Kada pasitikėjimo praradimas gali tapti pagrindu atleisti iš darbo

Konfidencialios informacijos atskleidimas, sukėlęs neigiamus padarinius darbdaviui, gali tapti darbuotojo atleidimo priežastimi.

Paprastai manoma, kad neigiami padariniai yra tik klientų praradimas ar nuostoliai, tačiau ne mažiau reikšmingas yra ir prarastas pasitikėjimas – netekęs darbdavio pasitikėjimo, darbuotojas gali netekti ir darbo.

„Darbo kodekse išvardinti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, už kuriuos gresia atleidimas iš darbo. Konfidencialios informacijos atskleidimo tarp jų nėra, bet darbdaviams suteikta teisė vidiniuose įmonės dokumentuose nustatyti, kad konfidencialios informacijos atskleidimas yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Tokiu pagrindu atleistam darbuotojui kreipusis į teismą, darbdavys turi įrodyti, kad konfidencialios informacijos atskleidimas sukėlė neigiamų padarinių įmonei. Dažnu atveju materialių ar ekonominių padarinių nebūna, bet pasitikėjimo darbuotoju praradimas irgi gali tapti pakankamu padariniu ir pagrindu nutraukti darbo santykius“, – komentuoja advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkė Viktorija Dubovskienė.

Prarastą pasitikėjimą reikia įrodyti

Pasak teisininkės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra konstatavęs, kad šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo konstatavimui ne visais atvejais būtina, jog darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai, leidžiantys spręsti dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagrįstumo, gali būti tiek nuostoliai ar kliento netekimas, tiek pakenkimas reputacijai ir prarastas pasitikėjimas darbuotoju.

„LAT praktikoje yra pripažinta, kad dėl tyčinių veiksmų, kuriais darbuotojas pažeidžia jam nustatytus apribojimus, darbdavys gali įgyti pagrindą ateityje nepasitikėti šiuo darbuotoju. Kadangi konfidencialios, komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali sukelti itin neigiamus padarinius, tai darbdavys gali netekti pasitikėjimo tokią informaciją atskleidusiu darbuotoju, o pasitikėjimo praradimas gali sudaryti pagrindą darbo pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu“, – sako V. Dubovskienė.

Ji atkreipia dėmesį, jog pasitikėjimo praradimą kaip konfidencialios informacijos pažeidimo padarinį būtina įrodyti. Tą padaryti labai sunku, nes dažnu atveju prarastas pasitikėjimas yra subjektyvus elementas, tad darbdavys turėtų surinkti kiek įmanoma daugiau pagrindžiančių aspektų.

Kaip pavyzdį teisininkė pateikia situaciją, kai darbuotojas trečiajam asmeniui atskleidžia kliento duomenis, kurie yra konfidenciali informacija. Nors materialinė žala gali būti nepadaryta, pats duomenų atskleidimo faktas sugriauna pasitikėjimą darbuotoju. Tokiu atveju darbdavys gali suorganizuoti anoniminę klientų apklausą, kaip jie reaguotų į tokį pažeidimą, kadangi darbdavys tampa morališkai atsakingas prieš klientus už tai, kad jo įmonėje padarytas pažeidimas.

„Kitas atvejis – jei trečiajam asmeniui atskleidžiami kito darbuotojo duomenys, kurie įmonėje laikomi konfidencialia informacija. Tokioje situacijoje galima apklausti įmonės darbuotojus, kaip jie pozicionuotų darbdavį, kuris negali užtikrinti informacijos slaptumo, arba kaip reaguotų, jei jų duomenys tokiu būdu būtų atskleisti. Būtina žinoti, kad tai yra tik papildomos priemonės, o ne tvirtas prarastą pasitikėjimą pagrindžiantis įrodymas“, – aiškina teisininkė.

V. Dubovskienė sako, kad klaidinga manyti, jog pasitikėjimo praradimas visada traktuojamas kaip pakankamas konfidencialios informacijos atskleidimo padarinys, dėl kurio darbuotoją galima atleisti. Pavyzdžiui, LAT nagrinėta byla, kurioje darbdavys apkaltino darbuotoją atskleidus konfidencialią, komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientų duomenis tretiesiems asmenims.

Teismas išsiaiškino, kad dėl verslo specifikos darbuotojo atskleista konfidenciali informacija darbdaviui nesukėlė žalos, atvirkščiai – toks elgesys įmonei net buvo naudingas. Byloje taip pat nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad taip elgdamasis darbuotojas veikė savo, o ne darbdavio interesais, taip pat kad tokiais veiksmais darbdaviui buvo padaryta materialinės žalos, tad atleisti darbuotoją vien dėl prarasto pasitikėjimo juo nebuvo pagrindo.

Ką daryti, kad būtų įmanomi tolesni darbo santykiai?

Tais atvejais, kai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo pripažįstami neproporcinga priemone ginant darbdavio interesus, darbo santykiai yra tęsiami nepaisant to, kad pasitikėjimas darbuotoju yra prarastas. V. Dubovskienė mano, kad tam tikrais atvejais pasitikėjimą galima atkurti, jei abi šalys imasi veiksmų ir turi noro tą padaryti.

„Pasitikėjimo atkūrimo procesas priklauso nuo to, kokios svarbos konfidenciali informacija buvo atskleista, ar ji labai jautri įmonei, ar ne tokia reikšminga. Tačiau nepaisant atskleistos informacijos pobūdžio, pasitikėjimas dažniausiai yra atkuriamas per darbuotojo veiksmus, įrodančius, kad jis suprato klydęs ir nori pasitaisyti. Savo ruožtu darbdavys, siekdamas save apsaugoti ateityje, turi atskirose susitarimuose su darbuotojais nusimatyti baudas, kurios sulaikytų darbuotojus nuo nusižengimo“, – aiškina teisininkė.

Jei įmonėje nebuvo prevencinių priemonių, apsaugančių nuo konfidencialios informacijos atskleidimo, jos turėtų būtinai atsirasti. Tai būtų saugiklis ir kad tas pats darbuotojas dar sykį nenutekins informacijos, ir aiški žinia kitiems kolektyvo nariams.

Tokios priemonės gali būti vidiniai įsakymai dėl konfidencialios informacijos turinio, atskiri papildomi susitarimai su darbuotoju, atskiros darbo tvarkos taisyklės, kuriose detalizuotas konfidencialios informacijos turinys ir panašiai. Labai svarbu, kad su taisyklėmis ir tvarkomis darbuotojai būtų supažindinami, turėtų laiko įsiskaityti į jas, patvirtinti, kad suprato ir išreikšti sutikimą jų laikytis.

V. Dubovskienė teigia, kad prevencinės priemonės nėra šimtaprocentinė garantija, kad darbuotojai neatskleis konfidencialios informacijos, nes praktikoje pasitaiko, kai tai nesulaiko nuo nusižengimo. Tačiau jos naudingos dėl to, kad jei darbuotojo pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos buvo tinkamai įforminta, jis su ja susipažino ir vis tiek nusižengė, tokiu atveju darbdavys turi realų pagrindą jį atleisti, remdamasis šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148