Naujienos

COVID-19 pandemija ir vėžys: ko išmokome?

2021-11-22 12:19:06

Nekyla abejonių, jog didžiausias COVID-19 pandemijos krūvis tenka sveikatos apsaugos sistemai. Dėl būtinybės apsaugoti ją nuo perdegimo, sutriko paslaugų teikimas pacientams, sergantiems tiek onkologinėmis, tiek kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Daugelyje šalių vėžio prevencijos programos buvo priskirtos prie nebūtinųjų paslaugų ir pristabdytos ar net visiškai sustojo, o tai turėjo reikšmingos įtakos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Tarptautinės literatūros duomenimis, dėl COVID-19 pandemijos daugiau nei dešimtadalis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų negavo mažiausiai vieno specifinio (priešvėžinio) gydymo kurso, sutrikdytas onkologinių paslaugų teikimas palietė beveik trečdalį visų pacientų.

Pandemijos, kaip ir bet kurios ekstremalios situacijos, sukeltą krizę galima suvaldyti laiku sustiprinus sveikatos apsaugos sistemos valdymą, finansavimą, padidinus žmogiškuosius ir materialinius resursus bei užtikrinus lankstų ir alternatyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Onkologine liga sergančiajam svarbu, kad sklandžiai funkcionuotų grandinė: pacientas – pirminė sveikatos priežiūros įstaiga – specializuota gydymo įstaiga. Juk vėžiu susirgę pacientai gydymą gali gauti tik paskutiniame etape.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) kartu su partneriais (Vilniaus universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis) vykdo reikminį Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimu parengtą projektą „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pandemijų atvejais“, kurio tikslas išsiaiškinti su kokiomis kliūtimis susidūrė sveikatos priežiūros sistema teikiant onkologines paslaugas bei parengti onkologinių paslaugų teikimo modelį pandemijų atveju.

Sumaištį kelė ne tik virusas, bet ir biurokratiniai trikdžiai

Pagrindinis iššūkis pandemijos pradžioje buvo pacientų srautų valdymas, siekiant saugiai priimti visus pacientus, tęsiančius ar pradedančius gydymą dėl vėžio. Nelengva buvo išlaikyti paslaugų kiekį ir kokybę, užtikrinti reikiamų tyrimų atlikimą per vieną vizitą, įdiegti nuotolines konsultacijas. Įstaigos ėmėsi skyrių pertvarkymų pritaikydami juos darbui pagal griežtas infekcijų kontrolės normas ir užtikrindami medicinos personalo rezervą, atsižvelgiant į galimą neatvykimą į darbą dėl ligos ar artimųjų slaugos namuose. Medikų kolektyvuose padidėjo darbo krūvis, personalas jautė emocinę įtampą.

„Siekiant nustatyti pandemijos poveikį skirtingo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir išsiaiškinti, kokie veiksniai turėjo didžiausią įtaką paslaugų ir pacientų srautams, buvo apklausta beveik 100 gydymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Buvo palygintas skirtingų veiksnių poveikis tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį karantiną. Daugiau nei pusę visų apklaustų įstaigų sudarė pirminės sveikatos priežiūros centrai. Duomenys gauti iš visų Lietuvoje specializuotas onkologinių ligų gydymo paslaugas teikiančių ligoninių. Buvo vertinamos kliūtys, tiek kilusios įstaigų viduje dėl pasikeitusio darbo pobūdžio ir organizavimo, tiek dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reguliuojančių institucijų nurodymų. Taip pat buvo atsižvelgta į pacientą tiesiogiai veikiančius veiksnius, tokius kaip baimė užsikrėsti, galimybė atvykti į gydymo įstaigą, atlikti tyrimus“, – kalba NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas dr. Jonas Venius.

Vos prasidėjus pirmajam karantinui 2020 m. kovo mėn. buvo priimtas sprendimas stabdyti ar riboti planinių paslaugų teikimą ir teikti tik būtinąją medicinos pagalbą. Šis veiksnys daugumos sveikatos priežiūros įstaigų buvo įvertintas kaip labiausiai paveikęs paslaugų ir pacientų srautus. Pacientų srautų pokyčius lėmė ir kontaktinių paslaugų perkėlimas į nuotolines. Per pirmąjį karantiną sunkumai pritaikant patalpas pagal epidemiologinius reikalavimus paveikė pirminės sveikatos priežiūros centrus ir, dar ženkliau, – ligonines. Per antrąjį karantiną pirminės sveikatos priežiūros centrai šį veiksnį jau įvertino kaip nežymų, tačiau ligoninėms tai ir toliau kėlė papildomų rūpesčių.

