Lietuvių literatūros klasika – knygos, kurias verta perskaityti dar kartą

Didžioji dauguma žmonių, dar mokykloje perskaitė geriausia klasika laikomas lietuvių autorių knygas. Vieni liko sužavėti, o kiti lietuviškų romanų nenori nė prisiminti. Greičiausiai taip yra todėl, kad šie kūriniai į rankas pateko netinkamu metu.

Pripažinkime, kai gyvenimas sukasi aplink tai, kiek širdelių sulaukė socialiniuose tinkluose publikuota nuotrauka, Žemaitės „Petras Kurmelis“ įspūdžio nepadarys. Tačiau ateina laikas, kai klasikos kūrinius verta atsigręžti, perskaityti naujomis akimis ir atrasti, kur slypi jų grožis ir svarba. Ar jūsų lentynose pakanka laiko patikrintų lietuvių autorių knygų? Jei ne, metas seniems-naujiems atradimams.

Interneto knygynas Patogupirkti.lt parengė sąrašą su mūsų šalies literatūros klasika, kurią verta perskaityti dar bent vieną kartą.

Vincas Krėvė-Mickevičius „Skirgaila“

Vinco Krėvės kūrinys „Skirgaila“ pirmą kartą išleistas 1922-ais metais. Iš pradžių autorius dramą parašė rusiškai, o po poros metų sulietuvino bei gerokai papildė.

Kodėl šis kūrinys svarbus? Autorius keturių dalių dramoje atgaivino Lietuvos valstybingumo idėją. „Skirgaila“ – laiko mašina, nukelianti į keturiolikto amžiaus pabaigą ir panardinanti skaitytojus į politines, kultūrines ir religines šalies problemas.

Kūrinyje vaizduojama Skirgailos kova dėl Lietuvos savarankiškumo, nagrinėjamos pagonybės ir krikščionybės susidūrimo problemos bei perteikiamos vidinės šalies valdovo dilemos. Per šį personažą Vincas Krėvė perteikia tragediją, kurią krikštijimo metais jautė visa pagoniškoji Lietuva.

Kritikai kūrinį vertina dėl ryškių charakterių, gilių psichologinių įžvalgų bei puikios draminės kompozicijos.

Antanas Škėma „Balta drobulė“

Mokyklinio amžiaus žmonės šio kūrinio dažnai neįvertina, tačiau perskaitę būdami jau suaugę, stebisi, kodėl Antano Škėmos „Balta drobulė“ nebuvo įvertinta prestižiškiausiais apdovanojimais.

Knygos skaitymas – savotiškas iššūkis, nes visas tekstas parašytas vieno veikėjo pasąmonės srautu, kurį į pasaulį išspjauna Niujorko viešbučio liftininkas Antanas Garšva. Jis atrodo eilinis, niekuo neišsiskiriantis tarnautojas, tačiau viduje šį žmogų kankina gilūs egzistenciniai klausimai. Jis jaučia, kad dar truputį ir neatlaikys jį kankinančių jausmų bei minčių.

„Balta drobulė“ yra ne šiaip klasika. Tai vienas pirmųjų lietuviškų avangardinių romanų. Iki tol dar joks rašytojas neišdrįso publikuoti laike šokinėjančio, chaotiško minčių srauto. Knyga iki šol žavisi kritikai ir skaitytojai, tad jei dar neskaitėte, duokite šansą. Tradicijas laužančiame kūrinyje tikrai rasite novatoriškų minčių.

Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“

Interneto knygyno Patogupirkti.lt rekomenduojamos klasikos sąraše Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“ negali būti nutylėtas, juk kūrinys laikomas vienu geriausių lietuviškų psichologinių romanų.

Istorija pasakoja apie jaunuolį, kuris pasiduoda tėvų spaudimui ir įstoja į kunigų seminariją. Liudas Vasaris nejaučia pašaukimo ir jam sunku atrasti ryšį su Dievu. Netrukus vienišius įsimyli ir jį kankina dar didesnės moralinės dilemos.

Tapęs kunigu Liudas vis dar neranda vietos ir nori sau bei pasauliui įrodyti, kad jaučia tikrą pašaukimą, tačiau jį traukia ir meilė, kūryba bei pasaulietiškas gyvenimas.

Romaną „Altorių šešėly“ verta perskaityti kiekvienam. Juk visi mes esame priversti rinktis, jaučiamės kankinami moralinių dilemų, vidinių konfliktų, abejojame dėl gyvenimo krypties ir sprendimų, bijome laužyti taisykles ar pasipriešinti visuomenės spaudimui.

Ieva Simonaitytė „Aukštujų Šimonių likimas“

Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ būtina perskaityti visiems, kurie nori susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija, kultūra bei papročiais.

Romano ašis – Šimonių šeima ir jų nuosmukis. Kūrinys apima laikotarpį nuo aštuonioliktojo amžiaus pradžios iki devynioliktojo pabaigos. Per savo veikėjų gyvenimą ir likimą autorė kuria svarbaus istorinio tarpsnio liudijimą. Vokiečių okupacija, maras, bajorų žlugimas, tautinių vertybių praradimas – visa tai teko išgyventi ne tik knygos Šimoniams, bet ir visiems Mažosios Lietuvos gyventojams. Perskaitę kūrinį apie Mažąją Lietuvą ir jos istoriją žinosite kur kas daugiau.

Romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ išgarsino autorę ir yra laikomas vienu reikšmingiausių lietuvių literatūros kūrinių.

Kristijonas Donelaitis „Metai“

Kristijono Donelaičio „Metai“ svarbūs ne tik tuo, kad tai yra pirmoji lietuviška knyga, bet ir talentingai perteiktu XVII amžiaus vidurio Rytų Prūsijos lietuvių, daugiausiai baudžiauninkų, gyvenimu.

Poemą skaityti gana neįprasta, bet perpratus hegzametru parašytą tekstą jis įtraukia savo unikalumu ir skambumu. Autorius aprašo paprastų žmonių kasdienybę, nuo metų laikų priklausančius darbus, papročius ir šventes. Be to, rašytojas aukštino tautiškumą, dorą, darbštumą ir nevengė pamokymų.

Tai, ko galbūt nepastebėjote skaitydami šį kūrinį mokykloje, pastebėsite jau suaugę. Tai yra subtilus Kristijono Donelaičio humoro jausmas ir nepaprastas žmogaus ir gamtos ryšys. Leidykla „Sofoklis“ pritaikė kūrinį šiuolaikiniams skaitytojams, tad tikrai neteks bijoti, kad kažko nesuprasite. Knygoje rasite visus senovinių žodžių paaiškinimus.

Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“

Mariaus Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“ – duoklė visiems, kurie mėgsta nesuvaidintą realizmą. Autorius žodis po žodžio atskleidžia, koks svarbus lietuviui yra miškas bei vaizduoja žmonių gyvenimą metų laikų rėmuose.

Rašytojas skaitytoją nukelia į tarpukario Aukštaitiją ir pasakoja apie vieną sodžiaus gyventojų vasarą. Knygos siužetas aiškiai įrėmintas. Kūrinys prasideda miško kirtimu ir baigiasi gaisru, o šiuose rėmuose verda gyvenimas. Žmonės švenčia, dirba, myli, daro klaidingus sprendimus.

Kūrinys patiks pasiilgusiems kokybiškos prozos ir taiklių įžvalgų apie žmogaus gyvenimą, ryšį su gamta, požiūrį į technologijos inovacijas, asmens laisvę, kaimo nuosmukį. 1990-ais metais romanas buvo ekranizuotas, o filme vaidino visas būrys Lietuvos kino žvaigždžių: Arvydas Bagdonas, Nijolė Narmontaitė, Ingrida Mikelionytė, Gediminas Girdvainis ir kiti.

Kazys Boruta „Baltaragio malūnas“

Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“ yra itin pamokanti istorija. Pagrindinė kūrinio mintis ta, kad besivaikantys netikrų vertybių ir norintys tik pasirodyti, nepastebi svarbių dalykų ir gali netekti visko, ką turi. Idėjos aktualios visais laikais, bet šiandien ypač svarbu jas prisiminti!

Skaityti romaną bus smagu. Siužete pinasi magiški nutikimai, lietuviška tautosaka, mitai ir legendos, meilė ir velnio pinklės. Baltrus Baltaragis įsimyli gražuolę Marcelę ir norėdamas užkariauti jos širdį sudaro sutartį su pačiu velniu. Šis prisistato, kai užauga našliu likusio Baltaragio dukra ir reikalauja įvykdyti pažadą. Pinčiukas nori nuotakos! Tačiau Baltaragis nusprendžia apgauti kipšą ir čia užsikuria keršto ir meilės suktinis.

„Baltaragio malūnas“ vertas atgimimo. Šį kūrinį vertina ne tik skaitytojai. Režisieriai Baltaragio ir Pinčiuko kovą perkėlė į filmus bei teatrų scenas, o miuziklo melodijas atpažįsta daugelis lietuvių.

Žemaitė „Marti“

Žemaitė – išskirtinė asmenybė literatūros padangėje. Ji buvo viena pirmųjų Lietuvos feminisčių, visuomeninė veikėja, knygas pradėjusi rašyti jau sulaukusi brandaus amžiaus.

Žemaitės pasakojimo „Marti“ veikėja Katrė yra panaši į autorę. Ji drąsi, jautri moteris, kuriai teko susidurti su tamsuoliška visuomene ir pasenusiomis tradicijomis. Tačiau ji nepabijojo siekti geresnio gyvenimo. Tiesa, Žemaitė puikiai perteikia tai, kad net ir turėdamas vidinės šviesos, vienas tu esi nepajėgus pasipriešinti tiems, kuriuos valdo tamsa.

Verta skaityti ir kitus Žemaitės kūrinius, nes ji, kaip niekas kitas, išryškino žmogaus godulį, stagnaciją, nenorą keistis.

Knygos klasika tampa ne be priežasties. Jos padeda perprasti laikmetį, tačiau autorių iškeltos idėjos nesensta. Todėl tokius kūrinius verta skaityti ne vieną kartą, juk keičiamės ir mes patys, todėl pažvelgę į tekstą nauju žvilgsniu, tikrai atrasite kažką naujo.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147