Druska – pigus ir populiarus prieskonis: kokia ji gali būti ir kuo ją pakeisti?

Seniau druska buvos laikoma amžinybės simboliu ir ypatinga dovana, nes nepūva ir negenda. Dabar druska yra vienas pigiausių ir populiariausių prieskonių.

Žemės gelmės, jūros vanduo ar aukščiausi kalnai dovanoja vis kitokią druską. Taigi, iš kur ji atkeliauja į mūsų namus?

„Kasmet pirkėjai bendrai įsigyja apie 60 vagonų druskos. Pati populiariausia yra akmens druska, kurią žmonės nuo seno naudoja ir maistui gardinti ar derliui konservuoti, ir šiltiems kompresams ar peršalusiai gerklei skalauti. Kaip prieskonis druska yra labai skalsi – užtenka žiupsnelio, kad patiekalo skonis pasikeistų. O persūdžius juokaujama, kad virėjas įsimylėjo – mintimis yra kažkur kitur. Tad naudoti druską virtuvėje reikia atidžiai bei pamatuotai“, – teigia „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Iš žemės gelmių ar jūros išgaunamas mineralas yra vertinamas daugelį amžių, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vienam suaugusiam asmeniui rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per dieną. „Dar prieš atsirandant šaldytuvams bei prekybos centrams, mūsų protėviai druską naudojo kaip priemonę maistui konservuoti ir išsaugoti. Viduramžiais druska buvo itin vertinga dovana“, – sako „Maximos“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė.

Ji pastebi, kad medikai ir mitybos specialistai dažnai akcentuoja, kad žmonės per retai atkreipia dėmesį, kad dalyje produktų šio mineralo jau yra ir papildomai sūdyti nereikia. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vartojant daug druskos (kitaip – natrio chlorido), dėl per didelio natrio kiekio į kraujagysles patenka daugiau vandens, bendras kraujo kiekis jose padidėja, o tai didina kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis yra susijęs su didesne širdies, insulto ar inkstų ligų rizika.

Todėl B. Baratinskaitė ragina išbandyti alternatyvius prieskonius, taip pat – daugiau sužinoti apie sūrią gamtos dovaną.

Kas gali pakeisti druską?

„Nesvarbu, ar tai būtų šviežios aitriosios ar rūkytos paprikos, džiovinti dribsniai ar milteliai – tai puikus būdas suteikti patiekalui skonio išvengiant druskos arba jos sumažinant. Aitriąją papriką barstykite pamažu ir dažnai ragaukite – visada galite įberti daugiau“, – sako maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė. Pasak jos, aitrioji paprika patiekalo skonį atskleis ne prasčiau negu druska. Beje, panašų efektą gali suteikti ir šlakelis citrinų sulčių – ypač salotose, žuvies ir vištienos patiekaluose.

Kitas druskos konkurentas yra gremolata – tradicinis Lombardijos prieskonių mišinys. „Šį derinį sudaro smulkintas česnakas, tarkuota apelsino ar citrinos žievelė ir smulkiai supjaustytos švelnios žolelės, pavyzdžiui, petražolės, bazilikai ar mėtos. Užbarstykite ant žuvies, paukštienos, makaronų ir ar ryžių patiekalų prieš pat patiekimą, kad skonis būtų ryškus ir šviežias. Traškūs džiūvėsėliai, riešutai ar sėklos dar labiau pagerina skonį ir suteikia tekstūros“, – atskleidžia Italijos regiono patiekalų paslaptį B. Baratinskaitė.

Druskos kaina – stabiliai žema

Vis dėlto įvairios prieskonių alternatyvos neištirpdo druskos populiarumo. Viena iš to priežasčių – nedidelė produkto kaina. Pavyzdžiui, vieno kilogramo akmens druskos kaina prekybos tinkle „Maxima“ kainuoja nuo 0,25 iki 0,37 euro. Daugiausia šios rūšies druskos atkeliauja iš Ukrainos. Natūraliai joje yra mažai jodo, tad gamintojai neretai praturtina produktą šiuo elementu, siekdami, kad jis niekuo nenusileistų jūros druskai.

Jūros druska į lietuvišką prekybos tinklą atgabenama iš vaizdingų jūrinių valstybių – Ispanijos, Kroatijos ir Slovėnijos. Daugiausia tai – smulki druska, todėl atseikėti gaminant ar valgant yra paprasta ir patogu. Visiškai natūralus produktas yra išlaikęs vertingiausius jūros vandens elementus. O šios druskos gamybos tradicijos – iš kartos į kartą perduodami standartai, žinios ir įgūdžiai. Vieno kilogramo jūros druskos pakuotės kaina „Maximos“ parduotuvėse nesiekia vieno euro.

Himalajų druska į Lietuvą atkeliauja daugiausia iš Pakistano. Sklando legenda, kad vieną iš didžiausių druskos kasyklų pasaulyje šioje šalyje atrado Aleksandras Makedonietis, per savo žygį į Aziją 326 metų prieš Kristų. Pasakojama, kad imperatoriaus kariuomenei sustojus pailsėti, karvedžio žirgas ėmė laižyti akmenis – paaiškėjo, kad sūrūs luitai yra vertingų druskos klodų dalis.

B. Baratinskaitė pastebi, kad Lietuvoje Himalajų druska išpopuliarėjo palyginti neseniai – ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip lempos ar žvakidės. Neįprastą rožinę spalvą Himalajų druska įgyja dėl joje esančių magnio, kalcio, kalio ir kitų mineralų priemaišų. Tad išradingi virtuvės šefai rožinį mineralą neretai panaudoja patiekalų puošybai. Kaip ir kitos druskos, Himalajų druska gali būti maišoma su įvairiomis žolelėmis – kuriami originalūs prieskonių mišiniai. Pusės kilogramo pakuotės kaina „Maximos“ parduotuvėse prasideda nuo 0,69 euro.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148