Berta Čaikauskaitė: „Darbuotojų medžioklė tęsiasi. Vilioti ar nevilioti?“

Darbo rinkoje jau kurį laiką stebima tikra suirutė: akivaizdus darbuotojų trūkumas darbdavius verčia maišyti ne tik verslo kortas, bet ir pasiduoti azartiškai specialistų persiviliojimo kovai.

Tiesa, į pastarąją ne visuomet stoja aukščiausio lygio vadovai ar žmogiškųjų išteklių ekspertai – pritraukimo menas dažnai patikimas „galvų medžiotojams“ (angl. headhunters) ir jų atstovaujamoms agentūroms. Vienu ar kitu atveju tokios situacijos gali tapti puikiu nesąžiningos konkurencijos precedentu, kurį, mano įsitikinimu, verta apžvelgti ne tik iš teorinės bei teisinės pusės, bet ir įvertinti kaip rimtą reputacijos svertą.

Tai, jog per karantiną įsisiūbavo praktika darbuotojus vilioti ne tik „tiesiai per aplinkui“, bet ir labai akivaizdžiais metodais – menka paslaptis. Esu ir tiesiogiai susidūrus, ir girdėjusi ne vieną istoriją, kai identiškas pasiūlymas iš konkuruojančios įmonės apskrieja dalį kolektyvo, be jokių įžangų ar skrupulų siūlant tokią pačią poziciją, kokią darbuotojas užima kitur, o kartais ir žemesnę.

Logika paprasta ir primityvi – darbuotojo reikia čia ir dabar, tad kam investuoti laiko ir resursų į naujo specialisto paiešką, jo auginimą, apmokymą ir integravimą, kai galima tiesiog „copy-paste“ būdu jį perkelti? Juk rinka tvinksi nuo poreikio pritraukti specialistų – Užimtumo tarnybos duomenimis, pastaraisiais mėnesiais laisvų darbo vietų skaičius visose kvalifikacijos grupėse (specialistų, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų) augo keliskart. Įdomu ir tai, jog daugiausia darbo pasiūlymų registruota reklamos ir rinkodaros sektoriuje.

Sąžininga tokia praktika ar ne, palikime tai kiekvieno vadovo ir jo įmonės vidinės kultūros sprendimui. Tačiau kaip yra iš teisinės pusės?

Neseniai teko šia tema diskutuoti su „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės ekspertu Henriku Stelmokaičiu, kuris gana aiškiai nurodė, kad Lietuvos įstatymai draudžia tam tikromis sąlygomis vilioti darbuotojus. Tiksliau, konkurentų darbuotojus draudžia vilioti Konkurencijos įstatymo norma. Tiesa, ji galioja ir yra paveiki tuomet, kai darbuotojas nuviliojamas tam, kad konkuruotų prieš buvusį darbdavį, arba dėl jo išėjimo buvęs darbdavys praranda konkurencingumą. Kitaip tariant, jei iš taško A į tašką B ateinama ne tik su visomis kompetencijomis, bet ir su buvusios darbovietės klientų duomenų baze, įkainiais, komercinėmis paslaptimis ir kita, vadinkime, jautria informacija.

Kadangi konkurencijos teisės reguliavimas yra apskritai mažai kam žinomas, darbdaviai kartais labai piktinasi darbuotojų nuviliojimu, tačiau net neįsivaizduoja, kad turi įstatyminį pagrindą reikšti pretenzijas. H. Stelmokaičio teigimu, nuviliojimo faktui įrodyti suformuota aiški įrodinėjimo taisyklė: darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, šis darbuotojas turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, po naujų darbuotojų įdarbinimo vienas įgijo pranašumą, o kitas prarado, palyginti su buvusia padėtimi. Teismas nereikalauja, kad kiekviena aplinkybė būtų įrodyta tiesioginiais rašytiniais įrodymais, todėl žinant darbuotojo vertę ir gebant paskaičiuoti patirtus nuostolius – savo tiesą įrodyti nėra itin painu ar sudėtinga. Teismo sprendimas gali būti priimtas ir paskelbtas praėjus net 2–5 metams nuo darbuotojo nuviliojimo.

Mano pastebėjimu, pačios įmonės apie tokias praktikas taip pat dažnai yra linkusios nutylėti – apie konkurencines kovas puse lūpų šnekama atskiruose socialiniuose burbuluose. Vis dėlto mažutė lietuviška rinka daro savo – tokios istorijos kaip yla išlenda iš maišo ir, manyčiau, nė vienai kompanijai, o ir migruojančiam specialistui garbės dažniausiai neprideda. Priešingai, gerokai apkartina visos įmonės reputaciją.

Turėjome pavyzdžių, kai vieno didžiausio statybos ir remonto tinklo specialistas perėjo pas pagrindinį konkurentą – be teismų, bet portaluose mirgėjusi žinia buvo garsiai ir nemaloniai aptarinėjama. Turėjome ir teisminių situacijų: viena ekspedijavimo įmonė dar 2016 m. pripažinta nukentėjusia po to, kai bendrovės pardavimų vadovė perėjo pas konkurentus ir perviliojo dalį klientų. Tuosyk nukentėjusi įmonė reikalavo 185 470 Eur atlyginimo dėl 1,181 mln. Eur negautų pajamų ir dalį jų iš tiesų gavo.

Tad kaip elgtis (ne)sąžiningose konkurencinėse kovose ir kiek apie tai komunikuoti, liks ne tik daug jausmų keliančiu, bet ir rimtų svarstymų reikalaujančiu rinkos klausimu. Tik medžiojant vadinamuosius talentus reiktų nepamiršti ir įmonės įvaizdžio, ir atsakymo į klausimą: kiek tokiais keliais atėjusių specialistų gali prisidėti prie jo gerinimo?

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147