„Gydymo įstaigų darbuotojai įvardija ir biurokratines kliūtis. Neaiškumai teisiniame reguliavime, tokie kaip greita žinybinių nurodymų kaita, raštų nesuderinamumas buvo vieni iš reikšmingiausių veiksnių, kėlusių sumaištį tiek įstaigų viduje, tiek tarp įstaigų bei trukdžiusių sklandžiam paslaugų teikimui. Padidėjęs darbo krūvis, sietinas su papildomomis infekcijų kontrolės veiklomis, visų lygių sveikatos priežiūros įstaigų taip pat buvo įvardytas kaip vienas iš labiausiai prisidėjusių prie pacientų ir paslaugų apimčių mažėjimo“, – apie iššūkius pasakoja dr. J. Venius.

Medicinos darbuotojų kompiuterinis raštingumas bei gebėjimas vykdyti nuotolines konsultacijas nebuvo problema daugumoje gydymo įstaigų. Asmens apsaugos priemonių trūkumas per pirmąjį karantiną buvo reikšmingas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ), o vėliau ši problema buvo išspręsta.

Daugumą su pacientais susijusių veiksnių gydymo įstaigos įvertino kaip mažai reikšmingus per abi pandemijos bangas, tik aiškiai buvo įvardyta pacientų baimė užsikrėsti COVID-19 liga. Ši baimė reikšmingai sumažėjo per antrąjį karantiną. Pacientams atstovaujančios organizacijos tokius veiksnius kaip pacientų baimė, transporto stygius ar judėjimo apribojimas, neatlikti tyrimai ir nuotolinės konsultacijos laikė ženkliai reikšmingesniais.

Galima sakyti, kad per antrąjį karantiną dauguma gydymo įstaigų prisitaikė prie pasikeitusių darbo sąlygų ir visi veiksniai per antrąją bangą turėjo ženkliai mažiau įtakos paslaugų teikimui, tuo tarpu veiksniai, susiję su e-sveikatos sistema per abu karantinus visų ASPĮ buvo įvardyti kaip mažinę pacientų ir paslaugų srautus.

Onkologiniams pacientams teikiamų paslaugų skaičius per pandemiją beveik nesumažėjo

NVI yra vienintelė specializuota vėžio gydymo įstaiga Lietuvoje, teikianti beveik ketvirtadalį šalies onkologinių paslaugų. Jau pirmojo karantino pradžioje vėžio gydymas Lietuvoje buvo priskirtas aukšto prioriteto sveikatos priežiūros paslaugoms ir, laikantis griežtų saugumo priemonių, buvo vykdomas visą pandemijos laikotarpį. Dėl savo specializacijos NVI išvengė didelių infrastruktūros pertvarkymų, o personalas nebuvo sistemingai perkeliamas į naujai įsteigtus COVID-19 skyrius, kaip buvo kitose ligoninėse.

„Analizuodami pandemijos poveikį NVI paslaugų apimtims, nustatėme neženklų paslaugų ir pacientų skaičiaus sumažėjimą 2020 m. lyginant su 2019 m. Didžiausias paslaugų skaičiaus kritimas buvo stebėtas per pirmąjį karantiną 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais, vėliau situacija stabilizavosi ir NVI teikiamų paslaugų skaičiai rudenį išaugo ir net viršijo 2019 m. skaičius tais pačiais mėnesiais. Tačiau bendrai 2020 m. NVI gydytų pacientų skaičius buvo apie 10–15 proc. mažesnis – sumažėjo diagnostinės radiologijos ir endoskopijos procedūrų, atitinkamai sumažėjo pacientų, kuriems taikomas sisteminis priešvėžinis, spindulinis ar chirurginis gydymas. Naujai diagnozuotų vėžiu sergančių pacientų skaičiaus pokyčiai priklausė nuo naviko tipo ir ligos stadijos, per pirmąjį karantiną stebėtas didesnis pažengusių ligos stadijų procentas. Pandemija taip pat turėjo įtakos ambulatorinių konsultacijų, ilgalaikės stebėsenos vizitų skaičiui, padaugėjo siuntimų psichinės sveikatos specialistų konsultacijoms“, – pasakoja sveikatos duomenų analitikė, NVI Biobanko vedėja dr. Daiva Dabkevičienė.

Per pandemiją NVI ambulatorinių konsultacijų sumažėjo apie penktadaliu, ypač didelis kritimas stebėtas per pirmąjį karantiną. Tada reikėjo atskirti pacientų grupes, kurioms būtinos tiesioginio kontakto konsultacijos, kurioms pakaktų nuotolinio konsultavimo ir kurių konsultacijas buvo galima saugiai atidėti. „Nuotolinės konsultacijos, neabejotinai padedančios sumažinti atvykstančiųjų į gydymo įstaigą skaičių, deja, gydant vėžį ne visada įmanomos. Net ir per karantiną NVI konsultacinės poliklinikos skyriuje apie 80–90 proc. gydytojų specialistų konsultacijų buvo teikiamos kontaktiniu būdu“, – teigia NVI gydytoja akušerė ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Didelius orgnizacinius iššūkius atlaikė NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyrius, per kelias dienas persitvarkęs dirbti pandemijos sąlygomis.„Medikamentinis priešvėžinis gydymas institute buvo taikomas tik užtikrinus saugias gydymo sąlygas pagal esamas tarptautines vėžiu sergančių pacientų gydymo gaires, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sąlygas. Perorganizavus skyriaus veiklą ir paslaugų teikimo pobūdį, paslaugas buvo galima teikti maksimaliai apsaugant pacientus bei nemažinant paslaugų apimčių,“ – pasakoja NVI gydytoja chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė.

Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, priešvėžinis medikamentinis gydymas buvo pritaikytas pagal esamas sąlygas – chemoterapija leidžiant vaistus buvo keičiama į vaistus tabletėmis. „Buvo stengiamasi sumažinti pacientų vizitų skaičių į NVI, pvz., imunoterapinis gydymas buvo skiriamas ne kas dvi ar tris savaites, bet kas keturias ar šešias. Dauguma tabletinių vaistų (taikinių terapijos, hormonoterapijos) buvo išrašomi konsultuojant pacientus nuotoliniu būdu. Nors sisteminės priešvėžinės terapijos paslaugų skaičius praktiškai nepasikeitė, įdomu tai, kad buvo stebimas ženklus pacientų, sergančių virškinamojo trakto navikais, mažėjimas. Taip galėjo nutikti todėl, kad pacientai per karantiną kreipdavosi į artimiausią pagal gyvenamą vietą onkologinę pagalbą teikiančią įstaigą. Tačiau pažymėtina, kad ženkliai išaugo krūties vėžio pacienčių skaičius“, – pasakoja NVI Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas gydytojas chemoterapeutas doc. V. Urbonas.

Pasak NVI gydytojo chirurgo dr. Audriaus Dulsko, per pirmąjį karantiną buvo stebėtas ženklus chirurginių paslaugų sumažėjimas ir pacientai kreipdavosi su labiau užleistais navikais. „Po to stebėjome nedidelį pacientų skaičiaus padidėjimą, tačiau ikikarantininių skaičių nebepasiekta. Tuo tarpu per antrąjį karantiną, pacientų skaičius atsistatė, o uždelstų vėžio atvejų sumažėjo. Chirurginiuose skyriuose buvo ribojami pacientų skaičiai palatose, stengiamasi sutrumpinti hospitalizacijos trukmę. Taip pat ženkliai apribotas lankytojų skaičius stacionare“, – sako dr. A. Dulskas.

Labai svarbu, jog pandemijos metu, nenutrūko spindulinės terapijos paslaugų teikimas onkologiniams pacientams. „Tarptautinės radioterapijos ekspertų grupės paskelbė konkrečias rekomendacijas dėl radioterapijos taikymo reaguojant į COVID-19 iššūkius. Dėmesys buvo sutelktas į hipofrakcionuotą gydymą, kai per mažesnį vizitų skaičių pacientui realizuojama suminė spindulių dozė, užtikrinanti lygiavertį terapinį efektą. Tokiu būdu buvo sumažinama infekcijos rizika. Spindulinė terapija NVI buvo taikoma pagal griežtą grafiką, atskiriant stacionarinius ir ambulatorinius pacientus. Per COVID-19 laikotarpį spinduline terapija gydytų pacientų skaičius sumažėjo labai neženkliai“, - džiaugiasi NVI gydytojas radioterapeutas Juras Kišonas.

