Specialistė dalinasi patarimais, kaip teisingai serviruoti stalą

Stalo serviravimas yra toks pats svarbus sėkmingos vakarienės elementas kaip ir patiekiamas maistas, jo skonis bei išvaizda.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenys atskleidžia, kad šiemet stalo serviravimui skirtų indų, taurių bei įrankių paklausa itin didelė. Tad ko reikia bazinei kolekcijai stalui serviruoti ir koks yra stalo serviravimo etiketas?

„Stebime augantį lietuvių susidomėjimą stalo serviravimu bei norą pakeisti turimus indus, taures ir stiklines bei stalo įrankius naujais. Nuolatos užtikriname itin platų šių prekių asortimentą – pirkėjai lėkštes ir dubenėlius gali rinktis iš daugiau nei 1 tūkst. skirtingo dydžio ir dizaino, stalo įrankius – iš daugiau nei 300 skirtingų, o taures, stiklines ir stikliukus iš beveik 350 skirtingų prekių. Per šiuos metus, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, serviravimui skirtų prekių kategorijoje beveik dvigubai išaugo taurių bei penktadaliu stalo įrankių paklausa. Matydami pirkėjų poreikius nuo spalio 21 d. pirkėjams siūlome įsigyti serviravimui skirtų prekių pigiau renkant specialius lipdukus“, – atskleidžia „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovė Ernesta Dapkienė.

Bazinė kolekcija stalui serviruoti

Pasak etiketo specialistės Indrės Briedelienės, stalo serviruotei yra svarbiausias tinkamas indų, įrankių ir taurių kiekis, kurių kolekcija kiekvienuose namuose dažniausiai kaupiama pagal valgymo įpročius. „Tačiau jeigu savo kolekcijos dar nespėjote sukaupti ir abejojate, ko reikia, tai baziniame rinkinyje turėtų būti pietų lėkštės, užkandžiams skirtos lėkštės, dubenėliai arba lėkštės sriubai, lėkštutės desertams arba duonai, šakutės ir peiliai, skirti pagrindiniam patiekalui, mažesnės ar tokio paties dydžio – užkandžiams, šaukštai sriubai, arbatiniai šaukšteliai ir desertinės šakutės, serviravimo įrankiai – didesni šaukštai, šakutės, torto mentelė ir peilis“, – dalinasi etiketo specialistė ir priduria, kad nemažiau svarbu pasirūpinti ir tinkamomis taurėmis – didesnėmis raudonam vynui, mažesnėmis – baltam, taurėmis šampanui, stiklinėmis vandeniui, kurios gali būti naudojamos ir kitiems gėrimams.

Svarbiausios taisyklės serviruojant stalą

Dar prieš stalo serviravimą reikėtų apgalvoti jo dekoravimą – itin svarbu, kad visų dekoravimo elementų aukštis būtų žemiau akių lygio ir netrukdytų bendrauti.

Stalo serviruotėje bene svarbiausias yra tinkamas indų, įrankių ir taurių kiekis pagal tai, koks meniu yra suplanuotas. „Taip pat svarbus yra ir taisyklingas jų išdėstymas, kad kiekvienam valgančiajam būtų patogu. Serviruojant reikėtų šakutes dėti lėkštės dešinėje pusėje, o peilius ir šaukštus – kairėje. Peilių ašmenys visuomet turi būti atsukti į lėkštę, o kiti įrankiai yra serviruojami pagal patiekalų eiliškumą – pirmajam patiekalui skirti įrankiai yra dedami toliausiai nuo lėkštės, o antram – arčiau lėkštės ir taip atitinkamai pagal patiekalų skaičių. Išimtis desertui – jam skirti įrankiai turėtų būti serviruojami virš lėkštės arba atnešami kartu su desertu“, – teigia Indrė Briedelienė ir priduria, kad duonos lėkštutė turėtų būti serviruojama virš šakučių, medžiaginė servetėlė turi būti dedama kairėje, prie šakučių, arba centre taip įrankių

Taures galima rinktis visiškai laisvai, pagal tai, kokios formos, dydžiai ar spalvos patinka. „Bazinės taisyklės yra tik tokios, kad raudonam vynui taurės yra didesnės, o baltam – mažesnės. Visiems kitiems gėrimams taurės yra specifinių formų iš kurių kiekvienas gali laisvai pasirinkti labiausiai patinkančias. Serviruojant stalą, taurių turėtų būti tik tiek, kiek planuojama gerti skirtingų gėrimų plius taurė vandeniui. Pavyzdžiui, jei prie vakarienės planuojama gerti du skirtingus vynus prie dviejų patiekalų, turėtų būti serviruojamos dvi taurės vynui ir viena papildoma vandeniui. Taurės turėtų būti serviruojamos virš peilių“, – dalinasi etiketo specialistė.

Kiek reikia lėkščių ir kokiu kiekiu galima užpildyti gėrimų taures?

Prieš planuojant lėkščių kiekį ant stalo labai svarbu nusimatyti ar maistas bus patiekiamas bendruose induose ar patiekalai bus patiekiami porcijomis. „Jeigu planuojate pietus ar vakarienę patiekti bendruose induose, tuomet serviruojant stalą reikėtų paruošti dvi lėkštes – didesnę pagrindiniam patiekalui ir mažesnę ant jos užkandžiui. Paragavus užkandžių, jų lėkštes reikėtų nurinkti, kad ant stalo liktų švari lėkštė pagrindinio patiekalo valgymui. Patiekiant patiekalus porcijomis, jau įdėtomis į lėkštes, serviruojant užteks palikti tarpą tarp įrankių, kuriame būtų galima padėti medžiaginę servetėlę“, – atskleidžia etiketo specialistė I. Briedelienė.

Dar prieš pradedant valgyti galima prisipildyti taures, tik nesklidinai. Vandeniu stiklinę reikėtų pripildyti dviem trečdaliais jos, tiek pat reikėtų pilti ir putojančio gėrimo, vyno reikėtų pilti ne daugiau nei trečdalio taurės.

Kaip elgtis prie stalo?

Pagrindinė taisyklė, kuri visiems žinoma dar nuo vaikystės – nekalbėti pilna burna. Tačiau etiketo taisyklių, kaip elgtis prie stalo, yra ir daugiau. „Tik atsisėdus prie stalo, jeigu serviruotėje yra medžiaginė servetėlė, ją reikėtų pasitiesti ant kelių. Prieš įsipilant sau gėrimo, mandagu prieš tai pasirūpinti esančiais šalia ir pasiūlyti įpilti vandens ar kitų gėrimų. Lygiai tokia pati taisyklė galioja ir su maisto įsidėjimu – pirmiausia reikėtų pasiūlyti įsidėti esantiems šalia ir tik tuomet įsidėti sau ir niekuomet nevalgyti maisto iš bendrų indų. Alkūnes reikėtų laikyti arti kūno ir nedėti jų ant stalo – net pertraukos metu. Telefonui, akiniams nuo saulės, raktams, piniginei bei kitiems asmeniniams daiktams, ant stalo ne vieta, juos reikėtų laikyti rankinėje, kišenėje ar kitoje vietoje. Jeigu valgymo metu norite pakilti nuo stalo, užteks atsiprašyti ir pasakyti, kad netrukus grįšite, pasakoti, kur einate – nereikia. Pertraukos metu įrankius reikėtų sudėti A raide, o pabaigus valgyti – sudėti vieną šalia kito 45 laipsnių kampu“, – atskleidžia „Modernus etiketas“ autorė I. Briedelienė.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147