Populiariausi slaptažodžiai „nulaužiami” vos per sekundę: kaip to išvengti?

Paskelbti populiariausi internetiniai slaptažodžiai, tačiau šio „konkurso“ prizininkų reikėtų vengti. Vartotojų naudojami labai silpni ir dažnai pasikartojantys slaptažodžiai – lengvas grobis kibernetiniams nusikaltėliams.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Dėl netinkamai apsaugotų paskyrų vyksta kibernetinės atakos ir duomenų nutekinimas, prarandama svarbi informacija ar net asmeniniai duomenys.

Mantas Užupis, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ IT ir saugumo vadovas, įvardija, kokie slaptažodžiai populiariausi šiemet ir kodėl svarbu jų vengti. Specialistas dalijasi patarimais, kaip sukurti ir rūpintis slaptažodžiais, kad jie garantuotų internetinių paskyrų saugumą.

Populiariausi slaptažodžiai Lietuvoje

„NordPass“ atlikto tyrimo duomenimis, tarp populiariausių slaptažodžių Lietuvoje labai dažnos skaičių sekos, žmonių vardai ir kiti lengvai prisimenami junginiai. Žmonės slaptažodžiams renkasi asmeninę informaciją, kaip vardas ar net amžius. Panašios tendencijos vyrauja ir užsienio šalyse. Pačiu populiariausiu Lietuvoje ir pasaulyje pripažintas slaptažodis – „123456”, kuris gali būti „nulaužiamas“ greičiau nei per 1 sekundę. Jeigu ir jūs savo paskyroms apsaugoti naudojate vieną iš 10 populiariausių ir lengviausiai „nulaužiamų“ slaptažodžių – skubėkite jį pasikeisti: 1. 123456 2. 123456789 3. lopas123 4. 12345 5. 123123 6. qwerty 7. lopas 8. samsung 9. nesakysiu 10. mantas


Slaptažodžio saugumo pagrindai


Naudokite sudėtingus slaptažodžius. Sudėtingą slaptažodį turi sudaryti ne mažiau kaip 12 simbolių: įvairūs didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių bei simbolių deriniai. Kuo ilgesnis slaptažodis – tuo labiau apsunkinsite įsilaužėlių darbą. Jei slaptažodį sudaro 12 simbolių, tarp kurių yra skaičių, didžiųjų ir mažųjų raidžių bei kitų simbolių, įsilaužėliui prireiktų 34 000 metų, kad jį „nulaužtų“. Stiprius slaptažodžius taip pat galite kurti ir pasitelkdami slaptažodžių generatorių.


Reguliariai atnaujinkite slaptažodį. Net ir stipriausius slaptažodžius svarbu keisti reguliariai. Rekomenduojama dažniausiai naudojamų paskyrų slaptažodžius atnaujinti bent vieną kartą per metus, o dar geriau, kas 90 dienų. Taip kyla mažiau rizikos prarasti svarbius asmeninius duomenis ir informaciją. Slaptažodžius papildomai vertėtų keisti ir tais atvejais, jei prie savo el. pašto ar kitos paskyros teko prisijungti per viešo naudojimo kompiuterį. Tai pat atnaujinti slaptažodį reiktų, jeigu pasidalinote savo prisijungimais su kitu žmogumi arba gavote pranešimą, kad prie paskyros bandyta prisijungti iš neatpažinto įrenginio.


Naudokite unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Skirtingus raktus naudojame namams, automobiliui ir darbo vietai, tad įvairioms platformoms turėtume naudoti ir skirtingus slaptažodžius. Vienas slaptažodis kelioms paskyroms – džiaugsmas internetiniams nusikaltėliams. Naudodami tą patį slaptažodį keliose paskyrose rizikuojate visų jų saugumu — jeigu įsilaužėlis atspės ar „nulauš“ jūsų slaptažodį, jis gali bandyti prisijungti prie visų paskyrų, kuriose slaptažodis yra tas pats. 


Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Atsiminti daug skirtingų ir sudėtingų slaptažodžių gali būti sunku, tad patogu naudoti slaptažodžių tvarkyklę. Ji geba generuoti sudėtingus slaptažodžius iš atsitiktinių ženklų, pavyzdžiui, „a2YBY$kAGT3?nCis“. Tvarkyklė yra paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas, leidžiantis nepamiršti slaptažodžių ir užtikrinti patogią bei saugią prieigą prie paskyrų. Šios programėlės gali įspėti, jeigu jūsų duomenys buvo kompromituoti kibernetinės atakos metu. Tvarkyklė įsimins visas kombinacijas, o jums reikės prisiminti tik elektroninio pašto ir programėlės programėlės slaptažodžius.


Naudokite dviejų faktorių autentifikavimą. Dviejų žingsnių autentifikavimo naudojimas – vienas geriausių sprendimų, kuriuos galite priimti savo paskyrų saugumo labui. Šis autentifikavimo būdas leidžia dviem įrenginiais patikrinti jūsų tapatybę, prieš prisijungiant prie tam tikros svetainės. Pavyzdžiui, prašoma įvesti prisijungimo duomenis kompiuteryje, o kitame žingsnyje – įvesti į telefoną atsiųstą saugumo kodą. Sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis procesas gali erzinti, tačiau jis padidina saugumą ir leidžia itin operatyviai sureaguoti į kibernetines atakas.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139