Vilniaus oro uoste fiksuojami rekordiniai plataus fiuzeliažo orlaivių skaičiai

Vilniaus oro uoste intensyviai auga atskrendančių plataus fiuzeliažo lėktuvų skaičius. Palyginti su rekordiniais aviacijai 2019 metais, jų šiemet aptarnauta maždaug ketvirtadaliu daugiau.

Numatoma, kad šių orlaivių srautai ateinančiu laikotarpiu toliau didės, minėtiems orlaiviams patogesnes galimybes aptarnauti sukurs ir šių metų pabaigoje baigiama Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcija.

Plataus fiuzeliažo orlaiviais aviacijoje vadinami „wide-body“ tipo lėktuvai, kurių sparnų mojis gali siekti maždaug 40-60 metrų, o techninės galimybės gabenti didelius krovinius arba keleivius tolimais atstumais – gerokai platesnės nei įprastų lėktuvų. Pavyzdžiui, plataus fiuzeliažo lėktuvas gali gabenti krovinius, kurių bendras svoris siekia apie 70-140 tonų, o keleivių skaičius lėktuve gali viršyti ir tris šimtus. Šie orlaiviai dažnai atlieka ilgo nuotolio skrydžius, pavyzdžiui, iš Europos į Jungtines Amerikos Valstijas. Vilniaus oro uostas tokius lėktuvus yra pasiruošęs aptarnauti – čia esanti infrastruktūra (kilimo-tūpimo takas, riedėjimo takai, stovėjimo aikštelės) sudaro sąlygas sėkmingai vykdyti numatytas operacijas.

Pasak Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento direktoriaus Dainiaus Čiuplio, plataus fiuzeliažo lėktuvų aptarnavimas yra kompleksiškas procesas, reikalaujantis atitinkamų žmogiškųjų ir infrastruktūros resursų.

„Tokio tipo orlaivių apsilankymas yra svarbus įvertinimas oro uostui ir jo technologiniam pasirengimui, kita vertus, kartu tai yra ir nemaža atsakomybė. Kaip žinia, tam, kad galėtume kokybiškai ir efektyviai aptarnauti šiuos lėktuvus, turime jiems pasiūlyti atitinkamą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, stovėjimo aikšteles perone, kurios yra didesnės už skirtas įprastam keleivių gabenimui arba atitinkamą saugumo kategoriją ir didesnius priešgaisrinių pajėgumų resursus“, – teigia D. Čiuplys.

Lenkia rekordinius metus

Anot D. Čiuplio, nors nuosekliai augantys didesnių gabaritų lėktuvų srautai Vilniaus oro uoste buvo stebimi pastaruosius metus, šiemet fiksuojamas augimas – rekordinis.

„Nors šie metai dar nesibaigė, jau dabar matydami rezultatus galime pasakyti, kad gerokai lenkiame 2019 metus, kurie buvo laikomi rekordiniais daugelyje sričių. Pavyzdžiui, 2021 metais sostinės oro vartuose orlaivis „Airbus A310” leidosi 70 kartų, kai užpernai šis skaičius siekė 20. Taip pat sulaukėme ir tokių orlaivių, kurių prieš tai Vilniaus oro uoste dar neteko aptarnauti, tarp tokių ir neseniai Taivano delegaciją atskraidinęs „Airbus A350-900”, – sako jis.

Skaičiuojama, kad šiemet sostinės oro uoste plataus fiuzeliažo lėktuvai leidosi ir kilo jau beveik 300 kartų, o metams pasibaigus – skaičius neabejotinai perkops tris šimtus, palyginimui - 2019 metais šis skaičius siekė 231.

Dažniausiai iš ir į Vilniaus oro uostą didieji lėktuvai gabena krovinius, pastaruoju metu didesnių gabaritų orlaiviai vykdo ir periodinius užsakomuosius skrydžius tolimaisiais – transatlantiniais reisais.

Srautai augs

Lietuvos oro uostų atstovo teigimu, šiuo metu Vilniaus oro uoste plečiama krovinių aptarnavimo infrastruktūra. Dar šį mėnesį oro uosto teritorijoje pradėtos naujo DHL skubių siuntų terminalo statybos – neabejojama, kad privataus verslo plėtojamas projektas prisidės prie krovinių aptarnavimo infrastruktūros gerinimo ir leis užtikrinti nuosekliai augančius didesnių krovininių orlaivių vizitus ateityje.

„Neabejotina, kad plataus fiuzeliažo orlaivių judėjimas perone po aerodromo rekonstrukcijos bus dar efektyvesnis. Tuomet galėsime dar lanksčiau reaguoti į perono operacijų planavimo pokyčius, orlaivių tvarkaraščių pakeitimus, taip pat bus išspręstas stovėjimo aikštelių trūkumas, kuris iki šiol buvo nemažas iššūkis priimant didesnius lėktuvus“, – sako D. Čiuplys.

Primenama, kad šiuo metu baigiama didžiausia šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Rangos darbų vertė siekia 36 mln. eurų (be PVM), didžiausia investicijų dalis – 14,1 mln. eurų – skirta šiaurinio perono rekonstrukcijai ir išplėtimui. Esamas peronas padidintas 8 orlaivių stovėjimo aikštelėmis, įskaitant 5 papildomas stovėjimo vietas, pritaikytas didiesiems orlaiviams. Aerodrome rekonstruoti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, pakeistos ir išplatintos takų dangos, sudarant sąlygas riedėti didesnės kategorijos oro transportui.

Detaliau su Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcijos projektu galite susipažinti specialiame polapyje adresu https://vilnius-airport.lt/rekonstrukcija

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147