Ateityje gresia daugiau uždelstų vėžio atvejų

NVI labiausiai sumažėjo dalyvaujančiųjų vėžio prevencijos programose skaičius. Nustatyta, kad ketvirtadaliu sumažėjo storosios žarnos ir kone dviem trečdaliais krūties vėžio prevencinėse patikros programose dalyvavusių žmonių skaičius. Pandemijos pradžioje profilaktinės onkologinių ligų patikros programų vykdymas Lietuvoje buvo sustabdytas. Ir net pagerėjus epidemiologinei situacijai bei atnaujinus programų vykdymą, šių paslaugų skaičius 2020 m. sumažėjo net trečdaliu. „Valstybinės ligonių kasos duomenimis dėl to galėjo būti nediagnozuota virš 600 naujų onkologinių susirgimų. Visi šie susirgimai bus diagnozuoti vėliau ir labiau pažengusiose stadijose, dėl ko artimiausiu metu galime laukti mirtingumo ir išgyvenamumo rodiklių pokyčių“, – sako NVI Vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė.

Tarptautiniai ekspertai profilaktines patikros programas siūlo laikyti prioritetinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir net ekstremalios situacijos metu užtikrinti šių paslaugų teikimą.

Pandemija išryškino alternatyvaus paslaugų teikimo ligoninėse poreikį

Vienas iš svarbiausių iššūkių pandemijos metu buvo kuo operatyviau ir saugiau suteikti reikiamas gydymo paslaugas. Siekiant kuo daugiau tyrimų atlikti vieno vizito metu, paciento kelio valdymą galima automatizuoti. „Operatyvų pacientų aptarnavimą galima užtikrinti pasitelkiant informacinių technologijų sprendimus, valdančius informaciją apie įrangos ir personalo užimtumą, leidžiančius gydytojams ir pacientams stebėti suplanuotus vizitus, matyti tyrimų atsakymus bei kitus klasifikuotus duomenis. Turint detalią informaciją apie paciento judėjimą gydymo įstaigos viduje, galima sutrumpinti paciento buvimo įstaigoje laiką, išvengti nereikalingų kelionių į gydymo įstaigą ir taip mažinti infekcijos riziką pacientams. Per pandemiją ypač svarbu stebėti ir analizuoti vizitų į gydymo įstaigas atšaukimo ar paciento neatvykimo priežastis ir aktyviai reaguoti bei perskirstyti pacientų srautus“, – apie inovacijų poreikį teikiant paslaugas pacientams kalba NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.

Per pandemiją gydymo įstaigose buvo įdiegta daug inovacijų, susiformavo nauja darbo kultūra ir įpročiai, kurie, tikėtina, išliks ir po pandemijos. Ypač šioje situacijoje buvo svarbios nuotolinės konsultacijos. Tiek medicininis personalas, tiek pacientai jau įprato prie tokio formato paslaugų, pagerėjo e-raštingumas, atsisakyta popierinės dokumentacijos, pereita prie patogesnės e-dokumentacijos, nuotoliniu būdu dalyvaujama susirinkimuose ir MDK (multidisciplininėse komisijose) bei edukacinėje veikloje. Daugelyje gydymo įstaigų įkurti kontaktų centrai, kurie ne tik užregistruoja, bet ir atsako į visus pacientų skambučius.

Ignoruoti sveikatos problemų nevalia

Prasidėjus pandemijai, onkologinių ligų gydymas buvo prilygintas būtinajai medicinos pagalbai ir paslaugų teikimas specializuotose ligoninėse ir onkologinių ligų skyriuose nebuvo stabdomas. Specializuotuose vėžio gydymo centruose nėra rizikos susidurti tiesiogiai su infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautu, taip pat įdiegtos įvairios infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonės, todėl rizika užsikrėsti COVID-19 šiuose centruose yra minimali. „Per visą pandemiją tokiose įstaigose infekcija buvo gerai valdoma ir tai patvirtina itin mažas aktyvių COVID-19 židinių skaičius, stebėtas šiose ligoninėse. Vėžio gydymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo ankstyvos diagnostikos – kuo anksčiau ir tiksliau nustatoma liga, tuo sėkmingesnių gydymo rezultatų galima tikėtis. Todėl, net ir siaučiant pandemijai, prašome neignoruoti sveikatos sutrikimų, netipinių simptomų, esant net menkiausiam įtarimui dėl sveikatos kreiptis į specialistus, neprarasti brangaus laiko, jeigu reikia pradėti specifinį priešvėžinį gydymą“, – pandeminę situaciją apibendrina NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga (projekto Nr. [S-DNR-20-10]) pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.