeliui.- Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
- Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
- Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
- Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
- Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
- Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
- Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
- Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
- Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
- Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
- Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
- ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
- Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Žvejyba – ar tikrai verta?
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
- Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
- Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
- Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1974-07-16Pastatytas ir pradėjo veikti aukščiausias pasaulyje statinys - 646,36 m radijo antena Konstantinove (Plocko vaivadija, Lenkija); 1991.08.08 sugriuvo.
- 1977-11-22Sujungiami pirmi trys ARPAnet taškai ir tai yra interneto pradžia.
- 1961-04-14Pirma tiesioginė televizijos transliacija iš Sovietų Sąjungos.
- 1886-01-28Gimė japonų inž. Hidetsugu Yagi, populiariausios pasaulyje kryptinės antenos išradėjas.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Leonardas da Vinčis galėjo rašyti su viena ranka ir tuo pat metu piešti su kita.
- Gyvensite ilgai ar trumpai – niekas to nežino. Bet kad ir kaip būtų, savo sveikata turite pradėti rūpintis dar jaunystėje.
- Jei akvariumą su auksinėmis žuvelėmis laikytumėte tamsoje, žuvys pabaltų.
- Ekvadoro džiunglėse gyvenanti stiklinė varlė iš tikrųjų yra permatoma – matomi vidaus organai, skrandis ir net širdies plakimas.
- IMDb yra vienas iš seniausių internetinių tinklalapių, pasirodęs dar 1990 m. Tuo metu jame buvo pateikiamas sąrašas „aktorių gražiomis akimis“.
- - Neįtikėtina, brangioji, tu per 20 minučių sugebėjai baigti pokalbį.
- Per klaidą ne ten paskambinau. - - Mama, nupirk man bezdžionę.
- Ką? O kuo tu ją maitinsi?
- Juk zoologijos sode kabo skelbimas: "Bezdžiones maitinti draudžiama!" - - Tėveli, tūkstantis eurų daug ar mažai? - teiraujasi sūnus.
- Žiūrint ko tu norėsi - juos uždirbti ar išleisti?
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras