Kepyklose – kūčiukų kepimo įkarštis: krosnys bus užgesintos tik Kūčių vakarą

30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis.

Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius Rytis Rimkevičius.

Jis pabrėžia, kad aguonų atranka yra kone pati atsakingiausia pasirengimo darbų dalis. Dar vasarą kepėjai pradeda vertinti metų derlių ir grūdelių savybes, nes lietuviškiems kūčiukams naudojamos tik pačios aukščiausios kokybės aguonos.

Kūčiukų receptūros – tradicinės, bet naujovių netrūksta

Šiuo metu kūčiukų kepėjams yra prasidėjęs pats darbų įkarštis. Per parą iškepamų kūčiukų kiekį R.Rimkevičius skaičiuoja tonomis, o kepėjai turi itin sparčiai suktis, kad kepiniai pasiektų parduotuves. Kūčiukų gamybos procesų pagreitinti neįmanoma, pavyzdžiui, kūčiukų tešlai iškilti reikia 30-45 minučių, o gražiai suformuoti kūčiukai krosnyje kepa apie 15 minučių.

Jau penkiolika metų įvairūs kepiniai iš Aukštaitijos sostinės plačiai pasklinda po lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves. JDC prekės ženklą žino ne tik kūčiukų pirkėjai, bet džiūvėsėliais, traškučiais, meduoliais pasmaguriauti mėgstantys žmonės.

Nors tradicinių lietuviškų kūčiukų receptūros jau yra nusistovėjusios, tačiau Aukštaitijos kepėjai visada pasiūlo ir vieną kitą naujovę. „Tiems, kas propaguoja sveiką gyvenimo būdą siūlome pilno grūdo kūčiukus su aguonomis ir linų sėmenimis, taip pat kepame minkštus, traškius kūčiukus, o šįmet kartu su „Maxima“ pristatome naujieną – mažuosius kūčiukus. Naujas produktas padeda žaismingai ir patraukliai perteikti senąsias lietuvių tradicijas jaunajai kartai. Manau, kad jie itin patiks vaikams ir ne tik“, – pasakoja R.Rimkevičius.

Visgi patys populiariausi išlieka tradicinės receptūros nedideli, truputį saldūs kepti mielinės tešlos kūčiukai su aguonomis. „Jie gali būti valgomi sausi, tačiau dažniausiai patiekiami mirkyti aguonpienyje“, – pažymi R. Rimkevičius.

Skanaujama nelaukiant švenčių

Vien pernai prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse buvo parduota arti 400 tonų kūčiukų. „Turbūt šalyje nėra šeimos, kuri ant savo Kūčių stalo neturėtų kūčiukų, be to, pastebime, kas vis anksčiau žmonės pradeda juos pirkti ir skanauja nelaukdami švenčių. – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. – Labai džiaugiamės, kad ilgamečiai mūsų partneriai „AR Maistas“ geba patenkinti mūsų klientų poreikius per patį švenčių įkarštį ir kartu palaiko unikalią Lietuvos tradiciją. Kartu su gamintojais atsakingai šventėms esame pradėję ruoštis iš anksto, nes norime, kad ir mūsų klientų šventes sutiktų ramiai, be įtampos ir be skubos“.

Ji priduria, kad „Maxima“ parduotuvėse šiemet galima rasti net 16 rūšių kūčiukų, o populiariausių kūčiukų kaina nėra pasikeitusi.

Kūčiukų kepimas turi ir simbolinę prasmę

Bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius R. Rimkevičius primena, kad Kūčių valgiai nuo seno yra burtų ir šeimos ritualų dalis. Kūčiukais žmonės dalijasi tarsi duona, siekdami susitaikyti, sutvirtinti santykius.

„Daug metų dirbame su „Maxima“, kad švenčių tradicijos Lietuvoje išliktų stiprios ir mes galėtume kuo daugiau prie to prisidėti. Glaudžiai bendradarbiaujame, dalinamės tarpusavyje žiniomis ir įžvalgomis, kurios leidžia plėsti asortimentą ir pasiūlyti pirkėjams naujų produktų“, – sako R. Rimkevičius.

Jis džiaugiasi, kad Panevėžyje kepti kūčiukai kasmet keliauja ir į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV – visur, kur gyvena aktyvios ir tradicijas puoselėjančios lietuvių bendruomenės.

„Suprantame ypatingą, simbolinę šių gaminių prasmę, todėl kepti pradedame dar spalį ir darbuojamės iki švenčių pabaigos. Lapkritį ir gruodį krosnys negęsta visą parą, septynias dienas per savaitę. Juk pasaulyje tik vieninteliai lietuviai turi šį patiekalą“, – pabrėžia bendrovės „AR Maistas“ komercijos direktorius R. Rimkevičius.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148